Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant pareiškėjai I. J., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Sergej Jakovlev, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Klaipėdos energija“, AB „SEB“ bankas, UAB „Ūkio banko lizingas“, M. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. J. nurodė, kad kredito gavėjais buvo pareiškėja ir jos sutuoktinis M. J., tuo metu buvęs jos sužadėtiniu, kurie buvo solidariai atsakingi už kredito grąžinimą. Pripažino, kad ½ dalis akcijų, kurios įsigytos jos sutuoktinio M. J., priklauso pareiškėjai. Prašo tenkinti jos prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis M. J. gauna 750,00 Lt pajamas per mėnesį, todėl nėra pajėgus dengti įsiskolinimą. Teigė, jog net pardavus įkeistą turtą ir kitą turimą turtą, nebūtų padengtas skolinis įsipareigojimas, ir skolos likutis viršytų 25 MMA. Pažymėjo, kad M. J. turimų akcijų vertė šiai dienai neatitinka pradinės jų nominalios vertės. Prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nėra duomenų apie jos nesąžiningumą.

UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „SEB“ banko, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovai bei M. J. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. 2014-10-30 žodine nutartimi bylą nutarta nagrinėti ir byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. J. (buvusi pavardė V.) ir jos dabartinis sutuoktinis M. J. 2007-02-28 su AB „SEB“ banku sudarė kredito sutartį Nr. 0450718010993-50 (su vėlesniu pakeitimu) buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pagal minėtą sutartį pareiškėjai ir jos dabartiniam sutuoktiniui buvo suteiktas 350000,00 Lt dydžio kreditas. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas perkamas butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyto kredito grąžinimą bankui pareiškėja ir M. J. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2007-03-19 tarp šalių sudaryta būsto kredito draudimo sutartimi Nr. BPD 032515. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-11-19 sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo išmokėjo draudimo išmokos gavėjui AB „SEB“ bankui draudimo išmoką. Vilniaus miesto 20-asis notaro biuras 2014-06-26 išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 3685, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą bei nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš skolininkų ir įkaito davėjų M. J. ir I. J. hipotekos kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai: 113342,67 Eur su 5 procentų palūkanomis, 1118,25 Eur ir 1027,80 Lt. Taip pat, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja I. J. 2011-07-27 su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C107147664, kuria pareiškėjai suteiktas 8118,30 Lt kreditas, pareiškėjai laiku nemokant kredito įmokų, UAB „Ūkio banko lizingas“ vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir nesumokėta skolos suma liko 10827,51 Lt kredito su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis. Be to, pareiškėja pateikė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 sprendimą už akių, kuriuo solidariai iš pareiškėjos ir M. J. AB „Klaipėdos energija“ naudai priteisė 5289,35 Lt skolos, 171,54 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 5460,89 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis pareiškėjos pateiktais duomenis pareiškėjos įsiskolinimas siekia 403379,55 Lt.

Pažymėtina, jog kiekvienos proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, siekdama įrodyti, kad jos finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumo būseną, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, turėjo galimybę ir pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010). Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, taip pat turėtų būti vadovaujamasi minėtais kasacinio teismo praktikos suformuotais aiškinimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, pareiškėją atstovauja advokato padėjėjas, kuris turi pareigą užtikrinti tinkamą pareiškėjos atstovavimą, būti aktyvus, įrodinėjant reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius teisinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja savo nemokumą grindžia tuo, jog itin pablogėjus ekonominei situacijai šalyje, pareiškėjos šeimos pajamos ženkliai sumažėjo. Be to, nurodo, kad laikotarpiu, kai kredito sutartis jau buvo sudaryta, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui M. J. gimė du vaikai, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J.. Pareiškėja pabrėžia, jog po vaikų auginimo jai nesisekė susirasti darbo, todėl turėjo imti kreditą iš UAB „Ūkio banko lizingas“. Nurodo, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1815,00 Lt suma. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjai priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (kita ½ dalis priklauso pareiškėjos sutuoktiniui M. J.), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kita ½ dalis priklauso pareiškėjos sutuoktiniui M. J.). Vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis preliminari išvardintų nekilnojamojo turto objektų vertė siekia 177050,00 Lt (37300,00 Lt + 132000,00 Lt + 7750,00 Lt). Kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad kredito sutartis būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui sudaryta su AB „SEB“ banku ir pareiškėjos I. J. bei jos sutuoktinio (tuo metu sužadėtinio) M. J., konstatuotina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra solidariai atsakingi už kredito grąžinimą. Pagal Civilinio kodekso 6.6 straipsnį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4 d., 5 d., 6 d., 7 d.). Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, kokia yra pareiškėjos sutuoktinio M. J. finansinė padėtis ir jo pajėgumas vykdyti skolinius įsipareigojimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu yra 28400,00 Lt. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas M. J. nustatyta, kad jo mėnesis darbo užmokestis iš UAB „PREMA“ siekia 750,00 Lt (neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius lieka 675,00 Lt). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš 2011-06-06 UAB „PREMA“ akcininkų sąrašo matyti, jog pareiškėjos sutuoktinis M. J. turi 1990 vienetus UAB „PREMA“ akcijų, kurios vieneto nominali vertė siekia 62,00 Lt, akcijų įsigijo data 2011-06-06, iš viso akcijų vertė siekia 123380,00 Lt (1990 vnt. x 62,00 Lt). Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog 2012-06-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi M. J. įsigijo UAB „Sebfina“ 5000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurios kiekvienos nominali vertė yra 1,00 Lt. Tuo pagrindu, vadovaujantis UAB „Sebfina“ 2012-06-01 vienintelio akcininko sprendimu, bendrovės direktoriumi paskirtas M. J. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis M. J. turi nekilnojamojo turto už 205450,00 Lt, be to, M. J. priklauso 1990 vienetų UAB „PREMA“ akcijų, kurių bendra vertė 123380,00 Lt bei turi 5000 vienetų UAB „Sebfina“ paprastųjų vardinių akcijų. Iš viso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui M. J. priklausančio turto vertė siekia 328830,00 Lt plius 5000 vienetų UAB „Sebfina“ paprastųjų vardinių akcijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos nurodė, kad ji niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, todėl ją ir mažamečius vaikus išlaiko sutuoktinis, todėl lėšų atsiskaitymui su kreditoriais faktiškai nebelieka. Tačiau iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad 2014-10-01 tarp UAB „PREMA“, kurios direktoriaus pareiškėjos sutuoktinis M. J., ir pareiškėjos I. J. sudaryta darbo sutartis Nr. 25. Pareiškėja įdarbinta administratore-finansų patarėja.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita Įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bylos rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais, teismui kelia abejonių pareiškėjos sąžiningumas siekiant iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėja pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė teismui visų duomenų apie turimą turtą, akcijas. Teismui išreikalavus papildomus įrodymus I. J. pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jos sutuoktiniui M. J. priklauso 1990 vienetus UAB „PREMA“ akcijų, kurios vieneto nominali vertė siekia 62,00 Lt, akcijų įsigijo data 2011-06-06, iš viso akcijų vertė siekia 123380,00 Lt (1990 vnt. x 62,00 Lt), taip pat 2012-06-01 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi M. J. įsigijo UAB „Sebfina“ 5000 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurios kiekvienos nominali vertė yra 1,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu (CK 3.91 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad I. J. ir M. J. santuoką sudarė 2007-03-24. Tai reiškia, jog pareiškėjai, kaip M. J. sutuoktinei, priklauso ½ dalis jo turimų akcijų, kas pinigine išraiška sudarytų 64190,00 Lt (123380,00 Lt + 5000,00 Lt / 2). Atkreiptinas dėmesys, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir jos sutuoktinio prievolė grąžinti kreditą yra solidarioji, pareiškėjos teigimu, jai priklauso ½ dalis pagal kredito sutartį įsigyto būsto, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja prašo pripažinti visą skolinį įsipareigojimą pagal kreditą, kuris buvo suteiktas pareiškėjai ir M. J. minėto buto įsigijimui. Taip pat pažymėtina, jog abejonių kelia ir prašoma 1815,00 Lt suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodo, kad šeimą išlaiko sutuoktinis M. J., tačiau vadovaujantis pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas M. J. matyti, kad jo mėnesis darbo užmokestis iš UAB „PREMA“ siekia 750,00 Lt (neatskaičius mokesčių), o tuo tarpu pareiškėja įsidarbinusi sutuoktinio įmonėje UAB „PREMA gaus minimalų atlyginimą 1000,00 Lt (neatskaičius mokesčių), iš viso abiejų sutuoktinių pajamos 1750,00 Lt (neatskaičius mokesčių), t. y. apie 1500,00 Lt atskaičius mokesčius. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjos teigimu, šeimos pajamos ženkliai sumažėjo dar 2009 metais, tačiau iš pareiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis M. J. dar 2011-06-06 ir 2012-06-01 įsigijo UAB „Sebfina“ bei UAB „PREMA“ akcijų.

Teismų praktika fizinio asmens bankroto bylose formuojama ta linkme, kad net skolos sumai esant didesnei nei 25 MMA, bankroto byla asmeniui neturėtų būti keliama, jei skolos suma vertinant bendrąją prasme, nėra kritinė (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta skolinių įsipareigojimų apimtis nesudaro pagrindo pareiškėjų nemokumo būklei pagal Įstatymą konstatuoti, nors skolinių įsipareigojimų suma ir viršija Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį (403379,55 Lt), tačiau tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui turint nekilnojamojo turto, kuris vertinamas 205450,00 Lt suma bei turint akcijų, kurių nominali vertė sudarytų 128380 Lt (123380,00 Lt + 5000,00 Lt), teismas konstatuoja, jog turima įsipareigojimų suma negali būti laikoma kritine, neleidžianti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, kaip solidariems skolininkams, jų skolinius įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą. Pažymėtina, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Vien tos aplinkybės, jog pareiškėja augina du mažamečius vaikus ir gauna mažas pajams, o turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas arba areštuotas, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog jos kaip fizinio asmens būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nurodytą būklę. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsisakytina pareiškėjai I. J. iškelti fizinio asmens bankroto bylą (Įstatymo 5 str. 8 d. 1 p., 2 p.).

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismo tinklapyje (Įstatymo 5 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

pareiškėjos I. J. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti I. J. fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.