- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-234-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Skolininkas
- V. B.
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 129.1, 129.4.
NUTARTIS
2011 m. sausio 19 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15554-521/2010 pagal antstolės L. U. D. prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolė L. U. D. prašė priteisti iš skolininko V. B. 680,35 Lt vykdymo išlaidas, susidedančiais iš 75 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų ir 357,35 Lt papildomų vykdymo išlaidų bei 248 Lt atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą tenkino, priteisė iš skolininko V. B. 680,35 Lt vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0050/09/01350 antstolės L. U. D. kontoros naudai
Teismas nustatė, kad antstolės L. U. D. kontoroje buvo vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutartis Nr. 2-22723-658 dėl 500 Lt skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos Kauno apskrities VMI naudai. Kadangi skolininkas iki išieškotojai su vykdomuoju dokumentu kreipiantis į antstolį vykdomojo dokumento gera valia nebuvo įvykdęs, 2009-10-29 V. B. buvo išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, kuris 2009-11-03 įteiktas skolininko sutuoktinei, tačiau skolą V. B. sumokėjo tik 2010-05-06. Teismas nurodė, kad antstolės pareiškimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, kadangi per nustatytą terminą skolininkui vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjus, iš skolininko, vadovaujantis CPK 609- 611 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 1-3 lentelių nuostatomis, priteisiamos vykdymo išlaidos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-14 nutartį ir prie bylos prijungti Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2S-226-259/2010 medžiagą. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:
1) vykdomasis dokumentas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutarties, kuria nutarta iš V. B. išieškoti 500 Lt baudą Kauno apskrities VMI naudai, V. B. (jo sutuoktinei) įteiktas tik 2009-11-03. Kadangi 2009-09-09 teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka ir V. B. niekada anksčiau įteikta nebuvo, todėl, nesutikdamas su 2009-09-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, V. B. per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2009-11-03 dienos, dėl 2009-09-09 teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas ir išsiųstas nagrinėti apeliacine instancija. Tokiais veiksmais patvirtinant aplinkybę, kad skundžiama 2009-09-09 teismo nutartis 2009-11-03 dieną, kuomet dėl tos pačios nutarties vykdymo skolininkui įteiktas vykdomasis raštas, dar nebuvo įsiteisėjusi. V. B. atskirasis skundas Kauno apygardos teismo 2010-02-19 nutartimi buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2S-226-259/2010), o Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutartis
liko nepakeista, todėl V. B. dar 2010-03-28 dieną visiškai įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutartį, t. y. atsiskaitė su išieškotoja Kauno apskrities VMI, sumokėjo 500 Lt. Atsiskaitymą patvirtina sąskaitos išrašas;
2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutartis įsiteisėjo tik 2010-02-19 dieną. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 teismo nutartis pradėta vykdyti dar prieš jai įsiteisėjant. CPK 588 str. imperatyviai numato, kad teismo nutartys vykdomos tik po to, kai jos įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria jas vykdyti skubiai. Antstolės L. U. D. kontorai 2009-10-29 išsiuntus skolininkui V. B. siūlymą dėl dar neįsiteisėjusios nutarties įvykdymo bei vykdymo išlaidų sumokėjimo, t.y. neįsiteisėjusią 2009-09-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį pradėjus vykdyti, buvo iš esmės pažeistos teismo nutarčių vykdymą reglamentuojančios įstatymo normos. Nesant įstatyminio pagrindo neįsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutarties vykdymui, antstolės L. U. D. kontora neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas bei jas neteisėtai nurodė sumokėti skolininkui;
3) pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinės bylos aplinkybių: 500 Lt skolą Kauno apskrities VMI naudai V. B. sumokėjo ne 2010-05-06, o 2010-03-28;
4) nors V. B. su Kauno apskrities VMI atsiskaitė dar 2010-03-28, antstolės L. U. D. kontora neteisėtai pradėto priverstinio teismo nutarties vykdymo nenutraukė, bei 2010-05-05 patvarkymu areštavo V. B. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, lygias pagrindinės skolos bei vykdymo išlaidų vertei. Po skolos sumokėjimo geranoriškai, joks pakartotinis raginimas ar siūlymas iš antstolės L. U. D. kontoros laikotarpiu nuo nutarties įsiteisėjimo (2010-02-19) iki jos įvykdymo (2010-03-28) skolininko nebuvo gautas. Skolininkui kreipusis į antstolę ir pateikus įrodymus apie dar 2010-03-28 atliktą mokėjimą išieškotojai, 2010-05-15 antstolė įteikė siūlymą susimokėti 637,01 Lt vykdymo išlaidas;
Žemesnės instancijos teismas
5) teismas neištyrė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, kad nutartimi priteistos vykdymo išlaidos apskaičiuotos nesant teisinio pagrindo: priverstinio vykdymo byla pradėta neteisėtai (dar iki teismo nutarčiai įsiteisėjant), o po teismo nutarties įsiteisėjimo skola sumokėta geranoriškai, be antstolės raginimo. Teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančią nutartį;
6) skunde nurodytas aplinkybes dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutarties įsiteisėjimo patvirtina įrodymai, esantys Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-226-259/2010, todėl šios bylos medžiaga turi būti prijungta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų priteisimą, todėl nėra pagrindo šią nutartį panaikinti.
Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje, kuris numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali pateikti baudą paskyrusiam teismui pareiškimą ir prašyti paskirtą baudą panaikinti ar ją sumažinti dėl pareiškime nurodomų priežasčių (CPK 107 str. 1 d.). CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad po peržiūrėjimo asmeniui yra nustatyta teisė į apeliaciją. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi apeliantui paskirta 500 Lt bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą. Todėl remdamasis CPK 107 str. nuostata, apeliantas galėjo pateikti baudą paskyrusiam teismui pareiškimą ir prašyti paskirtą baudą panaikinti ar ją sumažinti dėl pareiškime nurodomų priežasčių (CPK 107 str. 1 d.). Apelianto atskirasis skundas apylinkės teisme gautas 2009 m. lapkričio 11 d. Tad antstolė 2009 m. spalio 22 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2009 m. spalio 28 d. pasiūlė skolininkui per 10 dienų nuo raginimo gavimo sumokėti 500 Lt baudą ir vykdymo išlaidas, iš viso 131,10 Lt. Taigi vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti po nustatyto įstatyme 14 dienų termino 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarčiai apskųsti. Dėl to negalima sutikti su apelianto motyvais, kad antstolė pradėjo vykdyti neįsiteisėjusią nutartį. Vėliau paaiškėjus, kad apeliantas apskundė teismo nutartį dėl baudos paskyrimo, o pirmosios instancijos teismas apelianto skundą priėmė, antstolė 2009-12-01 patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė. Todėl nurodytu laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomos bylos atnaujinimo vykdomojoje byloje procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nutartimi apelianto skundas atmestas, teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK331 str. 6 d., 302 str.). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Taigi apeliantas privalėjo sumokėti baudą per 10 dienų po apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo (iki 2010 m. kovo 1 d.). Kadangi apeliantas baudos nesumokėjo per antstolės patvarkyme nustatytą 10 dienų terminą iki 2010-03-01, antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomos bylos atnaujinimo. Po vykdomosios bylos atnaujinimo antstolė atliko keletą procesinių veiksmų (surašė patvarkymus dėl lėšų arešto, rinko informaciją apie skolininko turtinę padėtį, siuntė įvairius dokumentus paštu ir pan.), kad išieškotų iš apelianto teismo nutartimi paskirtą baudą. Skolininkas baudą sumokėjo tik 2010-03-28 (b. l. 11), antstolė informuota apie baudos sumokėjimą 2010-05-05. Taigi apelianto motyvas dėl vykdomosios bylos nutraukimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Siekdama kasacinio teismo formuojamos praktikos suvienodinimo, išplėstinė teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims skolininkui UAB „Edana“ ir kreditoriui AB „Vakarų laivų gamykla“ (bylos Nr. 3K-7-5/2007) išaiškino, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Bylos medžiaga (priedas vykdomoji byla Nr. 0050/09/01350) patvirtina, kad vykdomojoje byloje antstolė iki buvo sumokėta bauda atliko šiuos procesinius veiksmus: 12 duomenų patikrinimą (36 Lt), 2 pinigų įskaitymus, surašė 2 siūlymus susimokėti vykdymo išlaidas (2,80 Lt neindeksuojama), padarė 18 nuorašų (54 Lt), turėjo pašto išlaidų (16,15 Lt neindeksuojama), surašė 32 patvarkymus (160 Lt), 14 patvarkymų areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės sąskaitą (70 Lt), 14 patvarkymų panaikinti sąskaitų lėšų areštą (70 Lt), 1 patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo (5 Lt), patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas (5 Lt), patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir atnaujinimo (2 x 5 Lt), 2 pavedimus (2,40 Lt), atliko 2 apskaičiavimus (10 Lt), turėjo kanceliarinių išlaidų (1 Lt). Bylos duomenimis, antstolė 2010-05-14 išsiuntė apeliantui siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas per 5 dienas. vVkdymo išlaidas sudaro šios būtinos išlaidos: 60 Lt (plius ind. 1,242), 200 Lt atlygis antstoliui (plius ind.1,242), papildomas vykdymo išlaidas sudaro: 270 Lt (plius ind. 1,242), 22,35 Lt, iš viso 637,01 Lt (be 43,34 Lt, kurie grąžinti skolininkui). Kadangi 43,34 Lt grąžinti skolininkui, antstolei priteistinos 75 Lt būtinos vykdymo išlaidos, 357,35 Lt papildomos vykdymo išlaidos ir 248 Lt atlygis antstolei, iš viso 680,35 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą ir priteisė vykdymo išlaidas, kurios, antstolės apskaičiavimu, sudaro 680,35 Lt.
Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties nekeisti.