Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-16 · Administracinė byla Nr. A-520-2023-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
A-520-2023-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00807-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Molėtų rajono apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Molėtų rajono apylinkės teismo
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A520-2023/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00807-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 16.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovams Molėtų rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Molėtų rajono apylinkės teismo, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. S-68; 2) panaikinti 2012 m. sausio 30 d. sprendimą dėl Molėtų rajono apylinkės teisme įvykusio konkurso teismo posėdžių sekretoriaus vietai užimti rezultatų; 3) priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. paskelbtame konkurse teismo posėdžių sekretoriaus (karjeros valstybės tarnautojo) vietai užimti. Paskelbus konkurso rezultatus, pareiškėjas liko antroje vietoje. Nesutikdamas su tokiais konkurso rezultatais, jis kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininką, kad šis peržiūrėtų konkurso rezultatus, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. S-68 atmetė pareiškėjo skundą.

Savo nesutikimą pareiškėjas motyvavo tuo, kad konkurso dalyviai nepasirašė egzamino raštu vertinimo lentelėje, o tai reiškia, kad konkurso dalyvių vertinimas galėjo būti šališkas ir neobjektyvus. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad egzamino žodžiu (pokalbio) metu ne visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 50 punkte. Be to, egzamino žodžiu (pokalbio) metu pretendentams buvo užduoti klausimai, nesusiję su pretendento gebėjimais atlikti valstybės tarnautojo pareigybės funkcijas. Vienas iš klausimų buvo susijęs su teismo darbu, o tai neatitinka Aprašo 50 punkto reikalavimų. Egzamino žodžiu (pokalbio) metu buvo netinkamai suformuluoti klausimai. Tokiu būdu nebuvo galimybės objektyviai įvertinti pretendento gebėjimų nuo 1 iki 10 balų. Klausimas apie teisės aktą, nustatantį dokumentų rengimo reikalavimus (jo pavadinimas ir naujausia akto redakcija), pažeidžia Aprašo 51 punkto reikalavimus, nes, pasak pareiškėjo, klausimai, susiję su data, skaičiumi, objekto pavadinimu, neleidžia objektyviai įvertinti pretendento gebėjimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus ir nušalinimus konkurso organizatoriams, nenurodyta konkurso rezultatų apskundimo tvarka ir terminai, nebuvo nustatyta skundo (prašymo) tyrimo tvarka ir terminai. Dar nepasibaigus konkursui, buvo žinoma, kas laimės konkursą, konkursas buvo organizuotas tik formaliai, konkurso organizatoriai sudarė sąlygas konkurso nugalėtojui piktnaudžiauti, nepaisyti teisingumo ir nešališkumo principų.

Pareiškėjas teigė, kad rengėsi konkursui kelias savaites, įdėjo daug darbo, tačiau nusivylė konkurso organizatoriais, konkurso metu buvo tiesiog pažemintas, patyrė stresą, ilgam laikui buvo sugadinta nuotaika, patyrė neigiamas emocijas, pablogėjo reputacija. Dėl tokių atsakovo Molėtų rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Molėtų rajono apylinkės teismas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo K. Š. skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas be jokio objektyvaus pagrindo abejoja dėl egzamino raštu vertinimo. Pretendentai testus sprendė vienodomis rašymo priemonėmis, testai buvo tikrinami visiems dalyvaujant. Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi testo atsakymų įvertinimo lentele, objektyviai įvertino testus. Pareiškėjas už šį egzaminą gavo 8,5 balo, o konkursą laimėjusioji A. K. – 9,5 balo. Ši aplinkybė įrodo laimėjusiojo asmens geresnį pasirengimą konkursui.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad egzamino žodžiu (pokalbio) metu visiems pretendentams buvo parengtos vienodos šifro kortelės, užduoti vienodi klausimai, kaip tai nustatyta Aprašo 50 punkte. Tai patvirtina konkurso metu darytas garso įrašas. Pretendentų buvo prašoma tik patikslinti atsakymus į kai kuriuos klausimus. Suformuluoti reikiamus klausimus pretendentams, siekiant iš jų atrinkti tinkamiausią valstybės tarnautojo pareigoms, yra Komisijos prerogatyva. Klausimas apie teismo darbą yra susijęs su šios institucijos specifiškumu ir Komisija siekė numatyti, kaip naujam valstybės tarnautojui seksis prisitaikyti įstaigoje ir įgyvendinti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Visi klausimai buvo užduoti siekiant įvertinti kiekvieno pretendento orientavimąsi teismų sistemoje, kurioje jis ketino įsidarbinti. Pareiškėjo atsakymai (kaip ir kitų, kartu ir laimėjusiojo konkursą asmens) leido Komisijos nariams visiškai objektyviai (nuo 1 balo iki 10 balų) įvertinti pretendentų atsakymus, iš kurių išryškėjo jų gebėjimai, įgūdžiai, bendrasis ir teisinis raštingumas bei tinkamumas dirbti teismo posėdžių sekretoriumi. Pareiškėjas surinko mažiau balų nei A. K. ir už egzaminą žodžiu atitinkamai jie gavo 6,8 ir 9,7 balo, taigi bendras balų skirtumas, patvirtinęs A. K. pranašumą, – 3,9.

Dėl konkurso rezultatų apskundimo tvarkos ir terminų atsakovas paaiškino, kad po konkurso teismo administracijos sekretorė visiems pretendentams paaiškino konkurso rezultatų apskundimo tvarką ir teminus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Molėtų rajono apylinkės teismo, 5 000 Lt patirtą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas skunde remiasi deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais. Atsakovas pažymėjo, kad atsakymas į K. Š. pateiktą prašymą (skundą) dėl konkurso rezultatų buvo išsiųstas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 31 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. per 20 darbo dienų. Taip pat pareiškėjui buvo suteikta galimybė perklausyti egzamino žodžiu garso įrašą, susipažinti su konkurso medžiaga, todėl jo teisėti interesai nebuvo pažeisti. Be to, jis nepareiškė nušalinimo konkurso organizatoriams bei noro dalyvauti jo prašymo (skundo) nagrinėjime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškėjo K. Š. skundą prašė jį atmesti.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog konkurso organizatoriai sudarė sąlygas konkurso nugalėtojui piktnaudžiauti, nepaisyti teisingumo ir nešališkumo principų, ir kad, dar nepasibaigus konkursui, buvo matomas konkurso nugalėtojas. Konkursą ji laimėjo sąžiningai, nes turi didelę darbo patirtį, ir konkurso metu, išlaikydama egzaminą aukštesniu balu nei pareiškėjas, įrodė geresnį savo pasirengimą ir tinkamumą atlikti valstybės tarnautojo (teismo posėdžių sekretorės) funkcijas. Be to, į šią pareigybę ji pretendavo jau antrą kartą, nes pirmą kartą jai nepasisekė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo K. Š. skundą atmetė, priteisė į teismo depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo K. Š. 49,16 Lt sumą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 11 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 50–52 punktais.

Sprendime iš egzamino žodžiu (pokalbio) garso įrašo nustatyta, kad kiekvienas iš Komisijos narių pretendentams pateikė po vieną klausimą, todėl konkurso pretendentams iš viso buvo užduota po 5 klausimus. Kaip to reikalauja Aprašo 50 punktas, visiems konkurso dalyviams buvo užduoti vienodi klausimai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog egzamino žodžiu (pokalbio) metu ne visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, visiškai nepagrįstas. Teismas sprendė, kad klausimai: kaip įsivaizduojate teismo darbą ir koks teisės aktas reglamentuoja dokumentų rengimo taisykles, yra susiję su pareigybės, kuriai užimti vykdytas konkursas, funkcijomis bei su šios institucijos specifiškumu, ir Komisijos nariai, užduodami šiuos klausimus, siekė išsiaiškinti, kaip naujam valstybės tarnautojui seksis įgyvendinti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismas nurodė Teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P-02, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 punktą. Taip pat susijusiais su pareigybės, kuriai užimti buvo vykdomas konkursas, funkcijomis, teismas pripažino ir klausimus: kas yra „Liteko“ sistema, per kiek laiko turi būti išsiųsti teismo šaukimai proceso dalyviams bei kur ir per kiek laiko turi būti įkeltas teismo posėdžio garso įrašas. Teismas pabrėžė, kad teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės paskirtis yra fiksuoti teismo posėdžio eigą proceso nustatyta tvarka, o viena iš funkcijų yra išrašyti teismo šaukimus ir pranešimus proceso dalyviams, taip pat vykdyti šiai pareigybei pavestas funkcijas, susijusias su „Liteko“ informacine sistema, todėl Komisijos nariai pagrįstai suformulavo anksčiau minėtus klausimus ir jie atitinka Aprašo 50 punkte užduodamiems klausimams nustatytą reikalavimą – patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad nesutikimą dėl Komisijos narių pateiktų klausimų pareiškėjas grindžia vien tik savo subjektyviu pateiktų klausimų vertinimu, kuris nepatvirtina, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise ar pažeidė Aprašo 50–51 punktuose nustatytus reikalavimus.

Teismas konstatavo, jog liudytojų – pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių, t. y. A. P., D. U.-Z. ir A. A., ir konkurso dalyvių, t. y. V. K., L. B. ir A. K., parodymai nėra pagrindas daryti išvadą, kad konkursas vyko nesilaikant nustatytų procedūrų ir reikalavimų.

Išanalizavęs Aprašo 48 punktą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog visi konkurso dalyviai privalėjo pasirašyti egzamino raštu vertinimo lentelėje ir dėl to konkurso dalyvių vertinimas galėjo būti šališkas ir neobjektyvus.

Teismas sutiko ir pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad kai kurie pretendentai buvo įvertinti mažesniu nei 1 balu, nors pagal Aprašo 51 punktą blogiausias įvertinimas yra 1 balas, o geriausias – 10 balų. Tačiau, vadovaudamasis teisingumo principu, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog galutiniai konkurso rezultatai iš esmės dėl to nepasikeitė, todėl šis pažeidimas nėra esminis ir tai nėra pagrindas naikinti konkurso rezultatus.

Išklausęs byloje pateiktą konkurso skaitmeninį garso įrašą bei įvertinęs konkurso Komisijos narių egzamino žodžiu individualaus vertinimo lentelėse surašytus įvertinimus, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Pareiškėjo argumentą, kad dar nepasibaigus konkursui buvo žinomas konkurso laimėtojas, o konkursas buvo organizuotas tik formaliai, teismas vertintino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę.

Teismas taip pat pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog pretendentams nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus ir nušalinimus konkurso organizatoriams, nenurodyta konkurso rezultatų apskundimo tvarka ir terminai, nebuvo nustatyta skundo (prašymo) tyrimo tvarka ir terminai, nes Molėtų rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė visus konkurso dalyvius informavo apie konkurso rezultatų apskundimo galimybę ir terminus.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas laikėsi tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių priėmimą į valstybės tarnybą, reikalavimų, t. y. veikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus, darė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.250, 6.271 straipsniai). Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo veiksmai sukėlė jam žymius dvasinius išgyvenimus.

Sprendime pažymėta, jog teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi tenkino liudytojos V. K. prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo ir įpareigojo Vilniaus apygardos administracinio teismo Finansų skyrių į V. K. sąskaitą pervesti 49,16 Lt kelionės išlaidų sumą. Atsižvelgęs į tai, kad liudytojai išmokėta suma iš anksto į teismo depozitinę sąskaitą nebuvo įmokėta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 7 dalimi, teismas iš pareiškėjo K. Š. į teismo depozitinę sąskaitą priteisė 49,16 Lt sumą.

III.

Pareiškėjas K. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

Buvo susiaurintos pareiškėjo įrodinėjimo galimybės, pažeista teisė apklausti liudytoją bei sutrikdyta apklausa, teismas iš anksto buvo susiformavęs nuomonę, be to, sprendime remiasi garso įrašu, nors jame negirdimi kai kuriems dalyviams užduoti klausimai, o liudytojų apklausos metu tai buvo trukdoma išsiaiškinti. Nesutiktina su sprendimo dalimi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad nesutikimą dėl egzamino žodžiu pateiktų klausimų pareiškėjas grindžia vien tik savo subjektyviu pateiktų klausimų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, vien tik objektų pavadinimo, datų, skaičiaus žinojimas neparodo pretendento gebėjimų atlikti galbūt būsimos pareigybės funkcijas. Pareigybės aprašymo 6.6 punkte nustatyta „mokėti naudotis garso ir vaizdo įrašymo aparatūra“, tačiau tokie gebėjimai nebuvo tikrinti. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pareiškėjo minėtą teisminę praktiką, t. y. į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-271/2009. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad net 3 klausimai iš 5 buvo susiję su konkretaus fakto žinojimu, manytina, kad atsakymai į užduotus klausimus neparodė tikrų pretendentų gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei pateikti atsakymai nesudarė objektyvių ir realių (o ne tariamų) galimybių įvertinti pretendentus nuo 1 iki 10 balų, o Komisija egzamino žodžiu metu tikrino žinias (nors žinios tikrinamos testo raštu metu), o ne gebėjimus.Teismas nepagrįstai teigia, jog egzamino raštu vertinimo lentelėje privalo pasirašyti tik tie pretendentai, kurie neišlaikė egzamino raštu. Teismas, analizuodamas Aprašą, neatsižvelgė į 53 punktą. Šiuo atveju, pretendentams neleidus pasirašyti egzamino raštu vertinimo lentelėje, pretendentai, tarp jų ir apeliantas, nepatvirtino, kad iš testo gavo būtent tokį įvertinimą ir sutinka, be to, taip paliekama vietos šališkumui ir galimiems pataisymams bei piktnaudžiavimams. Atsakovas nepagrįstai prašymą (skundą) nagrinėjo pagal savo patvirtintą tvarką, kadangi valstybės tarnyba yra susijusi su viešuoju administravimu. Atsakovas turėjo laikytis VAĮ nustatytos tvarkos. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie 2012 m. vasario 1 d. prašymo (skundo) tyrimo terminus, tvarką ir kt. Pirmosios instancijos teismas sprendime nesirėmė ir nenurodė konkrečių byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo teiginys nepagrįstas. Atsakovas, nepranešęs apie 2012 m. vasario 1 d. prašymo (skundo) gavimo faktą, apribojo VAĮ 20 straipsnyje įtvirtintas asmens teises ir pareigas.Teismas, nagrinėdamas bylą, nevisapusiškai ištyrė visas pareiškėjo minėtas aplinkybes duodant paaiškinimus prieš įrodymų tyrimą. Nebuvo tirtos šios aplinkybės: dėl teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir dėl garso įrašo. Pareiškėjo teigimu, egzamino metu nebuvo tikrinti pareigybės aprašymo 6.5 (mokėti dirbti su Microsoft Office programiniu paketu) ir 6.6 (mokėti naudotis garso ir vaizdo įrašymo aparatūra) punktų reikalavimai. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-198/2009. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas egzamino žodžiu metu buvo vertinamas neobjektyviai, t. y. apeliantas esant vienodai situacijai buvo vertinamas skirtingai ir taip pažeista teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nėra garso įrašo pradžios ir pretendentų atsakymai neužfiksuoti konkurso protokole, pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, t. y. pareiškėjas neteko galimybės tų aplinkybių nustatyta tvarka ginčyti.Paskyrus bylą nagrinėti teisme buvo daromos pernelyg ilgos pertraukos, praėjo ilgas laiko tarpas tarp paskyrimo nagrinėti bylą teisme iki sprendimo priėmimo, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo įrodinėjimo galimybės, proceso operatyvumo ir teisėtų lūkesčių, teisės į teisminę gynybą principai.

Atsiliepimas

Atsakovas Molėtų rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo:

Egzamino žodžiu garso įrašas yra be pradžios vien dėl techninių gedimų (kliūčių), kurių iš anksto numatyti nebuvo įmanoma. Nors ir garso įrašas ne visiškai kokybiškas, jis jokiu būdu nesudaro pagrindo konstatuoti Komisijos šališkumą ar konkurso vykdymo procedūros pažeidimus.Egzamino žodžiu, t. y. pokalbio, metu nebūtina įvertinti visas pretendento kompetencijas ir gebėjimus, nes dėl laiko limito ir didelio pretendentų skaičiaus yra neįmanoma to padaryti. Vertinami buvo reikšmingiausi gebėjimai – žinios, būtinos posėdžių sekretoriaus veiklos efektyvumui. Kokius klausimus teikti, koks jų reikšmingumas, buvo Komisijos prerogatyva.Pareiškėjas be pagrindo teigia, kad pretendentams neleista pasirašyti egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia pavardės.Aprašo 3 dalies 9 punkte išvardyta, kokius dokumentus pretendentai privalo pateikti konkursą organizuojančiai įstaigai. Apeliantas, pateikdamas dokumentus, pridėjo ir pažymėjimą, jog yra išlaikęs kompiuterinio raštingumo įskaitą, tačiau skelbdamas konkursą teismas tokio dokumento pateikti nereikalavo nei iš jo, nei iš kitų pretendentų. Be to, konkurso metu nebuvo techninių galimybių praktiškai patikrinti tokius gebėjimus. Apelianto teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nebuvo pažeista.Teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, išsamiai išanalizavo visus įrodymus, objektyviai vertino proceso dalyvių pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog su apelianto skundu visiškai nesutinka, kadangi jo teiginiai yra visai nepagrįsti ir neargumentuoti, o teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas, objektyvus ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo įforminti šiame teisme įvykusio konkurso teismo posėdžių sekretoriaus vietai užimti rezultatai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos duomenis 2012 m. sausio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teisme įvyko konkursas teismo posėdžių sekretoriaus (karjeros valstybės tarnautojo) vietai užimti, kuriame dalyvavo pareiškėjas K. Š.. Komisijos sprendimu buvo nustatyta, kad konkursą laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo A. K.. Pareiškėjas liko antroje vietoje. Komisijos sprendimas yra įtvirtintas 2012 m. sausio 30 d. Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokole Nr. 2. Pažymėtina, kad konkurse dalyvavo 17 pretendentų. Konkurso metu pretendentai laikė egzaminą raštu ir žodžiu. Pareiškėjas už egzaminą raštu gavo 8,5 balus, trečiasis suinteresuotas asmuo – 9,5 balus. Už egzaminą žodžiu pareiškėjas gavo 6,8 balus, trečiasis suinteresuotas asmuo – 9,7 balus. Pretendentus egzamino žodžiu metu vertino Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-07 sudaryta komisija.

Pareiškėjas šioje byloje ginčijo konkurso rezultatus, nurodydamas, kad pareiškėjams nebuvo duota pasirašyti egzamino raštu vertinimo lentelėje, egzamino žodžiu (pokalbio) metu ne visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai bei buvo užduoti klausimai, kurie nėra susiję su pretendento gebėjimais atlikti valstybės tarnautojo pareigybės funkcijas, t. y. buvo užduoti klausimai, kurie yra susiję su data, skaičiumi, objekto pavadinimu. Taip pat pareiškėjas teigė, kad nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus ir nušalinimus konkurso organizatoriams, nenurodyta konkurso rezultatų apskundimo tvarka. Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 50, 51, 53 punktų pažeidimais ir tuo, kad nepasibaigus konkursui akivaizdžiai buvo matomas konkurso nugalėtojas (trečiasis suinteresuotas asmuo A. K.). Pareiškėjas akcentavo, jog konkurso organizatoriai buvo šališki, pažeidė valstybės tarnybos skaidrumo bei teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą principus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti minėto konkurso rezultatus, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, įrodymus, susijusius su konkurso organizavimu bei laimėtojo nustatymu, padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymus bei šiuos įrodymus įvertino, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimais, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar šalių nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo proceso šalys, ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Šiomis nuostatomis vadovaujantis spręstina, ar pirmosios instancijos teismas nesuklydo, nustatydamas bylos faktines aplinkybes bei taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1196 redakcija) normas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008; 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011; kt.). Konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus etapus, t. y. abi egzamino dalis (rašytinę ir žodinę) (Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Konkurse būtina vertinti tiek pretendentų pokalbio metu atskleistų gebėjimų, tiek testo raštu atsakytų klausimų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-902/2010).

Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Detaliau egzamino žodžiu (pokalbio) tvarka reglamentuota Aprašo 49-54 punktuose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeisti Aprašo 50 punkto reikalavimai. Pažymėtina, kad Aprašo 50 punkte nustatyta, jog per egzaminą žodžiu kiekvienas komisijos narys pateikia vienodus klausimus visiems pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai. Pretendentai egzaminuojami žodžiu individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per egzaminą žodžiu nustatomas pagal abėcėlę. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymima, kad kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas - asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad šioje normoje nėra detalizuojama egzamino žodžiu (pokalbio metu) tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Šioje teisės normoje suformuluoti tokio egzaminavimo tikslai yra bendrojo pobūdžio, tačiau jie yra reikšmingi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl konkurso dalyviui užduodamų klausimų vertinimo ta prasme, ar jie nebuvo nukreipti į kitas, su egzaminavimo tikslais nesusietas, aplinkybes. Kitaip tariant, ši teisės norma turi būti taikoma, sprendžiant konkurso dalyviui užduodamų klausimų leistinumo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012).

Pažymėtina, kad Apraše taip pat nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių (tarp jų ir užsienio kalbų) turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Be abejo ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą, todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog egzamino žodžiu (pokalbio) metu ne visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai bei buvo užduodami klausimai, nesusiję su pretendento gebėjimais atlikti valstybės tarnybos pareigybės funkcijas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis egzamino žodžiu (pokalbio) garso įrašu, nustatė, kad kiekvienas iš Komisijos narių pretendentams uždavė po vieną klausimą, todėl konkurso pretendentams iš viso buvo užduota po 5 klausimus ir visiems konkurso dalyviams buvo užduoti vienodi klausimai, t. y.: 1) kas yra „Liteko“ sistema (ar esate su ja susidūrę); 2) kaip įsivaizduojate teismo darbą (ką žinote apie teismus); 3) koks teisės aktas reglamentuoja dokumentų rengimo taisykles; 4) per kiek laiko turi būti išsiųsti teismo šaukimai proceso dalyviams; 5) kur ir per kiek laiko turi būti įkeltas teismo posėdžio garso įrašas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į kai kuriuos klausimus pretendentų buvo prašoma patikslinti pateiktus atsakymus. Teisėjų kolegija, išklausiusi garso įrašą, pažymi, kad ketvirtas klausimas buvo susijęs su civiliniu procesu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo pateiktas garso įrašas yra be pradžios, t. y. neužfiksuota kitų pretendentų pokalbio dalis egzamino žodžiu metu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad egzamino žodžiu garso įrašas yra be pradžios dėl techninių gedimų (kliūčių), kurių iš anksto nebuvo galima numatyti, techniniai gedimai buvo pastebėti tik įkėlus garso įrašą į kompiuterį ir jį perklausius (garso įraše nesigirdi egzamino žodžiu pradžios, kurioje buvo paskelbta konkurso data, koks konkursas vyksta, pristatyta Komisija ir egzamino vykdymo eiga, nesigirdi ir pirmojo pretendento prisistatymo bei užduotų pirmų dviejų klausimų). Teisėjų kolegija, išklausiusi garso įrašą, pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus dėl nekokybiško garso įrašo ir kad įraše nesigirdi būtent tos konkurso dalies, kuri nedaro įtakos tam, jog būtų nustatyta, ar visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, o ypač pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tai, kad nesigirdi konkurso parengiamoji dalis ir pirmajam pretendentui užduoti pirmieji klausimai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog remiantis garso įrašu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Be to, byloje buvo apklausti ir liudytojai (Komisijos nariai), kurie nenurodė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai.

Pažymėtina, kad Aprašo 50¹ straipsnis įtvirtina, jog egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarime nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų ne formaliai, o realiai ir veiksmingai įgyvendinti savo teisę ginti teisme savo pažeistą konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, sprendimų dėl jo nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje motyvai turi būti aiškūs, informacija apie šių sprendimų motyvus turi būti prieinama teismui. Priešingu atveju teismas negalėtų išspręsti atitinkamos bylos. Informacija turi būti prieinama ir institucijoms, ikiteismine tvarka sprendžiančioms atitinkamą ginčą. Vadinasi, jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga turi būti fiksuojama ir prieinama atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Aprašo 50¹ straipsnio nuostatos tikslas – užtikrinti skaidrumą ir informacijos išsaugojimą vėlesniam potencialiai kilsiančiam ginčui išspręsti. Tačiau toks įrašas pripažintinas kaip papildomas, bet ne vienintelis įrodinėjimo dėl netinkamų klausimų ar visos žodinio egzamino organizavimo eigos, vykdymo. Vien konkurso egzamino žodžiu skaitmeninio garso įrašo dalies prasta kokybė, taip pat aplinkybė, kad visas konkurso skaitmeninis garso įrašas į kompiuterinę laikmeną buvo perkeltas ne iš karto, nėra pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pripažintas konkurso į valstybės tarnautojo pareigas laimėtoju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011).

Pareiškėjas apeliacinį skundą ir reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo grindžia tuo, kad liudytojų apklausos metu teisėjų kolegijos pirmininkas sutrikdė pareiškėjo teisę užduoti liudytojams klausimus, replikuodamas, kad yra praėję daug laiko ir liudytojai neatsimins aplinkybės apie užduotus klausimus, kad nereikia egzaminuoti liudytojo. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, kad dėl šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Iš teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad 2013 m. vasario 11 d. apklausiant liudytoją A. P. teisėjų kolegijos pirmininkas, vadovaudamas teismo posėdžiui, sudarė galimybę liudytojai neatsakyti į pareiškėjo klausimą, koks teisės aktas nustato, per kiek laiko turi būti įkeltas teismo posėdžio garso įrašas. Pažymėtina, kad dėl teisės akto, apie kurį pareiškėjas uždavė klausimą liudytojai A. P., skunde nėra nurodyta jokių argumentų. Teisėjų kolegijos pirmininkas teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad klausimai turi būti užduodami dėl bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas liudytojai V. K. uždavė klausimą apie tai, kokie klausimai jai buvo užduoti egzamino metu. Ši liudytoja į šį klausimą neatsakė, nes teisėjų kolegijos pirmininkas nurodė, kad yra praėję metai. Pareiškėjos neatsakymas į šį klausimą neužkirto kelio pareiškėjui teikti įrodymų, o pirmosios instancijos teismui įvertinti įrodymus, susijusius su klausimų pretendentams uždavimu, nes iš konkurso garso įrašo iš esmės galima nustatyti šiai liudytojai užduotus klausimus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojai negalėjo atsiminti tam tikrų aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, o tai lėmė ilgas bylos nagrinėjimas. Pareiškėjas nurodo, kad paskyrus bylą nagrinėti buvo daromos ilgos pertraukos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2012 m. birželio 19 d. teismo posėdyje (b. l. 25). 2012 m. birželio 19 d. bylos nagrinėjimas atidėtas 2012 m. spalio 25 d., nes pareiškėjo atstovas nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimas yra būtinas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad bylos negalima nagrinėti nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui (b. l. 36). 2012 m. spalio 25 d. teismo posėdis atidėtas 2013 m. vasario 11 d. (b. l. 44). Pažymėtina, kad šiame teismo posėdyje (2012 m. spalio 25 d.) pareiškėjas pareiškė prašymą apklausti liudytojus ir šis prašymas buvo patenkintas. Anksčiau pareiškėjas tokio prašymo nereiškė. 2013 m. vasario 11 d. teismo posėdis atidėtas 2013 m. kovo 18 d., pareiškėjo prašymu papildomai buvo iškviesti liudytojai (b. l. 56). Byla išnagrinėta 2013 m. kovo 18 d. (b. l. 78). Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinami pareiškėjo prašymai, atidedamas bylos nagrinėjimas tam, kad byla būtų visapusiškai išnagrinėta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl pirmosios instancijos teismo procesinio neveikimo, bylos vilkinimo liudytojai negalėjo prisiminti faktinių aplinkybių, susijusių su konkursu, ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias pareiškėjui įrodyti jo reikalavimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo argumentus, kad 3 klausimai: koks teisės aktas reglamentuoja dokumentų rengimo taisykles (1), per kiek laiko turi būti išsiųsti teismo šaukimai proceso dalyviams (2), kur ir per kiek laiko turi būti įkeltas teismo posėdžio garso įrašas (3) iš 5 buvo susiję su konkretaus fakto žinojimu ir todėl atsakymai į užduotus klausimus neparodė tikrų pretendentų gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei pateikti atsakymai nesudarė objektyvių ir realių galimybių įvertinti pretendentus nuo 1 iki 10 balų intervale, pažymi, kad šie klausimai yra tiesiogiai susiję su pareigybės, kuriai užimti buvo vykdytas konkursas, aprašyme nustatytomis funkcijomis. Pareiškėjas taip pat sutinka su tuo, kad šie klausimai yra susiję su teismo posėdžių sekretoriaus funkcijomis, nurodytomis pareigybės aprašyme. Pažymėtina, kad pareigybės aprašyme yra nurodyta, jog teismo posėdžių sekretorius turi gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teismo posėdžio eigą, protokolo turinį, jo surašymo tvarką, dokumentų rengimo principus; gebėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu; mokėti naudotis garso ir vaizdo įrašymo aparatūra. Egzamino žodžiu metu užduoti klausimai būtent ir sudarė galimybę Komisijos nariams įvertinti pretendentų gebėjimą (pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną gebėjimas yra mokėjimas, galėjimas (Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993. P.168)), kompetenciją atlikti teismo posėdžių sekretoriaus pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dirbti valstybės tarnyboje reikia gero teisės aktų išmanymo, gebėjimų priimti sprendimus, analizuoti informaciją, tinkamai komunikuoti. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į teismo posėdžių sekretoriaus vaidmenį teismo procesuose, nes teismo posėdžių sekretorius dalyvauja procese ir jo dalyvavimas turi užtikrinti, kad byla bus išspręsta objektyviai, bešališkai ir teisingai, į tai, kad teismo posėdžių sekretoriaus darbas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo įgyvendinimo veikla.

Pareiškėjo nurodomas jam užduotas patikslinantis klausimas: „Kokia yra naujausia teisės akto, reglamentuojančio dokumentų rengimo taisykles, redakcija“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo užduoti klausimai, kurie nėra susiję su pareiškėjo gebėjimu atlikti teismo posėdžių sekretoriaus pareigas. Tai, kad konkurso metu nebuvo tikrinamas pretendentų mokėjimas naudotis garso ir vaizdo įrašymo aparatūra, mokėjimas dirbti Microsoft Office programiniu paketu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad konkurso metu buvo pažeistos imperatyvios Aprašo nuostatos ir konkurso rezultatai yra neteisėti. Nei Valstybės tarnybos įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenustato, kad konkurso metu turi būti tikrinama, ar visas funkcijas, nurodytas pareigybės aprašyme, sugeba atlikti pretendentai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-271/2009, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, nesusijusios su klausimais, užduodamais asmenims, pretenduojančiais užimti teismo posėdžių sekretoriaus vietą. Įvertinus nagrinėjamoje byloje asmenims, pretenduojantiems užimti teismo posėdžių sekretoriaus vietą, Komisijos narių užduotus klausimus negalima konstatuoti, kad atsakymai negalėjo būti įvertinti nuo 1 balo iki 10 balų ir tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 51 punktas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja savo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsakymus į klausimą: „Koks teisės aktas reglamentuoja dokumentų rengimo taisykles“, ir nurodo, kad Komisijos narė R. R. apeliantą įvertino 8, trečiąjį suinteresuotą asmenį įvertino 9.9 balais, t. y. esant vienodai situacijai apeliantas buvo vertinamas neobjektyviai, skirtingai ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Su tokia pozicija nesutiktina, nes pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsakymai nėra identiški. Be to, kaip jau buvo minėta, Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsakymai nebuvo įvertinti visiškai priešingai.

Pareiškėjas byloje buvo nurodęs aplinkybes, kad Komisijos nariai darė protekciją (protegavo) trečiajam suinteresuotam asmeniui, Komisija dirbo neskaidriai, buvo šališka. Šie pareiškėjo argumentai nebuvo pagrįsti įrodymais. Vien tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo Molėtų rajono apylinkės teismo darbuotoja, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti konkursą, jog Komisijos nariai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių trečiasis suinteresuotas asmuo nesąžiningai laimėjo konkursą, t. y. Komisija ar jos atskiri nariai globojo trečiąjį suinteresuotą asmenį ir darė jam protekciją. Teisės aktai nedraudžia dalyvauti valstybės institucijos (įstaigos) paskelbtame konkurse tos institucijos (įstaigos) darbuotojui. Nei konkurso garso įrašas, nei teismo posėdžiuose apklaustos liudytojos A. P., D. U.-Z., A. A., V. K., L. B. ir A. K. nepatvirtino, kad Komisijos nariai diskriminavo kitus pretendentus, ėmėsi neteisėtų veiksmų tam, kad laimėtų trečiasis suinteresuotas asmuo.

Pareiškėjas nurodo, kad visi konkurso dalyviai privalėjo pasirašyti egzamino raštu vertinimo lentelėje, tačiau nepasirašė. Pareiškėjas savo argumentus grindžia Aprašo 48, 53 punktais. Šie pareiškėjo argumentai pripažintini pagrįstais.

Aprašo 48 punktas nustato, kad komisijos sekretorius perskaito šifrus, kuriais pažymėti testai įvertinti mažiau kaip 6 balais. Pretendentai, kurių šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydami vardą ir pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo vardo ir pavardės. Iš šio Aprašo punkto matyti, kad šis punktas taikomas tik tiems pretendentams, kurie egzaminą raštu išlaikė mažesniu nei 6 balai, t. y. šie pretendentai pasirašo konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje iki egzamino žodžiu pradžios.

Pažymėtina, kad iki 2013 m. birželio 8 d. galiojusiame Aprašo 53 punkte buvo nurodyta, jog komisijos sekretorius pagal Aprašo 52 punktą egzamino žodžiu rezultatus įrašęs egzamino žodžiu vertinimo suvestinėje lentelėje, perskaito egzaminą žodžiu laikiusių pretendentų šifrus. Pretendentas, kurio šifrą komisijos sekretorius perskaito, prisistato, pasakydamas vardą ir pavardę, ir grąžina šifro kortelę. Komisijos sekretorius konkurso protokolo egzamino raštu vertinimo lentelėje įrašo prisistačiusiųjų pretendentų vardus ir pavardes. Nurodyti pretendentai pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo pavardės. Taigi šio punkto nuostatų reikalavimų turėjo būti laikomasi po egzamino žodžiu, t. y. po egzamino žodžiu pretendentai, dalyvavę egzamine žodžiu, pasirašo egzamino raštu vertinimo lentelės skiltyje šalia savo pavardės. Po to komisijos sekretorius, konkurso protokolo pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje įrašęs pretendentų egzamino raštu ir žodžiu balus, juos susumavęs, visą vertinimo medžiagą perduoda komisijos pirmininkui, o komisijos pirmininkas pretendentams perskaito egzamino žodžiu rezultatus ir paskelbia kiekvieno pretendento bendrą gautą balų sumą (Aprašo 54 punktas).

Nagrinėjamu atveju pretendentai, iš jų ir pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo, egzamino raštu vertinimo lentelėje nepasirašė, t. y. Komisija, įformindama konkurso rezultatus, pažeidė Aprašo 53 punkto nuostatas. Tačiau šis pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo įtvirtinti konkurso rezultatai, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurie verstų abejoti, kad egzamino raštu vertinimo lentelėje pareiškėjo, kurio šifras ABC-008, bei trečiojo suinteresuoto asmens, kurio šifras ABC-003, egzamino raštu įvertinimai nurodyti neteisingai. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su konkurso rezultatais bei egzamino raštu įvertinimu ir yra pasirašęs protokole, pastabų, jog nesutinka su egzamino raštu įvertinimu, nėra nurodęs. Minėtas pažeidimas nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad buvo pažeistas konstitucinis valstybės tarnybos skaidrumo principas bei pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, kad šis pažeidimas užkirto kelią pareiškėjui realiai ir veiksmingai įgyvendinti savo teisę, kuri, pareiškėjo manymu, buvo pažeista, teisme.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus ir nušalinimus konkurso organizatoriams, nenurodyta konkurso rezultatų apskundimo tvarka ir terminai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė visus konkurso dalyvius informavo apie konkurso rezultatų apskundimo galimybę ir terminus. Pažymėtina, kad apskundimo tvarka nurodyta Aprašo 68 punkte, pareiškėjas pasinaudojo šia apskundimo tvarka. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad konkurso metu pareiškėjas siekė pareikšti prašymus, nušalinimus, tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta.

Pareiškėjas byloje taip pat nėra nurodęs argumentų ir pateikęs įrodymų, kad Komisijos nariai buvo šališki ir turėjo nusišalinti ar turėjo būti nušalinti. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 23 punktą komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti konkurso rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Vien ta aplinkybė, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį A. K. ir Komisijos narius siejo darbo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisijos nariai buvo šališki.

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą, iš esmės teisingai nustatė bylos faktus, išaiškino ir pritaikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo įforminti šiame teisme įvykusio konkurso teismo posėdžių sekretoriaus vietai užimti rezultatai ir konkurso laimėtoja pripažinta A. K., panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat skundė Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą, kuriuo buvo atsakyta pareiškėjui į jo pateiktą skundą Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui pagal Aprašo 68 punktą. Pareiškėjas, ginčydamas šį sprendimą, skunde, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo nurodęs konkrečių faktinių aplinkybių, kad šis sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir dėl to turėtų būti panaikintas (b. l. 14-15). Skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad nebuvo numatyta skundo (prašymo) tyrimo tvarka ir terminai, tačiau nebuvo nurodęs, kaip ir kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, atsakovui priimant 2012 m. vasario 20 d. sprendimą dėl pareiškėjo skundo, kaip pareiškėjo teisės būtų apgintos, jei būtų panaikintas šis sprendimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Iš pareiškėjo 2012 m. vasario 1 d. skundo, paduoto Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, matyti, kad pareiškėjas prašė patikrinti, ar konkurso metu buvo padaryti organizaciniai bei konkurso vykdymo pažeidimai, ir įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad buvo pažeisti Aprašo 50, 51, 53 punktai, t. y. buvo nurodęs tuos pačius pažeidimus, kaip skunde, paduotame teismui. Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas, t. y. išnagrinėti visi pareiškėjo nurodyti Aprašo pažeidimai (dėl Komisijos narių klausimų, dėl atsakymų vertinimo, dėl laimėtojo parinkimo, dėl pretendentų nepasirašymo egzamino raštu vertinimo lentelėje). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudarė skundo faktinį pagrindą, nepanaikino atsakovo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo, nes byloje nebuvo nustatyta, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, kurių privalėjo laikytis atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, t. y. pranešti pareiškėjui apie skundo tyrimo eigą nustatytos formos pranešimu, informuoti apie skundo priėmimo faktą, nagrinėjimo laiką, tvarką, tačiau šių argumentų pareiškėjas nenurodė skunde bei šios aplinkybės nepatvirtina, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas administracinis aktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010). Nagrinėjamu atveju administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Kadangi teisėjų kolegija nenustatė faktinių ir teisinių aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjo skundą privalėjo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo panaikinimo, todėl netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti šią sprendimo dalį.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė priteisti neturtinę žalą, išreikštą pinigais, t. y. 5 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, nes nenustatė CK 6.271 straipsnyje nurodytų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, nes konkursui ruošėsi kelias savaites, įdėjo daug darbo, tačiau nusivylė konkurso organizatoriais, konkurso metu buvo tiesiog pažemintas, patyrė stresą, buvo sugadinta nuotaika, patyrė neigiamas emocijas, pablogėjo reputacija. Pareiškėjas teigė, kad konkursas buvo organizuotas tik formaliai, iš anksto žinant konkurso nugalėtoją. Taigi iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės siejo su konkurso rezultatais, o ne su konkrečiais konkurso procedūrų pažeidimais.

Kaip jau buvo minėta, konkurso metu buvo pažeistas Aprašo 53 punkto reikalavimas, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, 2) asmens patirtos žalos, 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyti, kad dėl to, jog konkurso organizatoriai pažeidė Aprašo 53 punktą, pareiškėjas buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, jis patyrė stresą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neatmeta galimybės, kad konkurso organizatorių Aprašo 53 punkto reikalavimų nesilaikymas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, gilius. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjui buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 7-8). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nurodo, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 43 straipsnio 1, 7 dalimis, iš pareiškėjo į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą priteisė 49,16 Lt už liudytojai V. K. sumokėtas kelionės išlaidas. Ši sprendimo dalis, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, panaikinama, nes pareiškėjas yra atleistas nuo sumų, išmokėtų liudytojams, atlyginimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo K. Š. priteista į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 49,16 Lt suma.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė