Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-21 ir 2016-03-23 baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 764,77 Eur nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteista už tai, kad ji 2016 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo 21 val. iki 21.30 val. bute Visagine, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu į krūtinės ir nugaros sritis savo šeimos nariui – asmeniui, su kuriuo ji bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, nukentėjusiajam V. P., padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu bei paviršinę pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, taip dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu sunkiai sutrikdydama nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jai darė spaudimą, todėl sakė, kad V. P. galėjo sužaloti ji, tačiau tai netiesa. Pasak apeliantės, iš nukentėjusiojo V. P. parodymų turinio taip pat matyti, kad jis buvo užpultas prie parduotuvės. Šiuos V. P. parodymus teisme patvirtina ir liudytojo J. C. parodymai apie tai, jog V. P. jam sakė, kad jį „pripjovė“ prie parduotuvės „N.“.

Be to, nukentėjusysis jokių pretenzijų jai nereiškia. Teismo medicinos ekspertas teisme patvirtino, kad V. P. po gautų sužalojimų galėjo judėti, eiti, o būdamas girtas didelio skausmo galėjo ir nejausti, kraujavimas nedidelis, kas taip pat patvirtina V. P. parodymus, kad namo jis grįžo girtas. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus vertino kaip pastarojo norą padėti jai išvengti atsakomybės. Neteisingai įvertino teismas ir liudytojo J. C. parodymus apie tai, kad išlaužus duris V. P. jam paaiškino, jog sužalotas buvo prie „N.“ parduotuvės. Jos kaltės nepatvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad namuose rastoje odinėje V. P. striukėje, nebuvo jokių pažeidimų šoninėje ir nugarinėje dalyje, kadangi jis galėjo būti sužalotas prie „N.“ parduotuvės ir nepažeidus striukės -striukė galėjo būti atsegta, pakelta ir pan. Toks asmens sužalojimas durtiniu įrankiu, nepažeidžiant striukės, negali būti vertinamas neginčijamu jos kaltės įrodymu dėl V. P. sužalojimo. Juolab, kad durtinis įrankis, kuriuo V. P. padaryti sužalojimai, nenustatytas. Be to, ji melagingai buvo nurodžiusi, kad peilį, kuriuo sužalojo V. P., išmetė į bute esančią ventiliacinę angą, ką patvirtina teisme nustatytas faktas, jog bute nėra jokios ventiliacinės angos.

Teismo posėdžio metu nuteistoji D. Š. bei jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Š. pagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. Š. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl jos kaltės padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą. Nuteistosios apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų vertinimu, apeliantės manymu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina jos kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistosios D. Š. lūkesčių, nepaneigia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas D. Š., nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tuo tarpu nuteistoji D. Š. apeliaciniame skunde bylos įrodymus vertina vienpusiškai, atsietai viena nuo kito, nesieja jų tarpusavyje bei su kitais objektyviais bylos duomenimis.

Nuteistoji D. Š. apklausta teisiamajame posėdyje neigė sunkiai sutrikdžiusi savo šeimos nario V. P. sveikatą, tačiau šią nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir nuosprendyje motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti padaryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobūdžio ir kaltės formos.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, kambaryje rasta antklodė su kraujo dėmėmis, balkone rasta kita antklodė su užvalkalu, taip pat su kraujo dėmėmis. Ant sofos rasta juodos spalvos odinė striukė (t. 1, b. l. 11-27). Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant įvykio vietoje paimtų daiktų, dviejų antklodės užvalkalų, rastos dėmės, panašios į kraujo. Taip pat apžiūrėta juodos spalvos vyriška odinė striukė, pažeidimų ar sugadinimų nerasta (t. 1, b. l. 28-36).Iš tarnybinio pranešimo dėl daiktinio įrodymo paieškos bei papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ventiliacijos angos yra tik bendro naudojimo patalpose – virtuvėje, tualete ir duše, kadangi jos yra penktame aukšte, jų dugno pasiekti ir patikrinti, neišardžius pastato pirmame aukšte ventiliacinės angos sienos, neįmanoma (t. 2, b. l. 70, 71-83).Teismo medicininį tyrimą atlikęs bei specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)pateikęs ekspertas konstatavo, V. P. kliniškai nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje žemiau pažasties 8-to tarpšonkaulinio tarpo projekcijoje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, bei paviršinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje šalia stuburo IX šonkaulio projekcijoje, paveikus aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti galimai 2016-02-19.Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje(t. 1, b. l. 111-112). Apklaustas teisme specialistas E. B. paaiškino, kad nukentėjusiajam pažeistas plautis. Antra žaizda buvo paviršinė, kuri atskirai vertinant atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis po padaryto sužalojimo turėjo galimybę judėti, nes judėjimo funkcija nebuvo pažeista, buvo apsunkintas kvėpavimas. Tokiu atveju, ilgesnį laiką nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti. Šiuo atveju, tikėtina, kad po sužalojimo 6-7 val. žmogus galėjo išgyventi. Esant tokiam sužalojimui, nepriklausomai nuo to, ar asmuo girtas, jis junta skausmą.

Pažymėtina, kad D. Š. ikiteisminio tyrimo teigė, kad įvykio vakarą tarp jos ir V. lyg buvo konfliktas, tačiau ji neatsimena kaip dūrė, bet gali būti, kad ji galėjo peiliu sužaloti V. P.. Kur tas peilis, ji neatsimena (t. 1, b. l. 170-171). Teisiamojo posėdžio metu D. Š. neigė peiliu sužalojusi V. P., paaiškindama, kad naktį jai pamačius kraujuojantį lovoje V. P. ir jo paklausus kas atsitiko, pastarasis paaiškino, kad dieną jį sužalojo prie parduotuvės nepažįstami asmenys. Ieškodama pagalbos ir negalėdama atrakinti buto durų, ji kvietėsi į pagalbą kaimyną J. C., kuris išlaužė buto duris, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Pripažino sakiusi J. C., kad ji dūrė V. P., tačiau tai darė, norėdama nuo jo apsiginti, nes jis dažnai būdavo agresyvus. Ji pripažino, kad antklodę išnešė į balkoną, o ryte į konteinerį išmetė V. P. dėvėtus marškinėlius. Peilio į ventiliacijos angą neišmetė, nes tokios angosiš viso nėra.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinančiais įrodymais pripažino nuteistosios D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kaip pasirinktą gynybos poziciją kritiškai įvertino teisme jos duotus parodymus. D. Š. parodymus, kad ne ji sunkiai sutrikdė savo šeimos nario V. P. sveikatą, paneigia įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokolai bei jų priedai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų J. C., P. G. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaip matyti iš liudytojo J. C. parodymų, įvykio vakarą, apie 21 val. į balkoną išėjusi neblaivi D. Š. prašė jo pagalbos, prašė iškviesti greitąją, paaiškindama, kad galbūt ji „pripjovė“ V. P.. D. Š. tą naktį pagalbos prašėsi ne vieną kartą, nes iš pradžių jis tuo nepatikėjo. Apie 4 val. jis su P. G., buvusiu jo bute, išlaužė buto duris, kadangi D. Š., neturėdama buto raktų, to prašė pati. Bute pamatė kraujuojantį V. P., kuris jiems paaiškino, kad skuto bulves ir nukrito. Vėliau, kai išvyko policijos pareigūnai, D. jam pasakė, kad išmetė peilį į ventiliacijos angą, kad ji gynėsi, V. prieš ją šokinėjo. Liudytojas parodė ir tai, kad D. Š. jam sakė, jog nereikėjo kviesti policijos, ji pradėjo jaudintis. D. Š. jam sakė, kad V. dūrė į šoną, kad norėjo į nugarą, bet nepataikė. Po įvykio kalbėjosi su V., bet suprato, kad jis nenori jam sakyti tiesos. Atvykus policijai V. pasakė, kad jį „pripjovė“ prie parduotuvės „N.“. Taip pat liudytojas parodė, kad D. Š. pas jį ateidavo išgerti alaus, ar paprašyti pagalbos, kai konfliktuodavo su V. P.. Iš skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo stenogramos matyti, kad pagalbą kvietė J. C., kuris nurodė, jog kaimynas „supjaustytas“ prie skrandžio (t. 1, b. l. 49-53). Analogiškus parodymus davė ir liudytojas P. G.. Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad D. Š. įvykio naktį kaimynui ir jo draugui pripažino pati įdūrusi peiliu savo sugyventiniui V. P., tačiau pats nukentėjusysis V. P. nenorėjo nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, keldamas versijas, kad peiliu susižalojo skusdamas bulves; kad gatvėje buvo sužalotas nepažįstamų asmenų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. kaltinančiais įrodymais pripažino liudytojų J. C., P. G. parodymus, kadangi jie yra nuoseklūs, logiški, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paminėti liudytojai turėjotikslą ar motyvą apkalbėti nuteistąją D. Š.. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. Š. aiškinimas, jog ji bijojo kaimyno J. C., ir tik todėl pasakė, kad ji sužalojo V. P., neįtikinamas. Byloje nustatyta, kad D. Š. ir J. C. santykiai buvo normalūs, ji lankydavosi pas J. C., ten kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, be to, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad J. C. anksčiau būtų smurtavęs prieš D. Š., kaip ji pati teigia.

Kita vertus, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino D. Š. ir nukentėjusiojo V. P. byloje duotus parodymus,sugretino juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir motyvuotai atmetė nuteistosios, o taip pat ir nukentėjusiojokeltą versiją, kad V. P. galėjo sužaloti kiti asmenys ir jis galėjo grįžti į namus jau patyręs sužalojimus. Nukentėjusiojo V. P. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. tvirtino, jog buvo girtas, todėl visko neprisimena, tačiau pamena, kad jam grįžus į namus jie gaminosi maistą, D. rankose buvo peilis. Ar ji jam dūrė, neprisimena. Papildomai apklaustas parodė, kad grįžus į namus, D. skuto bulves, jis norėjo atsiprašyti, kad daug geria, griuvo. Kaip buvo sužalotas, neprisimena (t. 1, b. l. 66-68, 70-71). Teisiamajame posėdyje V. P. parodė, kad įvykio dieną pas P. S. gėrė, vėliau dar grįžęs namo vienas gėrė nusipirktą vyną, skausmo nejautė. Krūtinės kairėje pusėje bėgo kraujas, sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant, gal kas įpjovė. Neatsimena kas jį sužalojo, nes buvo girtas, tačiau tik D. dėka jis liko gyvas. Tuo pačiu, nukentėjusysis parodė, kad jis buvo sužalotas beeinantis namo, namuose niekas jo negalėjo sužaloti. Tą dieną jis buvo apsivilkęs striukę, kurią paėmė policijos pareigūnai. Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė jokių aplinkybių, kad buvo sužalotas gatvėje. Tokią įvykių versiją pateikė tik teisme, tačiau jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po įvykio V. P. kraujyje, paimtame 2016-02-20 5.30 val., rasta 1,68 proc. etilo alkoholio (t. 1, b. l. 55). Be to, liudytojo P. S. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną V. P. pas jį namuose gėrė alkoholinius gėrimus, jis buvo apsirengęs juoda striuke, tai pripažino ir pats nukentėjusysis - vilkėjo juodą odinę striukę, kurią paėmė policijos pareigūnai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo įvykio dieną vilkėta striukė yra be jokių mechaninių pažeidimų ar kraujo žymių, tačiau byloje neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad sužalotam nukentėjusiajamžaizda kraujavo. Todėl visiškai nelogiška, kad vilkėdamas odine striuke ir sužalotas gatvėje peiliu, V. P. grįžo namo, nepaliekant jokių kraujo ar kitokių sužalojimo pėdsakų ant striukės. Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo tikėti D. Š. ir V. P. parodymais, kad neva nukentėjusysis buvo sužalotas gatvėje, grįždamas namo. Nurodytos aplinkės, vertinant kitų aukščiau aptartų bylos įrodymų kontekste, paneigia apeliantės skundo argumentą, jog apygardos teismas jos kaltę grindė tik vieninteliu įrodymu, - jog V. P. striukė, kurią jis vilkėjo įvykio dieną, nebuvo pažeista. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis nereiškia pretenzijų nuteistajai, savaime nepaneigia byloje pripažintos įrodyta D. Š. padarytos nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, jog byloje nėra nustatytas nusikaltimo įrankis, tačiau D. Š. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. tyčiasunkiai sutrikdžius savo šeimos nario V. P. sveikatą, įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti padaryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo ieškotas nusikaltimo įrankis, siekta patikrinti pastato ventiliacines angas, kur pasak D. Š. ji išmetė peilį, tačiau nustatyta, kad ventiliacijos angos yra tik bendro naudojimo patalpose – virtuvėje, tualete ir duše, kadangi jos yra penktame aukšte, jų dugno pasiektiir patikrinti, neišardžius pastato pirmame aukšte ventiliacinės angos sienos, neįmanoma (t. 2, b. l. 70, 71-83). Beje, svarbu pažymėti, kad nustatyta aplinkybė nepatvirtina nuteistosios D. Š. parodymų, kur ji neva buvo save apkalbėjusi, jog sužalojo peiliu V. P. ir peilį išmetė į bute esančią ventiliacinę angą (kaip nurodyta apeliaciniame skunde). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas J. C. nebuvo parodęs tokios aplinkybės, jog D. Š. pasakė, kad peilį išmetė į bute esančią ventiliacinę angą. Jis parodė, kad „D. paaiškino, kad peilį išmetė į ventiliacijos šachtą, į kurią tiksliai nepaaiškino“. Taigi, priešingai, byloje nustatyta, kad įvykio bute ventiliacinės angos nėra, kas paneigia šį nuteistosios apeliacinio skundo argumentą.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam sužalojimus padarė kiti nenustatyti asmenys. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent nuteistoji D. Š. 2016 m. vasario 19 d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinės ir nugaros sritis, taip sunkiai sutrikdydama savo sugyventinio V. P. sveikatą.Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu D. Š. ir V. P. gyveno faktinėje santuokoje, kas patvirtina, kad nuteistojisunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, todėl jos nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).D. Š. praeityje buvo teista, taip pat pripažinta kalta padariusi baudžiamuosius nusižengimus, bausta administracine tvarka už neblaivios pasirodymą viešoje vietoje, nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje. Teismas skirdamas bausmę įvertino šiuos nuteistąją charakterizuojančius duomenis, kartu įvertinęs, jog padarytas tyčinis labai sunkus smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį, atsižvelgęs į nusikaltimo pasekmes, paskyrė nuteistajai D. Š. bausmę mažesnę už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, artimesnę sankcijoje numatytam bausmės minimui. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. Š. paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija vertinimu, bausmė D. Š. paskirta tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimo aplinkybes, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį bei yra tinkamai individualizuota.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą atmesti.