Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Visagine, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi Visagine, (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, teista :

1) 2015-03-04 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 2 d. 4 mėnesiams viešųjų darbų; 2015-07-23 bausmę atlikusi;

2) 2016-03-21 to paties teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; bausmės neatlikusi;

3) 2016-03-23 to paties teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; bausmės neatlikusi;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Š. 2016 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 21.30 val., bute Visagine, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu į krūtinės ir nugaros sritis savo šeimos nariui – asmeniui, su kuriuo ji bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, nukentėjusiajam V. P., padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu bei paviršinę pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, taip dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu sunkiai sutrikdydama nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

Kaltinamoji D. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo sugyventiniui V. P. peiliu nedūrė ir jo nesužalojo. Su V. P. gyvena kaip su šeimos nariu, myli vienas kitą. Ji parodė, kad 2016-02-19 dienos metu su V. P. girtavo pas P. S., būdama girta pavakary viena grįžo į namus, užmigo. Po kiek laiko prabudusi pajuto, kad šlapia antklodė, pagalvojo, kad nukentėjusysis apsišlapino, nes taip yra nutikę. Įjungusi šviesą pamatė kruviną antklodę, o ją pakėlusi – kruviną V. P. maikutę. Paklaustas kas atsitiko, sugyventinis pasakė, kad jog einantį į namus jį užpuolė nepažįstami asmenys prie „Norfos“ ir sužalojo. Buto durys buvo užrakintos, nes nukentėjusysis yra pavydus ir slepia raktus, kad ji niekur neišeitų. Raktų nerado. Bute daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Nukentėjusysis sakė, kad viskas su juo gerai, kad eitų miegoti. Ji atsigulė, bet maždaug po valandos vėl atsikėlė. Pamatė, kad V. P. veidas šviesus, išblyškęs. Suprato, kad jis toliau kraujuoja, nes išgėrusiam labai bėga kraujas. Vėl ieškojo raktų, o jų neradusi su šluota pastukseno į grindis žemiau gyvenančiam J. C., kuris išėjo į balkoną. Pasakė jam, kad sužeistas V., šis nepatikėjo, liepė eiti miegoti. Bandė aprišti V. žaizdą, bet jai nieko nesigavo. Dar gal po poros valandų J. C. vėl pastukseno ir paprašė išlaužti duris, nes pati to nesugebėjo padaryti. Tuomet, bijodama apačioje bute gyvenančio ir narkotikus vartojančio J. C. ir jo draugų bei siekdama, kad jie prie jos nebelįstų, pajuokavo, jog tai ji peiliu sužalojo nukentėjusįjį. J. C. ir su juo buvusiam P. G. ji per balkoną rankšluosčiu nuleido plaktuką – laužtuvą, dar tris įrankius. Šie išlaužė duris, V. P. išsivežė greitoji. Kas sužalojo sugyventinį ji nežino, jokio konflikto tarp jų iš vakaro nebuvo, kada V. P. grįžo į namus ir kokios būklės ji negirdėjo ir nematė. Tyrimo metu prisipažino sužalojusi nukentėjusįjį spaudžiama tyrėjų. Kruviną antklodę išnešė į balkoną, maikutę ryte išmetė į konteinerį. Vieną peilį pasiėmė pareigūnas po įvykio. Daugiau peilių nepasigedo. Tyrimo metu melavo, kad peilį, kuriuo neva tai sužalojo sugyventinį, išmetė į ventiliacijos šachtą, nes pas juos iš viso nėra ventiliacijos angos.

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad su kaltinamąja gyvena apie 3 metus. Įvykio dieną iš ryto su ja pradėjo girtauti pas P. S.. Gėrė visą dieną, vakare jau buvo visiškai girtas. D. viena išėjo namo. Tą dieną su ja jokių konfliktų nebuvo. Kaip parėjo į namus dėl girtumo gerai nepamena, eidamas jokio skausmo nejuto. Pamena, kad namuose dar gėrė vyną, užrakino buto duris. Po to pamena, kad atvažiavo pareigūnai, greitoji. Ligoninėje pamatė, kad krūtinės kairėje pusėje, žemiau pažasties, yra žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Manė, kad pats kažkur griuvo, kad kažkas įpjovė, daugiau niekur sužalojimų nematė. Kas ir kur jį sužalojo dėl girtumo neprisimena. Ligoninėje prabuvo 4 paras. Su D. sutaria labai gerai, ji negalėjo jo peiliu sužaloti. Ieškinio nereiškia.

Liudytojas P. S. parodė, kad įvykio dieną apie pietus pas jį atėjo V. P. ir D. Š., pabuvo 2 – 3 val. Per tą laiką gėrė vyną. Po to kaltinamoji pirma išėjo, o nukentėjusysis išėjo vėliau, maždaug už valandos. D. daug negėrė. Jie tarpusavyje nekonfliktavo, nesibarė. Išeidamas V. P. nei griuvinėjo, nei svyravo, nebuvo sumuštas. Apie tai, kad nukentėjusysis ligoninėj jam pasakė D. Š. gal tą pačią išgėrimo dieną, gal kitą dieną. Užsiminė, kad narkomanai jį norėjo primušti. Nebuvo kalbos, kad V. buvo sužalotas peiliu. Netikti, kad sužaloti nukentėjusįjį galėjo kaltinamoji, nes jie sutarė, nors būdavo, kad susipykdavo. Lankė V. P. ligoninėje, bet šis apie sužalojimo aplinkybes nieko nepasakojo.

Liudytojas J. C. parodė, kad įvykio dienos vakare apie 20 val. su draugu P. G. grįžo į namus, laiptinėje girdėjo triukšmą pas virš gyvenančius D. Š. ir V. P.. Apie 21 val., gal kiek vėliau, į balkoną išėjo kaltinamoji, pradėjo jį kviesti. Pradžioje į tai nereagavo, po to abu išėjo, į balkoną, paklausė ko šaukia. Ji buvo girta, prašė iškviesti greitąją, nes sakė matomai ji pripjovė V.. Jie tuo nepatikėjo, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai jie pykstasi, konfliktuoja, ateina prašyti pagalbos, nes ją V. muša. Nepatikėję D., jie su P. nuėjo toliau žiūrėti televizorių. Gal jau po 4 val. ryto D. vėl išėjo į balkoną, vėl šaukė juos. Tuomet ji jau buvo prablaivėjusi – tai suprato iš jos būsenos, kalbos. Su P. G. nuėjo prie V. P. buvo durų, bet durys buvo užrakintos, ji nerado raktų. D. per balkoną nuleido jiems įrankius, jie išlaužė duris ir pamatė, kad V. iš kairiojo šono bėgo kraujas. Jo žaizda nebuvo subintuota. Ant sofos buvo kraujo dėmė. V. sėdėjo be maikės, lyg tai su šortais. V. buvo išgėręs, papasakojo, kad bulves skuto ir nukrito. D. pati jau nieko nesakė. Bute pašalinių nebuvo. Peilio nematė, bet kai išvyko policija, P. G. išėjo, jis liko vienas su D., ir ji pasakė kad peilį išmetė į ventiliacijos angą. Pasakojo, kad ji gynėsi, kad V. prieš ją šokinėjo. Išgėrinėjant pas juos dažni konfliktai, jis yra matęs D. Š. veide sumušimus, pas V. taip pat jų būdavo. Jo žaizda nebuvo subintuota. Ant grindų kraujo lyg tai nebuvo. Nuo momento, kada D. pirmą kartą juos kvietė iki durų išlaužimo galėjo praeiti 6 – 7 val. Jiems grįžus į namus D. pirmą kartą balkone juos kvietė po maždaug 1 – 1,5 valandos. Jis iškvietė greitąją, policiją. Kaltinamoji sakė, kad nereikėjo kviesti policijos, pradėjo jaudintis. D. jam sakė, kad V. dūrė į šoną, kad norėjo į nugarą, bet nepataikė. Suprato, kad ji pataikė jam į kairį šoną, nugaroje žaizdos nesimatė. Kai atvyko policija, V. P. pasakė, kad jį „pripjovė“ prie parduotuvės „Norfa“. Iki įvykio nukentėjusysis atrodė normaliai. Su D. Š. jie sutaria gerai, ji ateidavo pas jį išgerti alaus, vyno. Anksčiau jis vartojo narkotines medžiagas, bet nuo jų nėra priklausomas.

Liudytojas P. G. apie įvykio aplinkybes davė iš esmės tapačius parodymus kaip ir liudytojas J. C.. Jis patvirtino iš pačios kaltinamosios taip pat girdėjęs, kad tai ji sužalojo V. P.. Išvykus policijai D. sakė, kad V. norėjo jai suduoti keptuve, ji gynėsi, netyčia jam dūrė peiliu. Sakė, kad peilį ji išmetė į ventiliacijos angą, jis pats peilio nematė.

2016-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Visagine, Festivalio g. (duomenys neskelbtini), penktame aukšte esantis holas ir butai. Hole ant sofos – lovos rasta juodos spalvos odinė striukė. Kambaryje rasta antklodė su užvalkalu su kraujo dėmėmis, balkone rasta kita antklodė su užvalkalu su kraujo dėmėmis, virtuvėje rastas virtuvinis peilis su medine rudos spalvos rankena (1 t., 11 – 27 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant įvykio vietoje paimtų užvalkalų rastos dėmės, panašios į kraują. Juoda striukė nesuplėšyta, nesugadinta (1 t., 28 – 36 b. l.).

Skambučio į BPC stenograma patvirtina, kad pagalba kvietė J. C.. Čia jis nurodė, kad juos patrukdė kaimynė, kaimynas supjaustytas ties skrandžiu. Kaimynas gyvena Visagine, Festivalio g. (duomenys neskelbtini) (1 t., 48 – 53 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. T-A1471/2016(01) matyti, kad V. P. kraujyje, kuris buvo paimtas 2016-02-20 5.30 val., rasta 1,68 promilės etilo alkoholio (1 t., 55 b.l.).

Specialisto išvada Nr. G895/2016(01) įrodo, kad nukentėjusiajam nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu bei paviršinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje. Dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su pleuros pažeidimu ir pneumotoraksu jo sveikata sutrikdyta sunkiai. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (1 t., 111 – 112 b. l.).

Teismo medicinos specialistas E. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pneumotoraksas yra krūtinės ląstos sužalojimas, kai pažeidžiamas plautis. Šiuo atveju nukentėjusiajam turėjo būti pažeistas plautis, nes buvo oras tarp plaučio ir krūtinės ląstos. Antra žaizda buvo paviršinė, 2 cm ilgio, nežymiai prasiplėtusi – iki 0,5 cm. Atskirai vertinant, antra žaizda atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Su tokiu sužalojimu yra galimybė nukentėjusiam judėti, nes pati judėjimo funkcija nepažeidžiama, yra tik apsunkintas kvėpavimas. Nesuteikus ilgesnį laiką pagalbos žmogus gali mirti. Šiuo atveju, pagal nukentėjusiojo būklę, įvertinus tai, kad jam nustatytas pneumotoraksas (krūtinės ertmėje nebuvo rasta kraujo), pilnai tikėtina, kad po sužalojimo 6 – 7 val. jis galėjo gyventi.

Iš 2016-06-30 tarnybinio pranešimo bei papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ventiliacijos šachtos Visagine, Festivalio g. (duomenys neskelbtini), yra tik bendro naudojimo patalpose : vonioje, duše, virtuvėje. Kambariuose, tame tarpe – ir kambariuose, kuriuose gyvena nukentėjusysis su kaltinamąja, ventiliacijos kanalų nėra (2 t., 70 – 83 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Kaltinamosios parodymai, kad tai ne ji peiliu sužalojo V. P., paneigti byloje surinktais įrodymais. Visų pirma, tai liudytojų J. C. ir P. G. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriuos jie tyrimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad apie nukentėjusiojo sužalojimą (pripjovimą) jie pirmiausiai išgirdo būtent iš kaltinamosios. Nors iš pradžių ja nepatikėjo, kadangi ji buvo girta, bet po kelių valandų, kaltinamajai antrą kartą per balkoną ėmus kviestis juos į pagalbą, jie pamatę, jog D. Š. jau išsiblaiviusi, suvokė, kad ji nejuokauja. Išlaužę nukentėjusiojo naudojamo buto duris liudytojai rado sužalotą V. P., kambaryje be jo buvo tik kaltinamoji, jokių daugiau pašalinių žmonių bute nebuvo. Tiek J. C., tiek P. G. atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamoji nenorėjo, jog kartu su greitąja medicinos pagalba būtų kviečiama ir policija, o pareigūnams išvykus, ji pati jiems prisipažino peiliu sužalojusi sugyventinį, nes šis ją užsipuolė, norėjo suduoti keptuve, ji gynėsi.

D. Š. teisiamajame posėdyje parodė minėjusi J. C. ir P. G. apie tai, kad tai ji sužalojo V. P., tačiau pasak jos, ji taip jiems pasakė siekdama juos pagąsdinti, parodyti, kad ji gali griebtis peilio, nes žinojo, kad liudytojai vartoja narkotines medžiagas, pas juos renkasi įvairios kompanijos, todėl ji bijojo po įvykio bute pasilikti viena. Tokia jos versija atsirado tik teisiamajame posėdyje. Tačiau ji neįtikinama, nes tiek pati kaltinamoji, tiek liudytojas J. C., kuris gyvena bute apačioje, parodė, jog jų santykiai buvo pakankamai geri, D. Š. anksčiau užeidavo pas jį išgerti alaus, vyno, o V. P. jam net pavyduliavo, kad kaltinamoji pas jį lankosi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. C. būtų anksčiau smurtavęs prieš kaltinamąją ar nukentėjusįjį, todėl bijoti jo kaltinamajai nebuvo jokio pagrindo. Pastebėtina, kad būtent į J. C. ji pirmiausiai ir kreipėsi pagalbos, kas rodo, jog jų santykiai nebuvo tokie įtempti, kad reikėtų bauginti kaimyną peiliu.

Byloje nustatyta, kad dieną prieš įvykį kaltinamoji ir V. P. girtavo pas P. S., gėrė vyną ir jo išgėrė pakankamai daug. Kaltinamoji į namus išėjo pirma – tai parodė P. S. ir nukentėjusysis. D. Š. taip pat teigė į namus grįžusi pirma ir nuėjusi miegoti. Kaip grįžo V. P. ji dėl girtumo neprisiminė. Ji taip pat parodė, kad naktį pamačiusi, jog sugyventiniui kraujuoja šonas, klausė jo kas atsitiko, ir jis paaiškino, kad buvo sumuštas ir sužalotas nepažįstamų asmenų pakeliui iš P. S. į namus. Tokios versijos ji laikėsi ir teisme, ją teisiamajame posėdyje patvirtino ir V. P. nurodęs, jog kaltinamoji jo tiesiog negalėjo sužaloti. Tačiau, tyrimo metu nukentėjusysis apie jo sumušimą prie „Norfos“ parduotuvės pakeliui į namus nekalbėjo. O būtent, apklaustas 2016-02-22 (1 t., 66 – 68 b.l.), jis parodė, kad dėl girtumo neprisimenantis visų aplinkybių, pamena tik tiek, kad jam grįžus į namus jiedu gaminosi valgį, ir D. rankose buvo peilis. Ar jam ji dūrė neprisiminė. 2016-03-18 apklausos metu (1 t., 70 – 71 b. l.) V. P. parodė, kad jam grįžus į namus D. skuto bulves, jis jos norėjo atsiprašyti už tai, kad daug geria, bandė pabučiuoti, griuvo. Kaip buvo sužalotas nepamena. Apie tai, kad jį nepažįstami sumušė prie „Norfos“ parduotuvės, jis pasakė tik J. C., kuomet šis išlaužė buto duris – tai liudytojas patvirtino. Tačiau, P. S., kaltinamoji bei pats nukentėjusysis parodė dieną vilkėjęs juodą odinę striukę, kuri po įvykio buvo rasta nukentėjusiojo buto hole. Apžiūrėjus ją tyrimo metu, joje nebuvo rasta jokių mechaninių pažeidimų, tame tarpe – ir pažeidimų striukės šone ar nugarinėje dalyje. Todėl neįtikėtina, kad sudavus nukentėjusiajam du smūgius peiliu (būtent tiek trauminių poveikių buvo nustatyta teismo medicinos specialisto) jo striukė liko sveika, o jam buvo perdurta krūtinės ląsta ir sužalota nugara. Faktas ir tai, kad iš žaizdos nukentėjusiajam kraujavo, tačiau ta pati striukė krauju nebuvo sutepta, kraujo nebuvo rasta ir kambaryje ar laiptinėje. Taigi, šie duomenys vienareikšmiai leidžia atmesti nukentėjusiojo bei kaltinamosios parodymus, kad jis buvo sužalotas ne bute, o jo nurodytomis aplinkybėmis grįžtantis į namus iš P. S..

Jau minėta, kad iš kaltinamosios ir liudytojų J. C. bei P. G. parodymų matyti, kad tiek pirmą kartą (2016-02-19 apie 21 – 21.30 val.), tiek antrą kartą (2016-02-20 po 4 val. ryto) D. Š. pagalbos kvietėsi kaimynus šaukdama per balkoną, nes nerado buto raktų. Jokių pašalinių žmonių bute nebuvo, ir į butą pagal nustatytas bylos aplinkybes jie savaime suprantama negalėjo patekti. Tai reiškia, kad V. P. buvo sužalotas bute po to kai grįžo į namus. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje nustatė, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti dviem smūgiais (trauminiais poveikiais), galimai peiliu. Peilis tyrimo metu nebuvo rastas. Tačiau, liudytojas J. C. savo parodymuose atkreipė dėmesį į tai, kad po įvykio išvykus medicinos pagalbai ir policijos pareigūnams, pati kaltinamoji papasakojo, jog ji sugyventiniui peiliu dūrė du kartus : vieną kartą – į šoną, kitą – į nugaros pusę. Būtent šiose vietose nukentėjusiajam ir užfiksuoti sužalojimai. Pats gi J. C. taip pat nurodė dvi skirtingas nukentėjusiojo sužalojimo vietas ir tvirtino prie pat sužaloto nukentėjusiojo bute nebuvo priėjęs, nes išsigando kraujo – taigi, jis jų negalėjo matyti įvykio vietoje. O tai reiškia, kad jis teisingai pakartojo kaltinamosios jam pasakytus teiginius apie smūgių peiliu skaičių ir galimą sužalojimų lokalizaciją. Be to, pasak liudytojų J. C. ir P. G., kaltinamoji akivaizdžiai nenorėjo kviesti policijos, o sužinojusi, jog jiems jau pranešta apie įvykį, ji ėmė pastebimai jaudintis. Tai natūrali jos savijauta suvokus, kad ji sužalojo sugyventinį ir už tai jai teks atsakyti. Tokiu būdu, visi aukščiau paminėti duomenys sudaro loginę įrodymų grandinę ir patvirtina, kad nukentėjusįjį V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sužalojo D. Š., durdama jam peiliu du kartus į kairįjį šoną bei nugaros kairę pusę, ir padarydama jam sužalojimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys kaltinamąją charakterizuojantys ankstesni teismų sprendimai daugiau negu akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, yra linkusi į smurtą ir agresiją, tame tarpe – ir prieš savo sugyventinį.

Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu laikomas ir su juo kartu gyvenantis <...> asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Tiek nukentėjusysis V. P., tiek kaltinamoji pripažino, kad abu jie gyvena pakankamai ilgą laiką – apie 3 metus, abu vienas kitu rūpinasi, bendrai tvarkosi gyvenimą, myli, vienas be kito gyventi negalėtų. Tai reiškia, kad jie, nors ir neįregistravę savo santuokos (galimai dėl to, kad V. P. žmona gyvena atskirai Vilniuje), bet iki įvykio gyveno kaip šeima. Todėl, D. Š. pagrįstai ir teisingai kaltinama sunkiai sutrikdžiusi V. P. kaip savo šeimos nario sveikatą. Jos nusikalstama veika pilnai įrodyta, teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 764,77 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinys pilnai tenkinamas, nes jis įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais apie nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų apimtį ir dydį.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę D. Š. atsižvelgiama į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, jos asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 str. Kaltinamoji nusikalto būdama pilnamete, yra pakaltinama. Jos veiksmai nors ir buvo labai pavojingi, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, jokių sunkesnių padarinių nukentėjusiajam nesukėlė – V. P. parodė, kad sužalojimai jam sugijo, jis jokių pretenzijų kaltinamajai neturi.

Tačiau, ji padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą, smurtinį nusikaltimą, kuris sukelia didelį pavojų visuomenei. Už jį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. D. Š. anksčiau buvo teista už smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo motiną, pripažinta kalta už du baudžiamuosius nusižengimus, įvykio metu niekur nedirbo ir nėra duomenų, kad kokio nors darbo ieškojo. Ji keletą kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, dauguma kurių buvo skirta už girtavimą ar neblaivios pasirodymą viešoje vietoje. Būtent dėl girtavimo ir nuolatinių jai skirtų įpareigojimų pažeidinėjimo jai buvo paskirtas suėmimas ir šioje byloje. Byloje nustatyta tik jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daugiau išsamesnių ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taigi, visumoje ji apibūdinama tik neigiamai. Todėl, ji baudžiama realia laisvės atėmimo bausme, jos dydį parenkant arčiau šios bausmės minimumo.

Byloje yra pažymos apie advokatų R. B. ir R. Kurkliečio teiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau, D. Š. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ji buvo suimta, todėl gynėjo dalyvavimas jai buvo būtinas. Be to, ji niekur nedirba, duomenų apie jos gaunamas pajamas ar savarankišką turtą byloje nėra, todėl iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str. teismas

NUSPRENDĖ:

D. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis 2016-03-21 bei 2016-03-23 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais, skirti jai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Bausmę jai paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 22 d. Į bausmės laiką jai įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-02-21 iki 2016-02-23 ir nuo 2016-03-25 iki 2016-07-21.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės šis nuosprendis palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 764,77 Eur nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidų.

Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus, saugomus Utenos AVPK saugomų daiktų patalpoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus :

- V. P. striukę – grąžinti jam;

- įvykio vietoje paimtus užvalkalus ir peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jai dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.