- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-22
- Bylos Nr.
- 1-17-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kaltinamasis
- E. K.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nepilnametei nukentėjusiajai M. P., jos atstovei pagal įstatymą V. K., Vilkaviškio r. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
E. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1969-10-23 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, bet gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis 1 išlaikytinį, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, - registruotas bedarbiu Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, - 2012-07-04 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 nusikaltimai), 63 str., - 8 mėn. viešų darbų kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 val., - šios bausmės dar nebaigęs atlikti, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K. 2012-07-31 apie 12.00 val. šeimos buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilus ginčui dėl tariamai daromos neigiamos įtakos jo mažametės dukros V. J. elgesiui, tyčia sudavė rankos delnu per kairįjį skruostą nepilnametei M. P. ir tuo sukėlė šiai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis E. K. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų, dar iki tyrimo pradžios atsiprašė tiek nukentėjusiąją, tiek jos motiną, su jomis visiškai susitaikė, apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną grįždamas iš lauko į savo šeimos butą, laiptinėje sutiko nukentėjusiąją ir ją už rankos be prievartos atsivedė į vidų, ketindamas pasiaiškinti dėl jo dar mažamete buvusios dukros V. J. ankstesnių nusiskundimų nukentėjusia bei šios daromos neigiamos įtakos dukros elgesiui. Jų namuose dar buvo jo sugyventinė, dukra ir liudytojas G. J.. Kambaryje jis klausinėjo nukentėjusią dėl dukros skundų, netinkamo jų abiejų elgesio, neklausymo, tačiau nukentėjusi nieko nepaaiškino, dėl ko jis supyko ir nesusilaikęs sudavė nestipriai rankos delnu nukentėjusiai per veidą, nukentėjusi nekrito, neužsigavo, tik užsiėmė skruostą ranka ir ėmė verkti, iš karto G. J. buvo išlydėta namo. Nukentėjusios amžius jam buvo žinomas, incidento metu jis buvęs visiškai blaivus, alkoholio išgėrė jau po įvykio.
2. Nukentėjusioji M. P. patvirtino, jog įvykio dieną kaltinamasis ją nusivedė į savo butą, kambaryje klausinėjo, kodėl ji skriaudžianti jo dukrą, tačiau ji išsigynusi, jog to nebuvę, kaltinamasis tuo nepatikėjęs ir sudavęs jai ranka per veidą. Jai skaudėjo, todėl ji užsidengė skruostą ranka, verkė, dėdės G. J. buvo išlydėta į namus. Po kurio laiko kaltinamasis ją ir mamą atsiprašė, jie yra susitaikę.
3. Liudytoja V. K. patvirtino, kad įvykio dieną dukra pasiskundė, jog kaltinamasis savo bute dėl neva buvusių jo dukros skundų užsipuolė jos dukrą nukentėjusiąją M. P., sudavė jai per veidą, dėl ko šiai skaudėjęs skruostas, ji verkusi.
4. Liudytojas G. J. patvirtino, jog įvykio dieną trumpam buvo užėjęs į kaltinamojo namus, dukterėčia (nukentėjusioji M. P.) buvo pasilikusi laiptinėje, netrukus grįždamas iš lauko kaltinamasis ją atsivedė į kambarį, čia girdėjęs, kad kaltinamasis ėmęs kaltinti dukterėčia, jog ši skriaudžianti jo dukrą, dukterėčia tylėjo, kaltinamasis supyko ir tikrai nestipriai sudavė rankos delnu jai per veidą, ji užsidengė skruostą ranka, ėmė verkti, todėl jis išlydėjo ją namo.
Motyvuojamoji dalis
5. Teisiamajame posėdyje ištirtame teisme atsisakiusios liudyti kaltinamojo sugyventinės J. J. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole ši liudytoja J. J. patvirtinusi, kad įvykio metu buvusi šeimos bute, girdėjusi, jog kambaryje sugyventinis, kaltinamasis E. K., barėsi ant nukentėjusios dėl to, kad moko blogo elgesio jų mažametę dukrą, kad pagal dukros skundus buvo ją nuskriaudusi, po to išgirdo, kad nukentėjusi šaukdama išbėgo į laiptinę, o sugyventinis pasisakė, kad sudavė šiai per veidą (b. l. 16-17).
6. 2012-07-31 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusi buvo sumušta kaltinamojo šeimos bute Tarybų g. 8-6, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. Jame yra virtuvės ir dviejų pereinamų kambarių patalpos, apstatytos baldais ir kt. namų apyvokos daiktais, nusikaltimo įvykio žymių nefiksuota (b. l. 3).
7. 2012-08-01 (para po įvykio) teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 654/12(09) nukentėjusiai M. P. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, sveikata nesutrikdyta, tačiau jeigu nukentėjusiai buvo suduotas jos nurodytas smūgis per veidą, tai ji galėjo dėl jo jausti fizinį skausmą (b. l. 5).
8. Patikros alkotesteriu testu Nr. 1195, 2012-07-31 d., 16.32 val. laiku (apytiksliai praėjus 4,5 val. nuo nusikaltimo įvykio) kaltinamajam E. K. buvo nustatytas lengvas 1,38 prom. girtumas (b. l. 28).
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamojo E. K. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus.
Nukentėjusiosios M. P. liudijimas procese taip pat buvo visiškai nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (įvykio vietos apžiūra užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadas, liudytojų parodymus bei kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis.
Liudytojų G. J. ir J. J. parodymai byloje irgi buvo nuoseklūs, pakankamai išsamūs, esminių prieštaravimų su kt. bylos duomenimis nėra, jie patvirtina kaltinimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis kilus savo pobūdžiu buitiniam ginčui, kuriame buvo akivaizdus jo interesas tinkamu mažametės dukters elgesiu, nesusitvardęs smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją ir jai suduodamas per veidą sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, - nors kaltinamasis nukentėjusiąją ir jos atstovę bylos duomenimis atsiprašė, su jomis susitaikė, materialinių pretenzijų nėra, tačiau LR BK 38 str. taikymas šios bylos situacijoje yra imperatyviai draudžiamas baudžiamuoju įstatymu dėl kaltinamojo nusikaltimo recidyvo (BK 38 str. 2 d.), todėl toliau teismo nebus svarstomas.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgį rankos delnu per veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgio, nors fiziškai ir nestipraus, sudavimas rankos delnu per nukentėjusios veidą ir, teismo vertinimu, neabejotino fizinio skausmo tuo sukėlimas nukentėjusiai nepilnametei, aiškinamos teisės normos prasme turi būti traktuojama mušimu ir fiziniu smurtu. Ketvirta, pačios nukentėjusios, taip pat liudytojų parodymais bei kompetentingo specialisto tikėtina išvada patvirtintos nukentėjusios sumušimo pasekmės, – fizinio skausmo sukėlimas, yra pakankamai pagrįstos minėtais leistinais įrodymais ir niekieno nėra ginčijamos.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, - smurtas truko akimirksnį, veiksmų skaičius ir pavojingumas sveikatai minimalūs (1 nestiprus smūgis rankos plaštaka per skruostą, sukėlęs trumpalaikį fizinį skausmą), nors kita vertus, jis nebuvo ir visiškai minimalus dėl to, kad smurtas buvo panaudotas prieš 14 m. amžiaus svetimą nepilnametį vaiką, kad ir kokio netinkamo elgesio jis būtų buvęs. Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog šiuo atveju buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar patenkinamai, - kaltinamasis nusikalto būdamas recidyvistas ir dar neatlikęs už analogiškus nusikaltimus paskirtos bausmės, teisiamas išviso jau už trečią tyčinio fizinio smurto prieš kt. žmogų atvejį (nusikaltimą), linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, turi galiojančią administracinę nuobaudą už girtavimą, tačiau kita vertus, gyvena faktinėje šeimoje, augina nepilnametę dukrą, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, ieškosi ir nuolatinio darbo per Darbo biržą, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš gyventojų dėl kaltinamojo elgesio buityje ir visuomenėje nėra gavusi.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) visišką prisipažinimą kaltu ir išreikštą gailėjimąsi dėl savo neteisėtų veiksmų (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei b) tiek nukentėjusios, tiek ir jos atstovės pagal įstatymą viešą atsiprašymą bei susitaikymą su jomis (LR BK 59 str. 2 d.).
Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti patikslinti duomenys, jog kaltinamasis alkoholį vartojo jau po nusikaltimo įvykio, nėra paneigtas jo pareiškimas, kad įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio jis dar nebuvo, nuo reikalavimo pripažinti tokią aplinkybę atsakomybę sunkinančia teisme atsisakė ir valstybinis kaltintojas.
Teismas sprendžia, jog ženkliai mažesnis nei rūšinio lygmens nusikaltimo pobūdis ir jo pavojingumas visuomenei kartu su byloje nustatytomis dviem esminėmis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bei kai kuriais aukščiau pažymėtais teigiamais kaltinamojo asmenybės aspektais savo lyginamuoju svoriu ir reikšme bausmės individualizavimui yra ženkliai didesni nei aukščiau pažymėti neigiami kaltinamojo asmenybės aspektai ir nusikaltimų recidyvo aplinkybė, kas suponuoja sprendimą kaltinamajam skirti arba švelnesnės rūšies, arba mažesnio nei sankcijos vidurkis dydžio bausmę.
Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str., ir kaltinamajam E. K., kaip teisiamam už naują nesunkų tyčinį nusikaltimą recidyvistui (turinčiam neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus asmeniui), paskirtina bausmės rūšis susijusi su laikinu laisvės jam atėmimu, - tai areštas, kaip šiuo atveju pakankama bausmės tikslams pasiekti ir labiau teisinga bei proporcingesnė nei terminuotas laisvės atėmimas, atsižvelgiant į patį nusikaltimo pobūdį ir ženkliai mažesnį nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens jo veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių minimalumą, grynai asmeninio pobūdžio paskatą, kurioje esama ir teigiamo siekio geresnio savo vaiko elgesio, ir kt. aukščiau jau aptartas aplinkybes. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytinas 60 parų arešto. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo bei proporcingumo principus, bus pakankama tiek savo rūšimi, tiek dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina pagal LR BK 64 str. 1 ir 2 d. d. taisykles visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos šio teismo 2012-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-482/2012, kuri nuosprendžio priėmimo momentu yra, - 54 valandos, šią keičiant pagal LR BK 65 str. 1 d. 2 p. b) papunkčio taisyklę į 9 paras arešto, ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 69 paros arešto.
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo.
Kaltinamajam E. K. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė, -įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus panaikintina bei vykdytina skiriama arešto bausmė.
Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Šią bausmę subendrinti pagal LR BK 64 str. 1 ir 2 d. d. taisykles visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-482/2012, šią keičiant pagal LR BK 65 str. 1 d. 2 p. b) papunkčio taisyklę į areštą, ir tokiu būdu nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.