Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (pareiškėjos) D. B. ir (ieškovo) G. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas civilėje byloje Nr. A2-1119-892/2012 pagal pareiškėjos D. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-314-723/2011 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei D. B., trečiajam asmeniui bankui AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir esant atsakovės priešieškiniui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės – dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė D. B. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimą dalyje dėl ieškovui priteisto turto ir priteisti ieškovui: dalį - 0,1304 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 92/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); automobilį „Mitsubishi“, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 5000 Lt; virtuvės baldus, vertė 15000 Lt; valgomojo baldus, vertė 15000 Lt; svetainės baldus, vertė 13000 Lt; miegamojo baldus, vertė 7000 Lt.; šaldytuvą, vertė 7000 Lt; televizorius 2 vnt., bendra vertė 3000 Lt; skalbyklę, vertė 1500 Lt; indaplovę, vertė 1500 Lt; krištolinį sietyną, vertė 3000 Lt; krištolinius sieninius šviestuvus, 5 vnt., bendra vertė 2500 Lt. Kitą sprendimo dalį dėl ieškovui priteisto turto ir kompensacijos iš ieškovo atsakovei priteisimo palikti nepakeistą.

Nurodė, kad nėra galimybės tinkamai išnagrinėti reikalavimą dėl dalies turto padalijimo, nesprendžiant dėl viso šalių dalintino turto. Teigė, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 ir dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo CPK 366 str. 1 d. 2 p., 9 p. nustatytais pagrindais, nes pirmosios instancijos teismas 2012-08-24 sprendimu, o apeliacinės instancijos teismas 2012-03-01 nutartimi netinkamai taikė CK 3.118 str. 1 d. nuostatas dėl santuokoje įgyto turto balanso. Pažymėjo, kad dalies kilnojamojo turto dėl jo integravimo į nekilnojamąjį turtą priteisti natūra nėra galimybės, o kompensaciją atsakovė turi teisę reikalauti priteisti tiek pinigais, tiek natūra (kilnojamuoju, nekilnojamuoju turtu). Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą (CK 3.118 str. 1 d.), nustatantį, kad dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, mano, jog teismo sprendimu tarp šalių padalinus tik nepadalintą kilnojamąjį turtą, atsiejant jį jų nuo viso bendro sutuoktinių turto, būtų padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Aplinkybę, kad ieškovas nesilaikė šalių susitarimo dėl kilnojamojo turto padalijimo ir motyvuodamas, tuo, jog šis turtas priklauso ieškovui, nes jis sumokėjo atsakovei teismo priteistą kompensaciją, neatidavė atsakovei turto, kurio vertė 64.000 Lt, laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teigė, jog nepraleido CPK 368 str. nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes šis terminas skaičiuotinas nuo pradinio prašymo teismui padavimo dienos 2011-10-17. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu tarp šalių nepadalintas kilnojamasis turtas, kurio vertė 64.000 Lt, ir atsakovei priteistas automobilis „Mitsubishi“, kurio rinkos vertė 5.000 Lt, mano, kad šis išliekamosios vertės neturintis turtas turi būti priteistas ieškovui, atsakovei priteisiant dalį nekilnojamojo turto, paliekant nepakeistą iš ieškovo atsakovei priteistą kompensacijos dydį. Tokiu būdu atsakovė, panaudojusi iš ieškovo priteistą kompensaciją galėtų praplėsti gyvenamąjį namą, susikurdama sau atskirą būstą.

Ieškovas G. B. atsiliepimu prašė patenkinti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo, tačiau netenkinti prašymo dalyje dėl 0,02 ha žemės sklypo ir 8/100 dalies gyvenamojo namo priteisimo atsakovei. Sutiko su atsakovės argumentu, kad dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę LR CK 3.118 str. 1 d. nustato, jog pirmiausia turi būti sudarytas bendro sutuoktinių turto balansas. Kadangi įstatymas nenumato galimybės dalinti tik dalies turto, atsiejant jį nuo bendro sutuoktinių turto, mano, jog proceso atnaujinimas tik dalyje dėl kilnojamojo turto prieštarautų nurodytai įstatymo imperatyviai nuostatai, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 1 p. pagrindu dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu nurodė, jog įsipareigojimai pagal 2005-05-18 Kredito sutartį Nr. 05-030439-FA yra įvykdyti, todėl prašymo argumentai nėra susiję su banko interesais.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi prašymą atmetė. Atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 (pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei D. B., trečiajam asmeniui bankui AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir esant atsakovės priešieškiniui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės) dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinim (b.l.84-86).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 370 str. 3 d. numatančia, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., taip pat CPK 366 str. 1 d. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Nutartyje nurodyta, jog procesas atnaujinamas tik dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo, atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, jog 2011-08-24 sprendimu buvo neišspręstas klausimas dėl kilnojamojo turto padalinimo. Teismas pažymėjo, jog ginčas dėl nekilnojamojo ir dalies bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto kilnojamojo turto tarp šalių buvo išspręstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimu. Šio teismo sprendimo šalys neginčijo, o prašymu dėl proceso atnaujinimo siekė išspręsti nepadalinto kilnojamojo turto padalijimo klausimą, toks jų prašymas Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartimi buvo išspręstas. Taigi, išsprendus klausimą dėl likusių nepadalinto kilnojamojo turto padalijimo, bus pašalinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-24 teismo sprendime padaryti pažeidimai, t.y. bus padalintas visas šalių bendras turtas. Pareiškime nenurodytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad nepadalinto kilnojamojo turto padalinimas atskirai nuo nekilnojamojo turto nėra įmanomas. Atsakovė teigia, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.118 str. 1 d. nuostatas, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui nesuteikta teisė tikrinti ir keisti aukštesnės instancijos procesinių sprendimų.

Nors pareiškėja nurodė, kad nepraleido CPK 368 str. numatyto prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino, su tokia pozicija teismas nesutiko. Pareiškėja nurodo, kad pagrindas atnaujinti procesą yra 2012-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, vėliau nurodydama, jog terminas atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo pradinio prašymo atnaujinti procesą padavimo dienos, tai yra 2011-10-17, visiškai neargumentuodama tokios savo pozicijos. Pareiškėjos atskirasis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjimo datą buvo paskelbta civilinio proceso nustatyta tvarka, 2012-03-02 lydraščiu priimta nutartis buvo išsiųsta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, ši nutartis pareiškėjos atstovo kontoroje buvo gauta 2012-03-14, todėl ne vėliau kaip 2012-03-14 pareiškėjai tapo žinoma apie Vilniaus apygardos teismo nutartį. Pirminis prašymas atnaujinti procesą nekilnojamų daiktų padalijimo dalyje teisme buvo gautas 2012-04-25 teismo posėdžio metu, 2012-07-21 nutartimi jis grąžintas pareiškėjai, ši nutartis nebuvo apskųsta, tuo tarpu naujas prašymas atnaujinti procesą buvo gautas 2012-07-11, t.y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo pareiškėjos sužinojimo apie Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartį, todėl teismas laikė, jog praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Ieškovas G. B. atskirąjį skundą (b.l.87-91), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą - patenkinti atsakovės prašymą atnaujinti civilinę bylą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo civ. byloje Nr. A2-1119-892/2012. Nurodo, jog palikus galioti skundžiamą teismo nutartį bus pažeistos CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d., 3.100 str. 4 p., 3.118 str., nuostatos. CK 3.118 str. numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. CK 3.100 str. 4 p. sustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d. įpareigoja teismą nutraukiant santuoką išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Nagrinėjamu atveju nepadalinus sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto, šis turtas net ir nutraukus santuoką tarp šalių išliko jų bendrąja jungtine nuosavybe. Vien tik kilnojamojo turto padalijimas, t. y. tik šio turto balanso sudarymas, prieštarauja CK 3.118 str., kuris aiškiai nustato, kad sudaromas viso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto balansas. Nei CK 3.118 str., nei kitos CK normos nenumato galimybės sudaryti dalinį, nepilną sutuoktinių turto balansą. Atsižvelgia į teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2012-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 2A-236-467/2012). Pažymi, jog pagal CK 4.2 str. 3 d. kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Taigi prie kilnojamųjų daiktų yra priskiriamos tiek transporto priemonės, tiek namų apyvokos daiktai ir kitas sutuoktini turtas, kuris nepriskiriamas prie nekilnojamojo turto (CK 4.2 str. 1-2 p.). Prašymu atsakovė buvo prašoma atnaujinti procesą ir dalyje dėl automobilio, kuris pripažįstamas kilnojamuoju daiktu, padalijimo, t.y. toks prašymas iš esmės atitinka 2012-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Ieškovo nuomone, 2012-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutarties nekonkretumas iš esmė neužkerta kelio atnaujinti procesą tiek dalyje dėl automobilio padalijimo, tiek dėl viso likusio turto padalijimo, kadangi, kaip minėta, turto dalijimas tik dalyje dėl kilnojamojo turto nėra galimas. Dėl to nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad teismas negali atnaujinti procesą dalyje dėl nekilnojamojo turto, nes pirmosios instancijos teismu nesuteikta teisė tikrinti ir keisti aukštesnės instancijos procesinių sprendimų. Atsakovė neprašė teismo keisti aukštesnės instancijos teismo procesinio sprendimo. Vilniaus apygardos teismas grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kad būtų ištaisyta aiški teisės normos taikymo klaida. Atnaujinus procesą tik dėl sutuoktinių namų apyvokos daiktų padalijimo, ši klaida nebus ištaisyta, nes 2012-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra nurodoma, kad procesas atnaujinamas tik dėl šių daiktų padalijimo, be to, dalinio bendro sutuoktinių turto padalijimas nėra įmanomas.

Pagal CPK 376 str. teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, t. y. teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.). Atsakovė neprašė teismo patikrinti ar pakeisti aukštesnės instancijos teismo procesinio sprendimo, o Vilniaus apygardos teismas grąžino Vilniaus rajono apylinkės teismui iš naujo nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo, taigi teismas šį prašymą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių bendro turto padalijimą. Užtikrindamas imperatyviųjų įstatymo normų laikymąsi ir viešąją tvarką pirmosios instancijos teismas turėjo, net ir išeidamas už prašymo ribų, atnaujinti procesą tokiu būdu, kuris neprieštarautų sutuoktiniams jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo tvarkai.

Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismui 2012-03-01 priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja 2012-04-25, nepraleisdama 3 mėnesių termino (CPK 368 str.), atsakovė pateikė prašymą atnaujinti civilinę bylą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo civ. byloje Nr. A2-1119-892/2012. 2012-05-21 nutartimi (teismo nutartyje neteisingai nurodoma 2012-07-21 nutartimi) šis prašymas buvo grąžintas atsakovei, nes nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Sumokėjus žyminį mokestį, atsakovė 2012-07-11 pateikė prašymą teismui. 2012-05-21 teismo nutarties skundimas šiuo atveju būtų beprasmis ir užvilkintų teismo procesą. 2012-07-11 prašymas nelaikytinas nauju prašymu, o verčiau 2012-04-25 prašymo trūkumų šalinimu. Pagal CPK 296 str. 1 d. 7 p., 2 d. teismas turėjo nustatyti terminą sumokėti žyminį mokestį. Dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo atsakovė kreipėsi 2012-04-25, nes būtent šios dienos prašyme buvo išreikšta atsakovės valia atnaujinti procesą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo. CK 1.130 str. 1 ir 3 d. numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atsakovės prašymas visgi buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovo nuomone, byloje yra pagrindas vadovautis CPK 78 str. 1 d., numatančia, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Formalus įstatymo normų taikymas negali užkirsti kelio pašalinti ydingą teisinę situaciją, kuri iš esmės yra negalima, nes toks įstatymo taikymas prieštarautų ne tik teisės normoms, bet ir teisingumo ir protingumo principams.

Pareiškėja D. B. atskirąjį skundą (b.l.93-94), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą - patenkinti atsakovės prašymą atnaujinti civilinę bylą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo civ. byloje Nr. A2-1119-892/2012. Nurodo, jog atnaujinus procesą byloje tik dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo, tačiau neatnaujinus proceso likusioje dalyje (dėl nekilnojamojo turto padalijimo), būtų pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimą nutraukiant santuoką ( CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d., 3.100 str. 4 p., 3.118 str.). Remdamasi šiomis normomis ir kasacinio teismo praktika atsakovė grindė savo poziciją prašyme dėl proceso atnaujinimo, dėl kurio teismas priėmė skundžiamą nutartį. Mano, kad teismas su atsakovės prašyme dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo iš esmės sutiko, nes teismo nutartimi prašymas atmestas ne dėl netinkamo teisinio pagrindo. Teismas netenkino prašymo dėl to, kad atsakovė praleido CPK 368 str. numatytą prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias terminus.

Vilniaus apygardos teismui 2012-03-01 nutartimi grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2012-04-25, nepraleisdama 3 mėnesių termino (CPK 368 str.), atsakovė pateikė prašymą atnaujinti civilinę bylą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo civ. byloje Nr. A2-1119-892/2012. 2012-05-21 nutartimi (teismo nutartyje neteisingai nurodoma 2012-07-21 nutartimi) šis prašymas buvo grąžintas atsakovei, nes nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Sumokėjus žyminį mokestį, atsakovė 2012-07-11 pateikė prašymą teismui. 2012-05-21 teismo nutarties skundimas šiuo atveju būtų beprasmis ir užvilkintų teismo procesą. Pagal CPK 296 str. 1 d. 7 p., 2 d. teismas turėjo nustatyti terminą sumokėti žyminį mokestį. Apeliantės nuomone pripažintina, kad dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo atsakovė kreipėsi 2012-04-25, nes būtent šios dienos prašyme buvo išreikšta atsakovės valia atnaujinti procesą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Be to, CK 1.130 str. 1 ir 3 d. numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino ir šiuo pagrindu. Formalus įstatymo normų taikymas negali užkirsti kelio pašalinti ydingą teisinę situaciją, kuri iš esmės yra negalima, nes toks įstatymo taikymas prieštarautų ne tik teisės normoms, bet ir teisingumo ir protingumo principams.

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, nurodydamas, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 str., ir nepagrįstas.

Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo. Susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisės iš naujo kelti klausimą dėl turto padalijimo. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-450/2007; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-369/2011, kt.). Pagal CPK 368 str. 2 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau negu po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju apeliantė D. B. pasinaudojo proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, siekiant padalinti tik likusį kilnojamąjį turtą, nes 2011 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimu buvo netinkamai taikoma nuostata dėl turto padalijimo, neišprendus klausimo dėl kilnjamųjų daiktų padalijimo. Vėliau, nagrinėjant atnaujintą bylą dalyje dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo, paaiškėjo, jog nėra galimybės padalinti tik šio turto, nesudarius viso dalintino turto balanso, tuo labiau, kaip matyti iš procesinių dokumentų, abi šalys, po bylos dalyje dėl kilnojamųjų daiktų atnaujinimo, siekia pakeisti bendro turto padalinimo būdą, atsižvelgus į naujai įtraukiamą į balansą dalintiną turtą. Akivaizdu, jog, tokiu atveju, nagrinėjant atnaujintą bylą tik dalyje dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto, atsiejant jį nuo viso bendro sutuoktinių turto balanso, būtų vėl padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CK 3.118 str.). Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nėra aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nepadalinto turto padalinimas atskirai nuo nekilnojamojo turto nėra įmanomas.

Bylos duomenimis naikinamasis penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas nepraleistas. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo atveju teismo nutartis, kuria buvo iš dalies atnaujintas procesas, buvo priimta 2012-03-01, kuri, kaip nustatė teismas, buvo pareiškėjai žinoma ne vėliau kaip 2012-03-14. Taigi, nuo šios dienos pareiškėja turėjo žinoti, jog visas turtas negalėtų būti padalintas iš naujo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo pateikė 2012-07-11, t.y. praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu nebuvo padalintas visas buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausęs turtas ir iš dalies procesas jau yra atnaujintas, į aukščiau minėtas aplinkybes, ribojančias galimybes tinkamai spręsti šalių ginčą dėl turto padalijimo, pasikeitus turto balansui, į CPK 6 straipsnyje yra įtvirtinta pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą, vadovaujantis protingumo principu, darytina išvada, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant naują prašymą dėl proceso atnaujinimo kitoje dalintino turto dalyje, turėjo pagrindą atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti. Pažymėtina ir tai, kad, kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėja buvo pakankamai aktyvi, siekiant laiku pateikti prašymą, kad termino praleidimo trukmė nėra žymi.

Atsižvelgus į faktines šios bylos aplinkybes ir šalių reikalavimus byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingu atveju, būtų susiklosčiusi situacija, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, nesudarius viso dalintino turto balanso. Formalus įstatymo normų taikymas negali užkirsti kelio pašalinti ydingą teisinę situaciją, kuri iš esmės yra negalima, nes toks įstatymo taikymas prieštarautų ne tik teisės normoms (CK 3.118 str.), bet ir teisingumo ir protingumo principams. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, privalo užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Procesui esant atnaujintam dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo civ. byloje Nr. A2-1119-892/2012, tikslinga ir privalu atnaujinti procesą ir dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Dėl išdėstyto darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą dalyje dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis naikintina, procesas atnaujinamas ir dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-314-723/2011 dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamo turto padalijimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.