Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37775-20, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1999m. vasario 4 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, 295 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 2m l/a, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, teistumas išnykęs;

2) 2005 m. liepos 4 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo;

3) 2006 m. gruodžio 4 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų;

4) 2007 m. sausio 12 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį – areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų ir 3 MGL 375 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų ir 00 ct.) dydžio bauda;

5) 2008 m. spalio 22 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų, 2009 m. vasario 25 d. Vilniaus m. apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, paleistas pagal 2009 m. lapkričio 18 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartį, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą, lygtinai 2 mėn. ir 10 d. l/a iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų;

6) 2013 m. birželio 21 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. l/a, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2016 m. sausio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus;

7) 217 m. liepos 19 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 8 mėn. l/a, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, paskutinis teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį;

8) 2017 m. gruodžio 11 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam L. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalies pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017m. liepos 19d. Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-4 dalių pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam L. P. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; b) įpareigoti tęsti darbą Ukmergės raj. Želvos seniūnijoje, o atleidimo iš darbo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; d) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu kaltinamajam L. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. rugpjūčio 7 d., 19.55 val., iki 2017 m. rugpjūčio 8d., 16.31 val., turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. P. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 02.30 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), po įvykusio konflikto, žinodamas, kad už automobilio yra žmonių, norėdamas pagąsdinti, tyčia, mesta malka per stovintį automobilį V. V. pataikė į kairę akį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. V. padarė 1x0,5 cm nubrozdinimą nosies kairėje, kraujosruvą apie kairę akį apie 2 cm. virš viršutinio voko ir žemiau apatinio voko, ties visu jų ilgiu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta, gailisi. Taip pat nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. maždaug apie 21.00 val., prieš tai pasiskambinęs ir paklausęs, ar gali atvažiuoti į svečius, atvyko pas jį jo brolis R. P. su žmona V. V.. Jie vartojo alkoholį, tik V. V. nevartojo alkoholio. Jie savo vaikus buvo nuvežę pasisvečiuoti pas močiutę. Buvo išgėręs gal kokias 3-4 po 25 ml „čerkutes“ „baltos“, jautėsi blaivus. Ir tada kažkaip jie su žmona abu susipyko dėl jos mobilaus telefono, nes jis pamatė, kad žmona skambino jo draugui, nes ji galvojo, kad jis su broliu važiuos pas mergas ir gavosi toks žodinis tarp jų konfliktas. R. P. pradėjo ginti R. P., o jis tada išėjo į kiemą parūkyti ir prisidegė cigaretę prie namų suolo. Tada atėjo brolis, jis buvo įsiutęs dėl įvykusio konflikto, jis už jį buvo girtesnis, jis jam spyrė į galvą, jis trenkėsi į sieną, jie abu susipešė, apsistumdė, juos atėjo ir išskyrė R. P. ir V. V.. Jis savo broliui jokių pretenzijų neturi. Jis R. P. su V. V. liepė važiuoti iš namo kiemo, sakė, kad atvažiuoja ir dar jį spardo. Tada kažkaip V. V. liepė R. P. eiti sėstis į mašiną, su kuria jie atvyko ir V. V. nuvedė R. P. atsisėsti į automobilį – vietoje šalia vairuotojo. V. V. kažkaip buvo pasilenkusi, prie mašinos durų, o jis tuo metu, nutarė pagąsdinti. Pas jį kieme prie sandėliuko buvo sukrautas malkų kūgis. Jis tuo tarpu kai V. V. sodino R. P. nuėjo prie malkų ir vieną malką paėmė į rankas ir norėjo tą malką mesti pagąsdinti į kiemo šviestuvą į lempą kabančią prie namo sienos. Automobilis stovėjo netoli namo sienos, kur kabėjo šviestuvas. Ir jis su ta malka stovėdamas prie malkų kūgio atstumu gal kokių 10-20 metrų iki R. P. mašinos, metė tą malką link namo šviestuvo, gavosi taip, kad turėjo permesti per R. P. mašiną ir tuo metu kažkaip V. V. buvusi pasilenkusi dešinės mašinos keleivio pusės prie durų ji atsistojo, stojosi, o jis mesdamas malką jos nematė. Kai metė malką ta malka pataikė tiesiai V. V. į veidą. Jis nematė ir nenorėjo mesti V. V. ir ją sužeisti. Jie su V. V. net nesipyko. Nenorėjo jos sužeisti ar kitaip užgauti. Kai pataikė jai malka, V. V. sėdo į mašiną ir išvažiavo iš kiemo. Jis nuėjo namo miegoti, R. P. išvažiavo su jais kartu. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai. Jis prisipažįsta, kad metė malką norėdamas pataikyti į savo namo lempą. Jis labai gailisi, kad pataikė V. V., ją sužeidė, kad gavosi toks nesusipratimas. Jis V. V. atsiprašė, jis suprato, kad ji jam atleido (b. l. 62-65, 70-72).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji V. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 21.00 val. kartu su sugyventiniu R. P. atvyko į svečius pas jo brolį L. P. ir jo sutuoktinę R. P.. Jie patys gyvena (duomenys neskelbtini). Visi, išskyrus ją, vartojo alkoholį. Jau naktį, apie 02.30 val. L. P. pradėjo kibti prie savo sutuoktinės R. P., t. y. norėjo ją sumušti, o jos sugyventinis ją užgynė. Tada L. P. R. P. pradėjo priekaištauti, kad R. P. kišasi ne į savo reikalus. Na ir tada vyrai susikibo, konfliktas tarp jų persikėlė į kiemą. Ji tada pasakė R. P., kad jis sėstų į automobilį ir jie važiuos namo. R. P. įsėdus į automobilį (ant priekinės keleivio sėdynės), ji uždarė dureles ir vos tik jai atsisukus, L. P. metė į ją malką, malka pataikė jai į kairę akį. Po akimi atsirado kraujosruva. Jai skaudėjo. Ji tada pasakė, kad iškvies policiją. Tada ji pavažiavo toliau nuo namų išsikviesti policiją. Policiją iškvietė R. P.. Ji tada paskambino R. P., kad ji atbėgtų prie jos automobilio, nes girdėjo, kad L. P. namuose su ja konfliktavo. R. P. atėjo prie automobilio ir tada laukė policijos. Atvykus policijai L. P. aiškino, kad jai pataikė iš malkos netyčia, atsiprašė. Ji tada nerašė pareiškimo, kažkaip išsiaiškino vietoje. R. P. ir L. P. augina 6 vaikus, bet jau iki jiems atvykstant vaikai buvo išvežti pas močiutę, t. y. R. P. mamą. Po šio įvykio ji taip pat nuvežė R. P. pas mamą, o patys išvyko į savo namus (b. l. 1-4).

Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 21.00 val. pas juos atvažiavo L. P. brolis R. P. su sugyventine V. V.. Ji, L. P. ir R. P. vartojo alkoholį, o V. V. negėrė. Apie 2-3 val. nakties L. P. pradėjo prie jos lysti, t. y. jis norėjo ją primušti, bet R. P. ją apgynė. Dėl to, kad R. P. ją gynė, tarp jų kilo konfliktas, jie susistumdė, susigrūmė. R. P. su L. P. abu išėjo į kiemą neva muštis. Tada V. V. irgi išėjo į kiemą. Ji dabar tiksliai nepamena kaip viskas vyko, bet jai atrodo ji išeidinėjo iš lauko tualeto ir pamatė V. V. verkiančią kieme. Ji suprato, kad L. P. į ją metė malką ir pataikė į akį, bet būtent kaip jis metė tą malką, ji nematė. Po kurio laiko V. V. ir R. P. išvažiavo iš kiemo ir V. V. jai paskambino, kad ateitų prie automobilio. Ji nenorėjo likti namuose su L. P., kadangi jis išgėręs būna agresyvus. Todėl V. V. ją nuvežė pas jos mamą. Po šiuo įvykio buvo ir policija atvykusi, bet V. V. tuo metu pareiškimo nerašė (b. l. 39-41).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad galimai nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis kiemas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Nusikalstamos veikos padarymo objektas – malka, nerasta (b. l. 9, 11-12).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokole nustatyta, kad 2020 m. spalio 30 d. L. P. parodymų patikrinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), parodė, kur vyko konfliktas, parodė vietą, kur buvo sukrauta malkų krūva, iš kurios jis paėmęs malką metė į lempą, kabančią prie jo namo sienos. Parodė, kur stovėjo jo brolio R. P. automobilis (b. l. 74-81).

Iš 2020 m. rugsėjo 20 d. pateikto gydytojo išrašo nustatyta, kad V. V. yra padarytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. iš jam pateiktų V. V. medicininių dokumentų pateikė specialisto išvadą, kad V. V. padarytas 1x0,5 cm nubrozdinimas nosies kairėje, kraujosruva apie kairę akį apie 2 cm virš viršutinio voko ir žemiau apatinio voko, ties visu ilgiu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24-25).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis L. P. mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų – V. V. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 108, 110-113).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo L. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 83-86), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudą (b. l. 104-107). Yra bedarbis (b. l. 100).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis L. P. savo kaltę pripažino visiškai, L. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 18,80 eurų civilinį ieškinį (b. l. 27-28), kurį L. P. pilnai atlygino (b. l. 36), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Pripažinti L. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, L. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.