Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D.S.atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-4453-800/2013 pagalieškovės D.S. ieškinį atsakovams O. L., P. P., tretiesiems asmenimsnotarei J. V., notarei R. V., uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Panda Insurance“ Ltd, AllianzGlobalCorporate&Speciality, NordicRegiondėl prarasto valdymo gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D.S. ieškinį, kuriuo ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančiu D.S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2012 m. rugsėjo 27 d. išduotą įgaliojimą, patvirtintą Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V., reg. Nr. 6207; 2) pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarės J. V., reg. Nr. 7KV-4664; 3) taikyti vienašalę restituciją – grąžinti D.S., a.k. (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme metu trečiasis asmuo AllianzGlobalCorporate&Speciality, NordicRegion pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00152-13, atliekamas pagal ieškovės D.S. pareiškimą, arba kol bus priimtas kitas procesinis sprendimas. Trečiasis asmuo prašymą grindė būtinybe nustatyti visas reikšmingas ginčijamo įgaliojimo išdavimo bei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie turėtų būti įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Trečiasis asmuo nurodė, kad pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu atliekant specialius procesinius veiksmus, kad nei teismas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys specialių ikiteisminio tyrimo veiksmų, pavyzdžiui nustatyti dokumentų suklastojimo faktą, negali atlikti ir tai netikslinga daryti nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl civilinėsbylos sustabdymas būtų pagrįstasir logiškas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Nagrinėjamoje civilinėje byloje esminė nustatytina aplinkybė yra ta, ar ginčijamame įgaliojime esantis parašas yra tikrai ieškovės. Parašo tikrumą gali patvirtinti arba paneigti rašysenos ekspertizė, kurią galima atlikti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrus teismo ekspertizę, arba prijungiama rašysenos ekspertizės išvada, padaryta ikiteisminiame tyrime. Atliekant ikiteisminį tyrimą yra vertinami asmenų nusikalstami veiksmai, kurie civilinei bylai gali turėti tik tokią reikšmę, kad dar kartą būtų patvirtintas įgaliojimo išdavimo neteisėtumas, tačiau jie neturi tiesioginės ir prejudicinės reikšmės. Be to, sandorio sudarymo aplinkybės gali būti ginčijamos ir kitais leistinais įrodymais, ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga.Į nagrinėjamą bylą yra įtraukti šalimis ir trečiaisiais asmenimis visi asmenys, kuriems priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje gali turėti įtakos. Aplinkybė, ar jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, civilinės bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui jokios įtakos neturi, todėl nėra pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus nustatyti galimai sandorio sudaryme dalyvavusių asmenų nusikalstami veiksmai.Kadangi nėra nustatyti asmenys, galimai įvykdę nusikalstamą veiką, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas bus sustabdytas, dėl ko neapibrėžtam laikui neatsiras pagrindo atnaujinti nagrinėjamą civilinę bylą.Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, kuris turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Nepagrįstasbylos sustabdymas vilkina teismo sprendimo priėmimą, o įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į teisminę gynybą pagrįstai asmuo tikisi, kad jo byla busišnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Skundžiama nutartimi teismas siekia užtikrinti ne tik teisingą ginčo išsprendimą, bet ir apeliantėsnurodytą kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą.Nei trečiasis asmuo savo prašyme, nei teismas skundžiamoje nutartyje nėranurodę, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys gali turėti prejudicinęgalią nagrinėjamoje civilinėjebyloje. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėrakonstatuota, kad civilinėje byloje reikšmingi duomenys gali būti nustatyti tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas, atsižvelgęs į duomenis apie rašysenos tyrimo atlikimo terminus ir trukmę, siekdamas užtikrinti civilinio proceso koncentruotumo ir teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo principų įgyvendinimą, nutarė sustabdyti civilinėsbylos nagrinėjimą iki kol ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti papildomi įrodymai. Net neabejotina, kad naudojant specialias baudžiamojo proceso kodekso numatytas priemones visa civilinėsbylos nagrinėjimui reikšminga informacija bus surinktakur kas greičiau ir operatyviau, nei kad būtų naudojami įprasti įrodymų rinkimo civilinėjebyloje būdai.Apeliantė netinkamai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jau yra vertinami asmenų nusikalstami veiksmai. Asmenų atliktų veiksmų vertinimas teisėtumo baudžiamosios teisės požiūriu yra atliekamas teismo, nagrinėjančio konkrečią baudžiamąją bylą, todėl atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir surinkti duomenys apie asmenis, galėjusius padaryti nusikalstamą veiką, nors ir neturi tiesioginės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau turi esminės reikšmės sprendžiant pareikšto ieškinio tenkinimo klausimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leistų teismui ne tik atsakyti į pagrindinį klausimą – ar įgaliojime esantis parašas yra ieškovės, bet ir leistų objektyviai įvertinti, kurių asmenų atžvilgiu apskritai turi būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo. Nors apeliantė nurodė, kad sandoriai gali būti ginčijami ir kitais leistinais įrodymais, tačiau tokių įrodymų ji teismui nėra pateikusi, o civilinė byla ir buvo sustabdyta būtent dėl įrodymų trūkumo.Apeliantei teigiant, jog įgaliojimo išdavimui buvo panaudota suklastota jos asmens tapatybės kortelė, kuriojebuvo ne apeliantės, o nenustatyto asmens nuotrauka, į civilinės bylos nagrinėjimą yra neįtrauktasmažiausiai vienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama civilinė byla, kadangi dėl nusikalstamu būdu atlikto sandorio sąžiningam nekilnojamojo turto įgijėjui atsiras žala, kurią turės atlyginti už jospadarymą atsakingi asmenys, t. y. asmenys, tiesiogiai vykdę, kurstę ir/ ar organizavę nusikalstamą veiką.Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminiame tyrime jau yra pareikšti įtarimai, atliktos liudytojų apklausos, tai apeliantės prielaidos, kad ikiteisminis tyrimas bus sustabdytas ir dėl to neapibrėžtam laikui neatsiras pagrindo atnaujinti civilinę bylą, yra visiškai nepagrįstos ir toliau laikytinos tik prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.).Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo tikslingumo reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Be to, teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo ir turi būti motyvuojamas. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą pagal apeliantėsieškinį dėl įgaliojimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, sprendė, kad civilinę bylą būtina sustabdyti iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), atliekamas pagal apeliantės pareiškimą. Pažymėtina, kad apeliantė buto pirkimo–pardavimo sandorį ginčijo teigdama, jog jis buvo sudarytas panaudojus suklastotą įgaliojimą, kurio apeliantė nepasirašė, o ginčijamas įgaliojimas buvo išduotas panaudojus suklastotą apeliantės asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo ne apeliantės, o kito asmens nuotrauka. Pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas pagal apeliantės pareiškimą grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu yra paskirta užduotis atlikti rašysenos tyrimą, o šio tyrimo išvados gali turėti tiesioginės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Be to, teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatytos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, tačiau konkrečiai kokios aplinkybės, reikšmingos civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui gali būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Apeliantė, kurios pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir teigia, kad civilinės bylos sustabdymas vilkina teismo sprendimo priėmimą, kai į teismą kreipęsis asmuo pagrįstai tikisi, kad jo byla bus išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Pripažintina, kad civilinės bylos sustabdymas vilkina teismo sprendimo priėmimą ir dėl to gali būti pateisinamas tik išimtiniais, įstatyme numatytais ar kitais atvejais, kai nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo teisingas civilinės bylos išnagrinėjimas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis aplinkybėmis, jog ikiteisminio tyrimo metu yra paskirta rašysenos užduotis ir kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.

Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje esminė nustatytina aplinkybė yra aplinkybė, ar ginčijamame įgaliojime esantis parašas yra tikrai jos, ir kad parašo tikrumas gali būti nustatytas paskyrus byloje rašysenos ekspertizę arba remiantis ikiteisminio tyrimo metu atliktos rašysenos ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismas būtinybę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą grindė ne tik aplinkybe, kad rašysenos tyrimo išvados gali turėti tiesioginės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui, bet ir atsižvelgė į proceso koncentruotumoprincipą nurodydamas, kad rašysenos ekspertizės atlikimas civilinėje byloje užtruks ilgiau nei kad bus atlikta rašysenos tyrimo užduotis ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau pažymėtina, jog teismo nutartyje yra nurodyta, jog rašysenos tyrimą tik planuojama atlikti per 3 mėnesius, tačiau konkrečiai nenurodyta, kad užduotis bus atlikta būtent per šį laikotarpį, dėl ko neatmetama galimybė, jog rašysenos tyrimas ikiteisminio tyrimo metu gali užtrukti ir ilgiau. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog rašysenos ekspertizė gali užtrukti ilgiau nei 6 mėnesius. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, jie iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina, todėl nėra aišku, ar rašysenos tyrimo užduoties duomenys galės būti panaudoti nagrinėjant civilinę bylą. Tačiau net ir pripažinus, kad rašysenos ekspertizės skyrimas civilinėje byloje neatitiktų ekonomiškumo, proceso koncentruotumo principų, civilinės bylos sustabdymas šiuo pagrindu iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas negali būti pateisinamas. Kaip jau buvo nurodyta, teismas skundžiamoje nutartyje būtinumą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą grindė ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymu jų nekonkretizuodamas, todėl negalima sutikti, kad civilinės bylos sustabdymas šiuo pagrindu yra pagrįstas. Civilinės bylos sustabdymas iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kai sprendimas sustabdyti civilinę bylą iš esmės grindžiamas tik būtinybe nustatyti aplinkybę dėl parašo, esančio įgaliojime, tikrumo, negali būti pateisinamas, kadangi paaiškėjus nurodytai aplinkybei civilinės bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas ir toliau.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog yra tikimybė, kad ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdytas, dėl ko civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti nepateisinamai ilgai, todėl civilinė bylos nagrinėjimo sustabdymas iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, taip pat negali būti pagrįstas.

Dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su būtinybe nustatyti visus asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis yra susijusi nagrinėjama civilinė byla, dėl būtinybės šiuos asmenis įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, nepasisakytina, kadangi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, dėl ko nėra pagrindo vertinti jas apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pirmiau nurodytų argumentų pagrindu konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nepasisakytina.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, kad yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal apeliantės pareiškimą, todėl nepagrįstai tenkino trečiojo asmens prašymą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Skundžiama nutartis, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - trečiojo asmens prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal D.S. pareiškimą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens AllianzGlobalCorporate&Speciality, NordicRegion prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.