Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1A-89-898/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62608-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-898/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62608-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. sausio 4 d. veika) 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laivės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 10 d. veika) 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laivės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 4 d. veika) 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi ir A. P. skirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

Iš A. P. S. Š.-P., N. M., J. Č. ir VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ priteista atitinkamai 134,85 Eur, 60 Eur, 40 Eur ir 189,59 Eur.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į vaikų darželio „D.“, (duomenys neskelbtini), grupės „Žuvytė“ patalpas ir iš rūbinėje ant palangės be priežiūros paliktos rankinės pagrobė nukentėjusiajai S. Š.-P. priklausančią pilkos spalvos piniginę, kurios vertė 10 Eur ir kurioje buvo 130 Eur, 1 JAV doleris (atitinka 0,85 Eur sumą), automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir draudimo dokumentai, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. Š.-P. vardu, AB „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. Š.-P. vardu, AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, išduoti S. Š.-P. vardu, AB „Luminor Bank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. Š.-P. vardu, AB „Luminor Bank“ elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorius – tokiu būdu pagrobė svetimą S. Š.-P. 140,85 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje.

2. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 4 d., apie 16.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, L. Asanavičiūtės g. 27 A, Vilniuje, patalpas, nenustatytu būdu atidarė užrakintą kasos aparato stalčių, stovėjusį registratūroje ant stalo bendrame koridoriuje, ir iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 189,59 Eur, priklausančius VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, tokiu būdu pagrobė svetimą, VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, 189,59 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 10 d., apie 18.56 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „Rimi“, L. Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, eidamas nukentėjusiajai N. M. iš paskos iš jos mėlynos spalvos kuprinės, kuri kabėjo ant nugaros, pagrobė juodos spalvos piniginę, kurios vertė 20 Eur ir kurioje buvo 55 Eur, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. M. vardu, neįgalumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. M. vardu, AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. M. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota N. M. vardu, AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota N. M. vardu, AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės kodų kortelė, tokiu būdu viešoje vietoje pagrobė svetimą, nukentėjusiosios N. M., 80 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 4 d., apie 16.49 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius, ir Vaikų registratūros patalpose iš ant lentynos už kėdės be priežiūros paliktos raudonos spalvos rankinės pagrobė nukentėjusiajai J. Č. priklausančią raudonos spalvos piniginę, kurios vertė 20 Eur vertės, kurioje buvo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. Č. vardu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. Č. vardu, 15 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiosios J. Č., 35 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu A. P. prašo skirti švelnesnę bausmę, atliekant ją kalėjimo režimu (ne pataisos namuose). Nurodo, jog buvo nuteistas per griežtai. Teisme bandė įrodyti, jog ieškiniai yra nepagrįsti, teismas tai įvertino kaip sunkinančią aplinkybę. Nors A. P. ir yra teistas, tačiau už ankstesnius nusikaltimus bausmę yra atlikęs. A. P. nurodo pripažinęs kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau teismas nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Prokurorė siūlė skirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o teismas paskyrė daug didesnę bausmę.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. P. kelia klausimą dėl jam paskirtos bausmės dydžio, mano, jog teismas skyrė per griežtą bausmę, prašo skirti švelnesnę, taip pat kelia klausimą dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad už atskiras nusikalstamas veikas A. P. paskirtos bausmės buvo bendrinamos taikant ir bausmių apėmimą (BK 63 str. 5 d. 2 p.), todėl už baudžiamąjį nusižengimą (numatytą BK 178 str. 4 d.) paskirta arešto bausmė faktiškai jokios reikšmės galutinei A. P. skiriamai bausmei neturėjo, teismas šiuo atveju aptaria tik už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtų bausmių pagrįstumą.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, parinkdamas jos dydį ir rūšį, atsižvelgė į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl 2017 m. lapkričio 29 d., 2018 m. balandžio 4 d. vagysčių), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Taip pat įvertino A. P. asmenybę - veikų padarymo metu jis buvo teistas 20 kartų, nuosprendžio priėmimo metu jau 23 kartus, nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, nelinkęs vykdyti teisės normų reikalavimų. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas teismas skyrė A. P. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei numatytas bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą yra treji metai ir pusantro mėnesio, A. P. skirtos vienerių metų keturių mėnesių ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmės).

9. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

10. Kaip matyti, nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu A. P. buvo teistas dvidešimt kartų, ankstesni teistumai yra už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, numatytas BK 178 straipsnio 2, 4 dalyse. Paskutinį kartą A. P. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu (už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje), atlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš pataisos namų jis paleistas 2017 m. birželio 16 d. (t. 2, b. l. 95). Pirmąją nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. P. padarė po paleidimo praėjus kiek daugiau nei penkiems mėnesiams (2017 m. lapkričio 29 d.). Jau po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. P. už analogiškus nusikaltimus nuosavybei nuteistas dar dviem nuosprendžiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiai). Nors yra pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, tačiau remiantis „Sodra“ duomenimis A. P. oficialiai dirbo tik 2007 metais, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 127). Ankstesni A. P. teistumai, po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarytos naujos nusikalstamos veikos nuosavybei rodo, jog A. P. pragyvenimo šaltinis yra daromi nusikaltimai, jis visiškai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir savo elgesio keisti nebando. Šiuo atveju už tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą teismas skyrė A. P. subendrintą dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. už keturias nusikalstamas veikas A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija už sunkesnį iš nusikaltimų numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (vidurkis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip minėta yra treji metai ir pusantro mėnesio). Pagrindo teigti, jog tokia bausmė yra per griežta, teisėjų kolegijos vertinimu nėra.

11. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme A. P. ginčijo tam tikras nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – dėl 2018 m. sausio 4 d. vagystės iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ kasos aparato nurodė, jog kasos aparatas buvo neuždarytas, dėl 2018 m. kovo 10 d. vagystės iš nukentėjusiosios N. M. pažymėjo, jog tiek pinigų, kiek nurodė nukentėjusioji, piniginėje nebuvo. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti nukentėjusieji, liudytoja I. Z. (dėl 2018 m. sausio 4 d. vagystės), taigi pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, atitinkamai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti A. P. paskirtą bausmę vienu trečdaliu, šiuo atveju nebuvo.

12. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalis numato, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi teismas, įvertindamas A. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (sunkiausia nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje), jo asmenybę, pagrįstai laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Apeliantas dėl konkrečios kalinimo įstaigos ir bausmės atlikimų vietos sąlygų gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis