- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-1549-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38920-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- G. P.-V., G. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės G. P.-V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei G. P. – V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. P. – V. 2013-11-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: santuoką, sudarytą tarp G. P. – V. ir V. V., nutraukti dėl atsakovo V. V. kaltės; palikti ikisantuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt žalą, nepilnamečio sūnaus M. V. gyvenamąją vietą nustatyti ir ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 900 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu.
Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašo skirti 3 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti; nepavykus šalims susitaikyti, santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą priešieškinyje nurodytu būdu; atsakovui iš ieškovės priteisti 5000 Lt dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė 2014-04-14 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei jos tapytus paveikslus, šalių nepilnamečio vaiko dviratį, jo drabužius, avalinę ir vaikišką staliuką. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė organizuoja paveikslų parodas ir šiuo metu vyksiančiai parodai reikalingi paveikslai, kuriuos atsakovas atsisako atiduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir įpareigojo atsakovą per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos šalių atstovų, dalyvaujančių šioje byloje suderintu laiku, vieno jų kontoroje perduoti ieškovei daiktus: paveikslus „Gimimo taurė“, „Moters žydėjimas“, „Himnas motinystei“, nepilnamečio vaiko vaikišką dviratį, vaiko staliuką, vaiko drabužius ir avalinę, sudarant daiktų perdavimo-priėmimo aktą. Teismas konstatavo, kad ieškovės nutapyti paveikslai yra jos asmeninė nuosavybė, jie reikalingi parodai, todėl atsakovas įpareigotinas nurodytus paveikslus atiduoti ieškovei. Padaręs išvadą, jog ieškovės nurodyti daiktai – vaikiškas dviratis, staliukas, drabužius ir avalinę, reikalingi vaikui, taip pat nurodė šiuos daiktus grąžinti ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi teismas išsprendė klausimą dėl daiktų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe ir juos padalijo. Teismas savo išvadas, jog paveikslai priklauso ieškovei grindžia tik ieškovės paaiškinimais, teismas netyrė ir nesiaiškino, ar jie sukurti ir nutapyti pačios ieškovės. Teikdama prašymą dėl paveikslų ir kitų daiktų grąžinimo ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog prašomi grąžinti daiktai yra jos asmeninė nuosavybė, jie yra laikomi atsakovo bute, nenurodė, kaip jie atrodo, nebuvo pateiktos paveikslų nuotraukos, neaprašyti kiti individualūs požymiai. Teismas nenagrinėjęs bylos iš esmės padarė išvadas, kad santuoka iširo dėl atsakovo naudojamo smurto, tačiau šių savo teiginių ieškovė niekaip nepagrindė. Atsakovas pateikė įrodymus, jog ieškovė buvo jam neištikima. Tenkindamas prašymą dėl nepilnamečio vaiko daiktų grąžinimo ieškovei, teismas netyrė, ar daiktai yra pas atsakovą. Ieškovė išsikraustydama iš namų pasiėmė visus sūnaus daiktus. Pažymi, kad stalas yra skirtas namų ūkio poreikiams tenkinti, o įpareigojus jį grąžinti, turtas yra padalijamas. Mano, jog turtas gali būti parduotas ieškovės skoloms padengti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis pareikšti dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas bei jo išlaikymas (b.l. 1-6,28-35). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prašyme išdėstytas aplinkybes pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad perduodamas ieškovei prašomus daiktus teismas išsprendė klausimą dėl daiktų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe ir juos padalijo. Teikdama prašymą dėl paveikslų ir kitų daiktų grąžinimo ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog prašomi grąžinti daiktai yra jos asmeninė nuosavybė, jie yra laikomi atsakovo bute, nenurodė, kaip jie atrodo, nebuvo pateiktos paveikslų nuotraukos, neaprašyti kiti individualūs požymiai. Tačiau tokie apelianto atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti apskųstąją teismo nutartį.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės pasisakė dėl turto padalijimo, nevertino, jog ieškovė savo prašymo nepagrindė jokiais realiais įrodymais. Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad teismas netyrė, kas tapė paveikslus, tačiau atsakovas prieštaraudamas, jog paveikslai nurodomi ieškovės nuosavybe, nenurodo minėtų paveikslų autoriaus, taip pat nenurodo, jog ieškovės paveikslų neturi. Tuo tarpu ieškovė prašyme nurodė jai reikalingų paveikslų pavadinimus ir dydžius. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, jog ieškovės prašyme nurodyti paveikslai jai reikalingi eksponuoti parodoje Lietuvos Respublikos Seime, atsakovui nesutikus perduoti jai paveikslus, atsižvelgęs į CK 3.89 straipsnyje nurodytą prezumpcija, jog asmenine ieškovės nuosavybe pripažįstamas turtas gautas iš intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises, pagrįstai sprendė, jog ieškovės tapyti paveikslai, sukurti kaip intelektinės nuosavybė, perduotini ieškovei. Pažymėtina, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju susidariusi situacijos specifika (tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, ieškovė nori eksponuoti savo tapytus paveikslus parodoje) lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų matyti, jog šalys į dalintiną turtą ieškovės prašyme nurodytų paveikslų neįtraukė ir dėl jų nei ieškinyje, nei priešieškinyje reikalavimų nereiškė. Taip pat pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, bet ir vykdo prevencinę funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496/2004; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687-1/2006 ir kt.), t. y. apsaugo ją prašančią taikyti proceso šalį nuo didelės žalos atsiradimo ateityje.
Taip pat nesutiktina su atsakovo atskirojo skundo motyvu, jog teismas perduodamas šalių nepilnamečio vaiko daiktus, juos priskyrė ieškovės nuosavybei, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į siekį apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog minėti daiktai reikalingi šalių nepilnamečiui vaikui.
Tuo tarpu atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog ieškovės prašomi perduoti nepilnamečio vaiko daiktai yra būtini esminiams poreikiams tenkinti ir perduoti daiktai gali būti parduoti tam, kad atsiskaityti su galimais ieškovės kreditoriais, yra deklaratyvūs, paremti spėlionės, nepagrįsti įrodymais, todėl apeliacinis teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apelianto atskirojo skundo motyvai dėl smurto panaudojimo prieš ieškovę, ieškovės neištikimybės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minimų atskirojo skundo argumentų taip pat nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.