Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Smolsko, Algerdo Urbšio, kolegijos pirmininko Olego Šibkovo (pranešėjo), sekreto­riaujant Vilmai Marčiukaitytei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorams Dovilei Augaustauskaitei, Edvinui Alosevičiui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. A., N. Ž., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, dešimties klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2011-06-14 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės apribojimo, 2012-06-21 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2) 2013-04-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 30 parų arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. (duomenys neskelbtini), iš namo, priklausančio J.-P. Ž., virtuvės, nuo spintelės pagrobė svetimą – J. P. Ž. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Noki“ 120 Lt. vertės, telefono dėklą 20 Lt. vertės, „Pildyk Tele 2“ operatoriaus SIM kortelę 10 Lt. vertės iš viso padarydamas 150 Lt. turtinę žalą.

Taip pat V. S. (duomenys neskelbtini) namo, priklausančio J. P. Ž., kieme esančio ūkinio pastato rūsio patalpos duobėje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą – J. P. Ž. priklausantį turtą, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajai į galvą, padarydamas muštines galvos žaizdas, masyvią poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio – momens srityje, galvos smegenų sumušimą, po ko nukentėjusiajai praradus sąmonę V. S., nuėjęs į kambarį, tyčia užvaldė svetimą – J. P. Ž. priklausantį turtą – 438 Lt. bei tris pasidabruotas ir paauksuotas senovines taureles 550 Lt. vertės, po ko nukentėjusioji dėl patirtos sunkios galvos smegenų traumos 2012-12-24 ligoninėje mirė.

V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, patikslindamas, kad nevogė taurių. V. S. parodė, kad 2012-11-13 nuo ryto vaikščiojo per kaimus, ieškojo darbo. Būdamas (duomenys neskelbtini) kaime užėjo į namą, kuriame gyveno pagyvenusi moteriškė, vėliau sužinojo jos pavardę – Ž.. Jis paklausė dėl darbo ir ji sutiko duoti jam darbo. Ji pasakė, kad jis padėtų išvežti statybines medžiagas į griovį. Jis sutiko ir maždaug nuo 11.00 val. iki 17.00 val. dirbo šiame name. Name buvo dar viena pagyvenusi moteris, kaip jis suprato – Ž. mama. Su ja beveik nebendravo. Dienos metu buvo pakviestas į namą papietauti. Būnant name pamatė mobilaus ryšio telefoną, kuris gulėjo ant spintelės virtuvėje. Baigus darbą, apie 17.00 val. vėl užėjo į namą, kur Ž. turėjo su juo atsiskaityti. Ž. pasakė palaukti jos virtuvėje ir nuėjo atsinešti pinigų. Tuo metu jis ir paėmė telefoną nuo spintelės, kuri buvo visai šalia jo. Moteriškės nepastebėjo, kaip jis paėmė telefoną. Ž. su juo atsiskaitė, atsiskaitymas vyko name, Ž. davė jam 50 Lt, po ko jis išėjo. Telefoną atidavė broliui. Tęsdamas savo parodymus V. S. parodė, kad mintis grįžti į tą namą ir ką nors pavogti atsirado po dviejų dienų. Tuo metu jis turėjo skolų ir norėdamas jas atiduoti suplanavo grįžti į tą namą ir ką nors pavogti. Minties ką nors žudyti ar mušti neturėjo. Prie minėto namo nuvažiavo savo gimtadienio dieną – lapkričio 17 d. Priėjęs prie namo pamatė .Ž. Jis paprašė parduoti jam obuolių, Ž. nusileido į rūsį, jis nusileido iš paskos. Į rūsį nusileido laiptais. Rūsyje Ž. stovėjo nugara į jį. Jis pats nesuprato ir negali paaiškinti kodėl pradėjo ją mušti. Minties ją pašalinti neturėjo, kodėl mušė, nežino, buvo aptemęs protas. Prieš tai, kai pradėjo ją mušti, nieko jai nesakė. Jis ją pargriovė, ji nukrito ant šono, tada jis pradėjo ją spardyti, sudavė apie tris smūgius kojomis į galvą. Nuo smūgių ji prarado sąmonę, tada jis nuėjo į namą. Name ieškojo pinigų, ieškojo apie 10 minučių, kadangi nežinojo, kur yra pinigai. Smulkius pinigus rado stalo stalčiuje, kupiūras po 100 Lt rado spintoje rūkykloje. Name buvo Ž. motina, ji kalbėjosi telefonu. Jis paėmė pinigus ir išėjo iš namo, su Ž. motina nekalbėjo, į rūsį daugiau sugrįžęs nebuvo. Sidabrinių taurelių neėmė ir nematė. Išėjęs iš namo užėjo pas nepažįstamus žmones, kažkokio vyro paprašė iškviesti taksį. Vyras pasakė, kad jį gali nuvežti jo sūnus. Šio vyro sūnus jį pavežė, iš jo už 170 Lt nusipirko striukę. Grįžęs namo susitiko su savo drauge R. R. ir jos motina I. R.. Ritai atidavė pinigus.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad J. P. Ž. jos sesuo, G. P. – motina. Su motina kalbėjosi telefonu kiekvieną dieną. 2012-11-13 taip pat kalbėjosi su motina, ji jai papasakojo, kad buvo atėjęs vaikinas, kuris joms dirbo o po jo išėjimo jos nerado telefono. Ji įspėjo motiną, kad šis vaikinas gali grįžti, gali norėti ką nors pavogti. Po kelių dienų jos su motina kalbėjosi telefonu ir pokalbio metu motina pradėjo sakyti, kad šis vaikinas grįžo. Ji pasakė motina vyti vaikiną, kad galimai jis atėjo ką nors pavogti, tačiau motina iš karto nepatikėjo, sakė, kad ji atėjo obuolių. Po kelių minučių motina pasakė, kad vaikinas vaikšto po kambarius, tada ji pajuto, kad kažkas negerai. Ji pasakė motinai bėgti o pati skubiai nuvažiavo į kaimą. Atvažiavus prie namo, kur surado sumuštą seserį ir išverstą namą. Po įvykio name buvo surastos sidabrinės taurelės, todėl pareiškia, kad taurelės nebuvo pavogtos.

Nukentėjusysis N. Ž. parodė, kad J. P. Ž. buvo jo motina. Apie įvykį sužinojo tos dienos vakare. Apie 19.00 val. jam paskambino ir pasakė, kad motina išvežta į reanimaciją. Ji skubiai važiavo pas motiną, buvo užvažiavęs į jos namus, matė netvarką. Kas įvyko, tiksliai nežino, nes tuo metu buvo Vilniuje.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2012 m. rudenį draugavo su V. S.. (duomenys neskelbtini), per savo gimtadienį V. S. atvažiavo vakare, davė jai pinigus, pasakė apsipirkti, kad švęsti gimtadienį. Jos su motina nupirko įvairių produktų ir nuėjo pas jas namo švęsti jo gimtadienį. Tą vakarą V. S. atrodė ir elgėsi keistai, be to, kai jie atsigulė miegoti, jis ją mušė, naudojo smurtą, kas irgi nebuvo įprasta. Jis buvo nervuotas, kodėl taip elgiasi, neaiškino, iš kur gavo pinigų, taip pat nepasakė. Prieš kelias dienas iki jo gimtadienio matė pas jį mobilaus ryšio telefoną su lemputėmis šone, paskui šį telefoną matė pas jo brolį.

Liudytoja I. R. parodė, kad V. S. draugavo su jos dukra R.. Minėtą dieną, per savo gimtadienį, jis paskambino, pasakė ateiti prie parduotuvės. Jos su dukra atėjo prie parduotuvės, V. S. buvo atvažiavęs su kažkokia mašina. Jis davė joms 100 Lt, pasakė nupirkti produktų, o pats nuvažiavo prie jų namų, sakė, kad pinigus jam davė draugas. Jos nupirko produktų, tą vakarą pasėdėjo, šventė gimtadienį. V. S. atrodė nervingas, ryte greitai išėjo.

Liudytojas R. R. parodė, kad V. S. yra jo netikras brolis. Kitas jo brolis yra V. S.. Atsimena, kad praeitais metais buvo pirkęs iš V. S. telefoną „Nokia“ su šone mirksinčiomis lemputėmis, telefoną pirko už 5 Lt. Telefonu nesunaudojo, telefonas pas jį pragulėjo apie mėnesį, paskui jis jį pardavė draugui. V. S. jam buvo sakęs, kad telefoną gavo iš V. S..

Liudytojas A. K. parodė, kad 2012 m. rudenį, datos tiksliai neatsimena, jam paskambino tėvas ir paklausė ar jis gali pavežti vieną žmogų, kadangi taksi nevažiuoja. Jis buvo laisvas todėl sutiko tą žmogų pavežti. Privažiavęs prie tėvo namų paėmė tą žmogų, tai buvo jam nepažįstamas vaikinas. Jis pavežė jį iki (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant jie su vaikinu kalbėjosi, pastarasis pasakojo, kad dirba (duomenys neskelbtini), kad važiuoja namo švęsti savo gimtadienį. Vaikinas turėjo pinigų, pasakojo, kad gavo avansą. Pas vaikiną buvo sužalotas pirštas, matėsi kraujas. Bevažiuojant vaikinas nupirko iš jo striukę už 180 Lt, už pavežimą sumokėjo 150 Lt. Kai atvažiavo, vaikino prie parduotuvės laukė jo uošvė ar motina.

VTMT prie LR MT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3065/12(02) nurodyta, kad J. P. Ž. konstatuota sunki galvos smegenų trauma: sunkus galvos smegenų sukrėtimas (sunkus difuzinis aksonų pažeidimas), galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu didžiuosiuose pusrutuliuose, minkštųjų audinių kraujosruvos kairėje galvos pusėje, kairės akies vokuose, viršugalvyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pereinant į kairį antakį, kairiame skruoste, pereinant į smilkinį, kairį žandą, pažandę, kairio užausio sritį, kairės ausies kaušelį, kairę sprando pusę, kraujosruva po kairės akies obuolio jungtine, odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sunki galvos smegenų trauma išsivystė ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. (duomenys neskelbtini). Dėl sunkios galvos smegenų traumos: sunkaus galvos smegenų sukrėtimo (sunkaus difuzinio aksonų pažeidimo), galvos smegenų sumušimo, dėl ko išsivystė kvėpavimo ir širdies funkcijų nepakankamumas bei smegenų koma, bei dėl ko buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, J. P. Ž. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje ji (duomenys neskelbtini) dieną mirė. Vertinant užduotyje nurodytas aplinkybes, konstatuotus sužalojimus, mažai tikėtina, kad konstatuotus sužalojimus J. P. Ž. galėjo patirti nukritusi nuo laiptų. Labiau tikėtina, kad konstatuoti sužalojimai išsivystė kitų bukų riboto paviršiaus daiktų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 28-29).

VTMT prie LR MT Kėdainių poskyrio specialisto išvadoje Nr.M122/12(12) nurodyta, kad J. P. Ž. padaryti šie sužalojimai: muštinės galvos žaizdos, masyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose kairio smilkinio-momens srityje, galvos smegenų sumušimas. Sužalojimų padarymo mechanizmas-muštinis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienos dienos laikotarpyje iki nukentėjusiajai patenkant į ligoninę. J. P. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji mirė. Tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, t.y. galėjo gautis mušant kumščiais, spardant, suduodant smūgius bet kokiu kietu buku daiktu ir pan. Objektyviai yra užsifiksavę trijų smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Kadangi sužalojimai yra išsidėstę skirtingose anatominėse galvos vietose, todėl jie kritiminei traumai nebūdingi ir negalėjo gautis nukentėjusiajai nukritus nuo medinių laiptų j rūsį. Jie padaryti suduodant smūgius. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki nukentėjusiajai patenkant į ligoninę, t.y. jie galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 17 iki 18 vai. J. P. Ž. mirtis įvyko nuo patirtos sunkios galvos smegenų traumos, t.y. galvos smegenų sumušimo. Tai komplikavosi abipusiu hipostatiniu, smulkiažidininiu plaučių uždegimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, plaučių bei smegenų pabrinkimu. VŠĮ Kėdainių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) vai. slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Tam neprieštarauja ir tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. J. P. Ž. padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi. Kadangi galvos smegenų sumušimas yra lydimas sąmonės praradimo, todėl J. P. Ž. po patirtų sužalojimų jokių aktyvių veiksmų atlikti negalėjo. Lavono tyrimo metu ant J. P. Ž. kūno sužalojimų, būdingų kovai bei savigynai, nekonstatuota. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra atžymėta blaivi ar išgėrusi J. P. Ž. pateko į ligoninę, todėl į šį klausimą atsakyti negali (t. 1, b. l. 38-41).

2012-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, kad A. K. atpažino V. S. kaip asmenį, kurį (duomenys neskelbtini) jis vežė iš (duomenys neskelbtini) kaimą (t. 1, b. l. 141-146)

2013-03-14 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad A. K. atpažino V. S. kaip asmenį, kurį jis vežė iš (duomenys neskelbtini) kaimą ir kuris pirko iš jo striukę (t.1, b. l. 147-151).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. S. kaltė padarant jam inkriminuotą nužudymą iš savanaudiškų paskatų, yra visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl J.-P. Ž. nužudymo pripažino pilnai, parodė kokiomis aplinkybėmis sudavė smūgius J. P. Ž., paaiškino, kad jo paties sumuštą nukentėjusiąją paliko jos gyvenamojo namo rūsyje. V. S. nurodė kiek smūgių sudavė J. P. Ž., paaiškino, kad mušė ją kojomis į galvą. Tokie kaltinamojo parodymai visiškai atitinka specialisto išvadas dėl J. P. Ž. mirties priežasčių ir aplinkybių. Kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes taip pat patvirtinamos nukentėjusiosios I. A. parodymais, kuri parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) kalbant telefonu su motina G. P., pastaroji telefonu pasakė, kad atėjo tas pats vaikinas, kuris buvo atėjęs prieš keletą dienų ir kad šis vaikinas vaikščioja po kambarius. V. S. veiksmus taip pat patvirtina liudytojo A. K. parodymai, kuris paaiškino, kokiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) dieną vežė V. S. savo automobiliu.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad būtent V. S. (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs į J. P. Ž. namus ir ją sumušė suduodamas jai smūgius kojomis į galvos sritį. Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. P. Ž. padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi. Tokios išvados kategoriškai patvirtina, kad būtent V. S. atlikti veiksmai lėmė J. P. Ž. mirtį. Taip pat nustatyta, kad V. S. smūgius J. P. Ž. sudavė aiškiai suvokiant savo veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, suvokiant, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai – kito žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir norėjo taip veikti. V. S. buvo priimtini visi galimi jo veiksmų, suduodant smūgius, padariniai ir nors, jis šių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido šiam padariniui atsirasti Esant jo veiksmų padariniui – kito žmogaus gyvybės atėmimas, konstatuotina, kad V. S. veikė esant netiesioginei tyčiai padarinių atžvilgiu, tokiu būdu padarė tyčinį nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą.

Byloje taip pat nustatyta, kad šiuos veiksmus J. P. Ž. atžvilgiu V. S. atliko iš savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos. Nustatyta, kad V. S. smurtą J. P. Ž. atžvilgiu panaudojo siekdamas pašalinti ją kaip kliūtį pagrobti jos turtą, šiuo tikslu sudavė jai smūgius iki tol, kol J. P. Ž. prarado sąmonę. Po šių veiksmų V. S. pagrobė J. P. Ž. turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, nustačius V. S. veiksmuose kvalifikuojantį požymį, konstatuotina, kad V. S. veiksmai turi visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. sudėties požymius.

Byloje V. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpas pagrobė J. P. Ž. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Noki“ 120 Lt. vertės, telefono dėklą 20 Lt. vertės, „Pildyk Tele 2“ operatoriaus SIM kortelę 10 Lt. vertės iš viso padarydamas 150 Lt. turtinę žalą. Šie V. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d. Vertinant byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad V. S. kaltė padarant svetimo turto vagystę yra įrodyta, tačiau jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti nevisiškai teisingai. Apklausiamas teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad J. P. Ž. telefoną pagrobė tuo metu, kai pačios šeimininkės buvo pakviestas į namo vidų, name buvo su jos leidimu, į virtuvę buvo įleistas pačios J. P. Ž.. J. P. Ž. ir jos motinai laikinai išėjus iš virtuvės, pagrobė telefoną, kuris gulėjo ant spintelės virtuvėje. Pažymėtina, kad tokie V. S. parodymai nėra paneigiami jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Apie tai, kad pačios J. P. Ž. ir G. P. (duomenys neskelbtini) įleido V. S. į namą, parodymus davė ir nukentėjusioji I. A., kuri patvirtino, kad motina jai pasakojo, kad V. S. (duomenys neskelbtini) dirbo jų namuose. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų paneigti V. S. parodymus šioje dalyje ir konstatuoti, kad jis telefono pagrobimo metu J. P. Ž. name ir namo virtuvėje buvo be J. P. Ž. leidimo. Tokiu būdu, nenustačius V. S. veiksmuose kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpas, V. S. veiksmai pagrobiant J. P. Ž. mobilaus ryšio telefoną su dėklu ir SIM kortele perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Į LR BK 178 str. 4 d.

Sunkinančių V. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę. V. S. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, šiuos nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas vieną kartą teistas už nusikaltimą nuosavybei, taip pat iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteistas 2013-04-24 nuosprendžiu. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad padarytų nusikalstamų veikų priežastys buvo neatsitiktinės, buvo pasekmė siekio gauti turtinę naudą iš nusikalstamų veikų darymo. Sprendžiant bausmės klausimą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. S. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir dėl jų gailėjosi. Esant tokioms aplinkybėms V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės vidurkį, tačiau didesnę už numatyto laisvės atėmimo bausmės minimumą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį 21 574,97 Lt dydžio, 1574,95 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad tapo žinoma, kad V. S. nepagrobė taurelių, todėl ieškinį dalyje dėl turtinės žalos mažina šiai sumai, t. y. 550 Lt.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 52 961,57 Lt dydžio, 2 961,57 Lt turtinei žalai atlyginti, 50 000 Lt neturtinei žalai atlygtini.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 78 744,94 Lt dydžio už J. P. Ž. gydymą.

V. S. visus jam pareikštus civilinius ieškinius pripažino. Pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai. Turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įrodytas aukš­čiau aptartais įro­dy­mais. Turtinės žalos dydį pa­tvir­ti­na prie ieškinio pridėti do­ku­men­tai – sąskaitos ir kvitai (t. 1, b. l. 97, 98, 110-112, 117, 118). Nei žalos fakto, nei dydžio kaltinamasis neginčija. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiks­mais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so (toliau – CK) 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinių žalų sumos iš­ieš­kotina iš kaltinamojo.

Teismas sprendžia, kad V. S. kaltė dėl nukentėjusiesiems pa­darytų netur­ti­nių žalų taip pat yra įrodyta. Nukentėjusioji I. A. yra žuvusiosios sesuo, nukentėjusysis N. Ž. – žuvusiosios sūnus. Nukentėjusieji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį skaus­mą ir išgyvenimus. Iš šio teismas spren­džia, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta.

CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Be to teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo po­žiūrį į padarytą veiką – jis pilnai pri­­pa­žino savo kaltę, neginčija šios žalos. Taip pat teismas atsi­žvelgia ir į kaltinamojo turtinę pa­dėtį – jis nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra, todėl nėra pa­grin­do spręs­ti, kad jo turtinė padėtis yra gera. Teismas, atsižvelgdamas į są­ži­nin­gumo, tei­singumo ir pro­tingumo kriterijus, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra pro­porcinga padarytai žalai, reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas neišeina iš teismų praktikoje nusistovėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2012, 2K-244/2012, 2K-274/2012, 2K-624/2012 ir kt.), todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. ir skirti jam 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir skirti 20 parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę skirti 10 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su basume, paskirta 2013-04-24 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę skirti 10 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-09-11, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2012-11-21 iki 2013-09-11.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios I. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš V. S. I. A. naudai 21 024, 97 Lt - 1 024 Lt turtinei žalai atlyginti, 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo N. Ž. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš V. S. N. Ž. naudai 52 961,57 Lt – 2 961,57 Lt turtinei žalai atlyginti, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš V. S. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 78 744,98 Lt už J. P. Ž. gydymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – semtuvą, skarelę, blizgančio metalo grandinėlės dalį, 4 moteriškas rankines, 3 pinigines bei voką, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ perduoti nukentėjusiesiems I. A. ir N. Ž.; voką su seilių pavyzdžiais bei nagų nuokarpomis, J. P. Ž. drabužius (bliuzonas, 2 golfai, 2 marškinėliai, kelnės, pėdkelnės, šlepetė, liemenėlė, kelnaitės, kojinių pora), V. S. drabužius (batai, kelnės) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, CD su papildomomis įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, plokštelę, CD su vaizdo įrašu iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, CD su V. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.