- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-802-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00788-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Atsakovas
- D. T.
- Trečiasis asmuo
- D. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9540-1144/2023, pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinio atsakovui D. T. dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – D. T., antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ieškovė, bankas) pateiktu teismui ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2023 m. vasario 22 d. tarp atsakovo D. T. ir trečiojo asmens D. T. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, patvirtintą Kėdainių 2-ojo notarų biuro notarės O. O., notarinio registro Nr. 787; leisti nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3026-285/2011 ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8030-1025/2018 iš atsakovo D. T., ieškovės AB SEB bankas naudai į D. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui D. T. dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.
3. Teismas nurodė, kad pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis). Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo D. T. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini),.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pateikė, remdamasi CPK 31 straipsnio 1 dalimi, numatančia ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Ieškovė reiškiamu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, sudarytą tarp atsakovo D. T. ir trečiojo asmens D. T.. Sandorį pripažinus negaliojančiu pagal bendrąją taisyklę taikoma dvišalė restitucija, t. y. kiekviena sandorio šalis turi grąžinti visa tai, ką gavo pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškinio patenkinimo atveju pripažinus paveldėjimo teisių perleidimo sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją atsakovui grįžtų perleista paveldėjimo teisė į jo mirusios motinos J. T. palikimą pagal sudarytą testamentą ir tai savaime nelemtų, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini),, taptų atsakovo nuosavybe, į kurią ieškovė siekia nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus.
6. Taigi, ieškovei suformulavus reikalavimą pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, teismas sprendė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir dėl to netaikytinas CPK 31 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtinis teismingumas, pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Ieškinį dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovė turi teikti teismui pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė AB SEB bankas (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai įvertino išimtinio teismingumo pagrindus ir netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Šioje byloje ieškovė pareiškė materialinį turtinį reikalavimą atsakovui dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą (dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą)
7.2. Teismas netinkamai vertino faktinį ieškinio dalyką. Pažymi, kad ieškiniu nekeliamas reikalavimas į restituciją natūra (turto grąžinimą atsakovui), vadovaujantis specifiniu acio Pauliana institutu ir jo pagrindu taikoma restitucijos forma. Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė bei konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, kreditoriaus pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
7.3. Remiantis kasacinio teismo praktika, laikytina, jog atsakovo sudaryto dvišalio sandorio – paveldėjimo teisių perleidimo (dovanojimo) – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas taikyti kitus banko pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas banko interesus, atsakovas perleido, nukreipiant išieškojimą į trečiojo asmens paveldėtą turtą, kurį jis įgijo dėl atsakovo neteisėto paveldėjimo teisių perleidimo.
7.4. Remiantis pareikšto ieškinio turiniu, ieškovė prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą paveldėjimo teisių perleidimą, sąlygojusį nekilnojamojo turto Kėdainiuose perėjimą trečiajam asmeniui ir taikyti restituciją – leisti nukreipti išieškojimą į tą turtą. Nors pati ieškovė nepretenduoja į daiktines ginčo buto teises asmeniškai, tačiau jos inicijuojamos bylos ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisė į jį bei išieškojimo nukreipimo į turtą, t. y. toks ieškinys yra teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui. Aplinkybė, kad ieškovės ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu (t. y. kaip actio Pauliana), ieškinio teismingumo nekeičia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.
11. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas, kuris yra skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
12. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 straipsnyje įtvirtina imperatyvioji norma, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog nebūtinai turi būti pareikštas reikalavimas į atitinkamą turtą t. y. sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė nagrinėjamu atveju suformulavo šiuos materialinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio 2023 m. vasario 22 d. atsakovo D. T. ir trečiojo asmens D. T. sudarytą palikimo teisių perleidimo sandorį, patvirtintą Kėdainių 2-ojo notarų biuro notarės O. O., not. reg. Nr. 787; 2) leisti nukreipti išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės 2011 m. sausio 12 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3026-285/2011 ir pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8030-1025/2018 iš atsakovo D. T., ieškovo AB SEB bankas naudai į D. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),.
15. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad antstolio kontoroje banko naudai yra vykdomas išieškojimas iš skolininko D. T.. Antstolis, vykdydamas išieškojimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina J. T., kuri testamentu savo sūnui D. T. buvo palikusi butą. Tai yra skolininkui atsirado teise į palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkas D. T. palikimą priėmė 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau 2023 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisių perleidimo (dovanojimo) sandoriu, notarinio registro Nr. 787, jis perleido paveldėjimo teises D. T.. Banko vertinimu, šis sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus teises, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko, kadangi ginčijamu sandoriu atsakovas ženkliai pablogino savo turtinę padėtį.
16. Iš pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovė, kaip kreditorius, savo reikalavimą gina CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškinio patenkinimo atveju, atsakovui būtų sugrąžinta teisė į savo motinos palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas. Ieškovės pasirinktas restitucijos taikymo būdas – leisti nukreipti išieškojimą į tą nekilnojamąjį turtą.
17. Pažymėtina, kad perleidimo objektas gali būti tik paveldėtas turtas, t. y. nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Šiuo konkrečiu atveju atsakovas atsisakė nuosavybės teisių į paveldėtą turtą ir šį konkretų nekilnojamąjį turtą paveldėjo trečiasis asmuo D. T.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą.
18. Kai kurių kategorijų ginčuose asmenys tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą gali tik kreipdamiesi į teismą, kuris yra nurodytas įstatymo nuostatose. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006). Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).
20. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šiai dienai nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra registruotos D. T. vardu. Įregistravimo pagrindas – 2023 m. kovo 7 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1054. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadą, jog šioje byloje kilęs ginčas yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, nes bankas pareikštu ieškiniu siekia skolos išieškojimo būtent iš ginčo nekilnojamojo daikto. Taigi, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, kad ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Analogiškai yra nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-306-302/2021.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais ir daro išvadą, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, tokiam reikalavimui taikoma išimtinio teismingumo taisyklė (CPK 31 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį, todėl ieškovė atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.