Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovo V. N. patikslintą priešieškinį ieškovei A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Patikslintas priešieškinys tenkintas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

9. Byloje nustatyta, kad A. N. ir V. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, Lietuvoje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi nepilnametį vaiką J. N., gim. (duomenys neskelbtini). Abi šalys nurodė, kad nėra galimybės išsaugoti šeimą ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo dėl to nėra.

10. Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Ieškovė ir jos atstovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors šalys tikėjosi sukurti darnią šeimą, tačiau nepavyko, o nuo 2019 m. balandžio mėnesio šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, atkurti šeimyninius santykius šalys nepageidavo. Teismas nenustato, kuris iš sutuoktinių daugiau ar mažiau yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar sutuoktinius sutaikyti nepavyko, kadangi šių priemonių jau buvo imtasi, jos nebuvo veiksmingos ir šalys bendro sutarimo ar susitaikymo nepasiekė. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką, nesugebėjo rasti bendro sutarimo, taip leido šeimos ryšiams nutrūkti. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad A. N. ir V. N. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

11. Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas prašo priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį – didesnės vertės automobilį, motyvuodamas tuo, kad automobilis buvo pirktas iš šeimos pajamų dar tuo metu, kai sutuoktiniai faktiškai gyveno kartu. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, kadangi, jos teigimu, automobilį atsakovas jai padovanojo gimimo dienos proga, be to, šis automobilis naudojamas ir kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Byloje kilo ginčas ir dėl piniginių lėšų, esančių ieškovės asmeninėje Ulster banko sąskaitoje, vertinimo bei padalijimo. Ieškovė šias lėšas laiko nedalintinomis, kadangi jos yra vaiko pinigai – kas mėnesį gaunamos iš Airijos Respublikos institucijos ir kaupiamos nepilnamečio vaiko studijoms ateityje, jo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovas šias lėšas laiko bendromis sutuoktinių santaupomis, kurioms niekada nebuvo priskirta tikslinė paskirtis – vaiko studijoms ateityje ir išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo

12. Byloje paaiškėjus skirtingoms ieškovės ir atsakovo pozicijoms dėl bylos teismingumo, byloje reiškiamų reikalavimų teismingumo klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi. Šia nutartimi ieškovės A. N. reikalavimai nustatyti nepilnamečio vaiko J. N., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš V. N. nepilnamečio vaiko J. N. išlaikymui po 150 Eur iki vaiko pilnametystės bei nustatyti nepilnamečio J. N. ir atsakovo V. N. bendravimo tvarką, palikti nenagrinėtais. Ieškovei išaiškinta, kad su šiais reikalavimais ji turi teisę kreiptis į Airijos Respublikos teismus. Nutartis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo.

13. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių paskutinė žinoma bendra gyvenamoji vieta yra Airija. Šalių nepilnametis vaikas J. N. taip pat gyvena Airijoje kartu su ieškove vėliausiai nuo jo gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ši byla turi tarptautinį elementą, todėl, spręsdamas ieškovės ieškinio reikalavimų teismingumo klausimus, vadovavosi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas ,,Briuselis II bis“) bei 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Teismas sprendė, kad Lietuvos teismui yra teismingas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo bei kilnojamojo turto padalijimo klausimas bei neteismingi reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

14. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu antstolio Valdo Zubino kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Kauno miesto kelių policijos naudai. Skola, sudaranti 58,15 Eur yra sumokėta, tai patvirtina SEB banko 2020-09-24 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio Valdo Zubino 2020-10-07 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėta vykdomoji byla yra užbaigta. Kitų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

16. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nedalijama (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.118 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl šio buto teisinio režimo byloje nėra.

17. Gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas: A. N. vardu Airijos Respublikoje registruota transporto priemonė – automobilis Vauxhall Mokka 1.6 CDTI ECOFLEX TECH LI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Airijoje data – 2018-10-16, pirmosios registracijos data – 2016-01-20, ir V. N. vardu Airijos Respublikoje registruota transporto priemonė – automobilis Honda Civic 2.2 CTDI TYPE S 3DR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Airijoje data – 2019-02-28, pirmosios registracijos data – 2009-05-23.

18. Atsakovas priešieškiniu prašo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį Vauxhall Mokka, atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti Honda Civic, išmokant atsakovui 5511 Eur kompensaciją.

Dėl kilnojamojo turto vertės, jo padalijimo ir kompensacijos priteisimo

19. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.).

20. Šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu skirtingai nurodė automobilių vertes ir dėl šių verčių nesutarė. Automobilio Vauxhall Mokka vertę, remdamasis analogiškų automobilių skelbimuose nurodomų kainų vidurkiu, atsakovas nurodo 13988 Eur. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu šį automobilį įvertino apie 10 000 Eur, patikslintame ieškinyje – 6000 Eur. Automobilio Honda Civic vertę atsakovas nurodo 2966 Eur, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė apie 4000 Eur vertę, patikslintame ieškinyje – 2000 Eur. Atsakovas nurodė pirkęs automobilį Vauxhall Mokka už 15 000 Eur, automobilį Honda Civic už 2400 Eur, tačiau šias vertes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nors atsakovas pateikė skelbimų interneto portaluose pavyzdžių, kuriuose matyti analogiškų automobilių rinkos vertės, teismas nelaiko skelbimuose pateiktų duomenų neginčytinais ir tiksliais, o tik orientaciniais. Esant šioms aplinkybėms, nesant įrodymų, kiek kainavo automobiliai jų įsigijimo metu, taip pat įvertinus natūralų automobilių nusidėvėjimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad tikslinga nustatyti kiekvienos iš šalių pateikto vertinimo vidurkį. Kadangi ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas automobilių vertes, teismas taip pat nustato šių ieškovės pateiktų verčių vidurkį ir laiko, kad ieškovė Vauxhall Mokka automobilį vertina 8000 Eur (10 000+6 000=16000:2=8000), o atsakovas 13988 Eur. Ieškovė automobilį Honda Civic vertina 3000 Eur (4000+2 000=6000:2=3000), o atsakovas 2966 Eur. Teismas laiko, kad šalių nurodytas šių automobilių verčių vidurkis yra toks: automobilio Vauxhall Mokka vertė 10994 Eur (13988+8000=21988:2=10 944), o automobilio Honda Civic vertė 2983 Eur (3000+2966=5966:2=2983). Taigi, iš viso priteistino ieškovei natūra kilnojamojo turto (automobilių) vertė yra 10994 Eur, o atsakovui 2983 Eur.

22. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-491/2011; kt.). Taigi taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

23. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra nustatyta būtino ir aiškaus kriterijaus, dėl kurio teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį nenustatyta, kad vieno buvusio sutuoktinio turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė nei kito. Atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina išspręsti šalių turtinius interesus, prioritetas teiktinas šalių turtinių interesų pusiausvyrai. Nors ieškovė nurodo, kad automobilis jai buvo padovanotas santuokoje, ir šios aplinkybės atsakovas neneigia, tačiau dovanojimo sutartis byloje nebuvo pateikta, automobilis, kaip patvirtino abi šalys, buvo pirktas ne trečiųjų asmenų, o atsakovo lėšomis, kurios bendro gyvenimo metu buvo šeimos lėšos. Todėl teigti, kad automobilis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir už jį negalima reikalauti kompensacijos, nėra jokio teisinio pagrindo. Šioje byloje nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas nėra sprendžiamas, automobilis natūra ir taip atitenka ieškovei, todėl ieškovės argumentas, kad automobilis naudojamas su ja gyvenančio vaiko poreikiams tenkinti, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo, nėra reikšmingas.

24. Teismas sprendžia, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta CK 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę ginčo turto dalį. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl automobilių padalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteisiant 4005,5 Eur (10994-2983)/2=4005,5) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį natūra.

Dėl santaupų padalijimo

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nurodė, jog jų bendras gyvenimas nutrūko 2019 m. balandžio mėnesį, 2021 m. birželio 10 d. teismo posėdžio metu įpareigojo šalis pateikti duomenis apie visą turimą Lietuvoje turtą ir turimas lėšas, pateikti duomenis apie visas gaunamas pajamas, turėtas, gaunamas lėšas 2019 m. gegužės 1 d. Iš pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad aktualiu šioje byloje laikotarpiu (nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31) ieškovė gavo grynojo pelno iš individualios veiklos (patarimai mokesčių klausimais, vertimas raštu ir žodžiu) – viso 2520 Eur. Tai patvirtina į bylą pateikta Pajamų ir išlaidų lentelė Reg. (duomenys neskelbtini). Šalys paskutinę savo gyvenimo kartu dieną nurodo 2019 m. balandžio 14 d. Todėl remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais paskaičiuotinos ieškovės gautos pajamos, turimos 2019 m. gegužės 1 d. yra lygios 1050 Eur. (2520:12=210; 210x5=1050). Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji gavo pajamų iš jai asmeninės nuosavybės priklausančio turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Nuomos mokestis buvo mokamas į ieškovės sąskaitą SEB banke. Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. SEB banko pateiktos informacijos matyti, kad 2019 m. gegužės 1 d. šioje A. N. priklausančioje sąskaitoje buvo 779,66 Eur.

26. Atsakovas pateikė Ulster banko išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovo 2019 m. gegužės 1 d. lėšų likutis buvo 1009,97 Eur.

27. Byloje duomenų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją šalys nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovės gautos pajamos iš individualios veiklos bei iš jai nuosavybės teise priklausančio buto nuomos yra lygios 1829,66 Eur (1050+779,66), bei atsakovo 2019 m. gegužės 1 d. Ulster banke esančios lėšos – 1009,97 turi būti dalijamos santuokos nutraukimo byloje.

28. Ieškovei priklauso pusė lėšų, esančių atsakovo Ulster banko sąskaitoje – 504,98 Eur. Atsakovui priklauso pusė ieškovės aukščiau įvardintų lėšų – 914,83 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą dėl mokėtinų sumų, iš ieškovės atsakovui priteistina 409,85 Eur (914,83 – 504,98 = 409,85) santuokoje įgytų santaupų.

29. Apibendrinus, iš viso priteistino ieškovei natūra kilnojamojo turto vertė yra 12 823,66 Eur (10994+1829,66), atsakovui kilnojamojo turto už 3992,97 Eur (2983+1009,97). Byloje nustatyta, kad bendras turto balansas yra 16 816,63 Eur. Pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 1/2 dalį šios sumos, t. y. po 8 408,31 Eur (CK 3.119 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad ieškovei tenka turto už 12 823,66 Eur, atsakovui – už 3992,97 Eur kilnojamojo turto, todėl šis skirtumas (12 823,66 - 8 408,31), iš ieškovės atsakovui yra priteistina 4 415,35 Eur kompensacija.

Dėl santaupų, esančių ieškovės Ulster banko sąskaitoje padalijimo

30. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės Ulster banko sąskaitoje esančių lėšų paskirties vertinimo ir jų padalijimo. Ieškovė šias lėšas laiko išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti skirtais pinigais, o atsakovas - šeimos santaupomis, kurios turėtų būti padalijamos nutraukiant santuoką.

31. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ieškovės sąskaitoje esančių lėšų padalijimo, visų pirma yra svarbi šių lėšų kilmė. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, ir tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad lėšos A. N. vardu atidarytoje Ulster banko sąskaitoje, neskaitant ieškovės nedarbingumo pašalpos, yra sukauptos išskirtinai iš Airijos Respublikos Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamento periodiškai, kas mėnesį, mokamų vaiko pinigų. Iš Airijos Respublikos Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamento duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. už vaiką J. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendra sumokėta suma yra 15 240 Eur.

32. Teismas, spręsdamas tokį šalių ginčą, atmeta atsakovo ir jo atstovės argumentus, kad Airijos Respublikos valstybinės institucijos mokamų tikslinės paskirties (vaiko pinigai) įmokų pagrindu ieškovės A. N. Ulster banke sukauptos lėšos – 8961,70 Eur (2019 m. balandžio 2 d. duomenimis) laikomos šeimos santaupomis, kurios turėtų būti padalijamos nutraukiant santuoką. Teismas pritaria ieškovės ir jos atstovės argumentams, kad tai yra nepilnamečio vaiko J. N. lėšos, kurios neturėtų būti dalijamos, remdamasis sekančiais motyvais.

33. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, išmokos, kurių dydis laikui bėgant kito, buvo pervedamos jiems, kaip vaiko atstovams, nuo pat vaiko gimimo. Šalys patvirtino, kad pirmaisiais vaiko gyvenimo metais išmokos buvo mokamos į atsakovo asmeninę sąskaitą, vėliau išmokos buvo mokamos ir iki ginčui aktualios dienos buvo mokamos į ieškovės asmeninę sąskaitą banke. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso įstatymas šioje byloje teismui suteikia aktyvaus teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnio 1 dalis) savo iniciatyva patikrino oficialią Airijos Respublikos Vyriausybės informaciją ir nustatė, kad Airijos Respublikoje vaiko išmoka (Child Benefit) yra įvardijama kaip mėnesinis 140 Eur mokėjimas, kurio tikslas – padėti vaikų tėvams ir globėjams. Ji yra mokama už kiekvieną vaiką, kuris: paprastai gyvena kartu ir yra pilna apimtimi išlaikomas; kuris dar nėra sulaukęs 16 arba 18 ir mokosi arba yra neįgalus ir negali savęs išlaikyti (https://www.gov.ie/en/service/f14140-child-benefit/). Nors šios išmokos mokamos Airijos Respublikos atsakingosios institucijos, tačiau teismo vertinimu, savo esme ir paskirtimi šios kas mėnesį mokamos išmokos prilygintinos Lietuvos Respublikoje teikiamoms išmokoms vaikams (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Todėl šioje byloje yra aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai vaiko išmokų klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 53 p.).

34. Nors teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, kad ieškovės Ulster banke esanti pinigų suma, laikantis pozicijos šias lėšas vien tik kaupti, turėtų būti didesnė, tačiau teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus ieškovės sąskaitos Ulster banke išrašus (2016-2019 m.), nustatė, kad juose matyti ne tik įmokamos sumos (vaiko išmokos), bet, nors ir daug retesniais intervalais, išmokamos sumos. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad gaunamos vaiko išmokos buvo tik kaupiamos, tačiau tai nereiškia, kad lėšos buvo panaudotos kitiems negu vaiko poreikių tenkinimo tikslais. Ginčo, kad vaikas nepertraukiamai gyvena su ieškove, byloje nėra. Taigi kaip vaiko įstatyminė atstovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ieškovė turėjo teisę naudoti vaiko pinigus ir teismas neturi duomenų, kad lėšos buvo panaudotos ne vaiko interesais, o ieškovės asmeniams poreikiams tenkinti. Įrodymų, pagrindžiančių, kad tikslinės paskirties pinigai buvo naudojami ne vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas nepateikė. Dėl to teismas daro išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus labiau tikėtina, jog lėšos, esančios ieškovės Ulster banke esančioje sąskaitoje buvo naudojamos pagal jų paskirtį – vaiko poreikiams tenkinti ir yra iki šiol kaupiamos būtent tuo tikslu, kurį nurodė ieškovė – vaiko studijoms ateityje (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovui nepateikus įrodymų, kiek jis savo lėšomis prisidėjęs prie šeimos bendro gyvenimo, negalima padaryti išvados, kad tokie vaiko poreikiams skirti pinigai turėtų būti įtraukiami į santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą ir padalijami. Nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti gautos lėšos, esančios ieškovės sąskaitoje Ulster banke, laikytinos vaiko pinigais, ir nedalijamos (CK 3.120 straipsnis). Toks atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl pavardžių

35. Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė N.(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

36. Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių sutampa, atsakovo V. N. priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies), todėl teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu byloje patenkinta 100 proc. patikslinto ieškinio ir 70 proc. priešieškinio.

38. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: byloje sumokėto 75 Eur (už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės) žyminio mokesčio ir 135 Eur (2021-05-14 d. patikslinto ieškinio reikalavimą padalinti automobilius), t.y. viso 210 Eur žyminio mokesčio; 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021-04-28 pinigų priėmimo kvitas), 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021-11-19 pinigų priėmimo kvitas), t.y. viso 650 Eur atstovavimo išlaidų, 87,12 Eur už vertimus (2021-06-30 PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas), iš viso – 947,12 Eur (210+650+87,12).

39. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021-04-21 sąskaita faktūra, 2021-04-22 SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021-07-13 sąskaita faktūra, 2021-07-20 mokėjimo nurodymas), 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2022-01-07 sąskaita faktūra, 2022-01-11 mokėjimo nurodymas), 475 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021-11-03 sąskaita-faktūra, 2021-11-09 mokėjimo nurodymas), 400 teisinės pagalbos išlaidų (2022-02-01 sąskaita faktūra, 2022-02-01 mokėjimo nurodymas), iš viso – 2425 Eur atstovavimo išlaidų; 307 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir 32 Eur išlaidų už vertimus, t.y. viso 2764 Eur (2425+307+32).

40. Ieškovės A. N. reikalavimai patenkinti 100 proc., atsakovo – 70 proc., kadangi tik iš dalies patenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų sumai iš kiekvieno priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Nors patikslintu ieškiniu ieškovė nebereikalavo padalinti santuokoje įgytus automobilius, tačiau toks jos ankstesnis reikalavimas, apmokėtas žyminiu mokesčiu buvo nagrinėjamas ir sprendžiamas. Iš atsakovo ieškovei priteistina 947,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės A. N. priteisiama atsakovo V. N. naudai 1934,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (2764 Eur x 70 %). Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu yra taikytinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas ir iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistina iš viso 987,68 Eur (1934,80 - 947,12) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

41. Valstybės turėtos 17,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimu daliai: iš atsakovo valstybei yra priteistina 11,96 Eur, o iš ieškovės – 5,13 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 385, straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, tarp ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. N. palikti pavardę „N.“, o V. N. – „N.“.

Priteisti ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise Airijos Respublikoje registruotą transporto priemonę - automobilį Vauxhall Mokka 1.6 CDTI ECOFLEX TECH LI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise Airijos Respublikoje registruotą transporto priemonę – automobilį Honda Civic 2.2 CTDI TYPE S 3DR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 415,35 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 35 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį ir 987,68 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,13 Eur (penkis eurus 13 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,96 Eur (vienuolika eurų 96 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.