Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas M. B. 2014 m. kovo 16 d. T. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. kovo 16 d., 0³⁰ val., Plungės mieste, Stoties gatvėje, būdamas lengvai girtas ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą ir neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to, kai 2013 m. sausio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu jam buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktų reikalavimus.

Dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130² straipsnį apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai jam skyrė nuobaudą kaip turinčiam galiojančią nuobaudą asmeniui. Byloje esanti 2014 m. kovo 16 d. pažyma apie asmens baustumą patvirtina, jog 2013 m. sausio 23 d. nutarimu T. M. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu pagal buvo nubaustas ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Minėtoje pažymoje yra nurodyta, kad nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo vykdomas: nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2014 m. sausio 22 d., nutarimas apeliaciniu skundu skundžiamas nebuvo. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pažymoje taip pat yra nurodyta, jog bauda sumokėta 2013 m. kovo 4 d. Įvertinus tai, apeliantas daro išvadą, kad 2014 m. kovo 16 d. pažeidimo padarymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu T. M. 2013 m. sausio 23 d. nutarimu paskirtą nuobaudą (1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) buvo atlikęs (įvykdęs), todėl ši nuobauda nėra galiojanti. ATPK 36 straipsnyje nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 straipsnis). Todėl, vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, T. M. baustumas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį laikomas išnykusiu nuo 2014 m. kovo 4 d., ir pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas pažeidėjo veiką pagal ATPK 130² straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo teigia, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti transporto priemonę. Nurodo, kad nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad O. R. L. rašytinės pirkimo-pardavimu sutarties pagrindu perleido automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. M., o pastaroji - V. U., nors šie sandoriai nebuvo įregistruoti VĮ Regitroje. Pagal teismų praktiką turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį, sandoris yra nuosavybės įgijimo pagrindas. 2014 m. kovo 15 d. automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. M., priklausė V. U.. Apklausos metu V. U. parodė, kad pirko automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš T. M., tačiau po keleto dienų pastebėjo jo trūkumą ir kreipėsi į pardavėją dėl trūkumų šalinimo. Šiam tikslui V. U. automobilį perdavė T. M. remontuoti. Jam nebuvo žinoma, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemonę, jis nesuteikė jam teisės vairuoti ar kitaip valdyti šią transporto priemonę. Buvo susitarimas dėl automobilio remonto ir grąžinimo tinkamos būklės, kad automobiliu būtu galima tinkamai naudotis. Taip pat V. U. parodė, kad automobilio dokumentų T. M. neperdavė, transporto priemonės techninis pasas buvo paliktas automobilyje. Taigi, šioje situacijoje darytina išvada, kad automobilio savininkas V. U. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, susiklostė išskirtinė situacija, kurios automobilio savininkas V. U. negalėjo numatyti, ir nėra atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą, T. M. automobilį paėmė prieš savininko V. U. valia, ir juo disponavo neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Plungės rajono apylinkės teismo išvada, jog T. M. kaltė dėl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliantas T. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. M. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus. Nors apeliantas skunde ginčija savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau iš jo skundo argumentų matyti, kad apeliantas neigia kaltę tik dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl T. M. nubaudimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį nepasisako.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl T. M. kaltės dėl automobilio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

Apeliantas skunde ginčija savo kaltę teigdamas, kad tikrinant jo blaivumą buvo padaryta pažeidimų, kurie įtakojo tikrinimo rezultatus. Nurodo, kad prieš patikrinimą valgė saldainius „Fazer Vodka“, be to, kelios minutės prieš patikrinimą buvo rūkęs cigaretę, dėl to alkotesterio parodymai buvo iškraipyti. Tačiau pažymėtina, kad tokius argumentus jis pateikė tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš karto patikrinus T. M. blaivumą alkotesteriu, jis su alkotesterio parodymais sutiko ir jų neginčijo, nepareiškė jokių pastabų dėl to, kad tikrinant jo blaivumą buvo pažeista tikrinimo tvarka. Priešingai, apeliantas sutiko su padarytu pažeidimu, nurodė, kad prieš automobilio vairavimą maždaug prieš valandą buvo gėręs šampano (b. l. 4), tačiau nieko neužsiminė apie jokius saldainius su alkoholiu. T. M. buvo sustabdytas 2014 m. kovo 16 d., 0 val. 30 min., jo girtumas buvo nustatytas 2014 m. kovo 16 d. 01 val. 07 min., pirmosios instancijos teisme liudytojas M. B. parodė, kad tam, jog blaivumo patikrinimo rezultatai būtų tikslūs, nuo alkoholio vartojimo turi būti praėję 15 minučių, o T. M. girtumas buvo nustatytas praėjus daugiau negu 15 minučių nuo sustabdymo, dėl rūkymo nereikia laukti, tačiau nurodė, kad T. M. nerūkė, apie saldainių valgymą taip pat nieko nesakė, nuo jo sustabdymo iki jo blaivumo patikrinimo jis nieko nevartojo, iki patikrinimo alkotesteriu jis nėjo rūkyti (b. l. 47 – 48). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnas M. B. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar norėtų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam T. M., todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, neblaivumo patikrinimo tvarka nebuvo pažeista, nes nustatyta, kad T. M. nuo jo sustabdymo momento iki jo patikrinimo alkotesteriu jokių saldainių nevalgė ir nerūkė, todėl visi šie pažeidėjo argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, kuri yra visiškai paneigta policijos pareigūno parodymais pirmosios instancijos teisme, todėl Apygardos teismas apelianto skunde nurodytus motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas skunde ginčija administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą pagal ATPK 130² straipsnį, teigia, kad anksčiau (2013 m. sausio 23 d.) pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jam paskirta nuobauda ginčijamo pažeidimo padarymo metu nebuvo galiojanti, todėl jo pažeidimas negalėjo būti kvalifikuojamas pagal ATPK 130² straipsnį. Taigi byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirdamas nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį tinkamai vadovavosi šiuo ATPK straipsniu.

ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Byloje esanti 2014 m. kovo 16 d. pažyma apie asmens baustumą patvirtina, jog 2013 m. sausio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu T. M. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 5 – 9). Pažymoje yra nurodyta, kad nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo vykdomas nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2014 m. sausio 22 d., pažymoje taip pat yra nurodyta, jog bauda sumokėta 2013 m. kovo 4 d. ATPK 36 straipsnyje nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Įvertinus tai, konstatuotina, kad 2014 m. kovo 16 d. pažeidimo padarymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu T. M. 2013 m. sausio 23 d. nutarimu paskirtą nuobaudą (1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) buvo atlikęs (įvykdęs), todėl ši nuobauda šio pažeidimo padarymo metu nebuvo galiojanti. Šie Apeliacinės instancijos teismo nurodyti duomenys pagrindžia išvadą, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu T. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą administracinė nuobauda turėjo būti skiriama ne kaip asmeniui, baustam pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad T. M. po 2014 m. sausio 22 d., kai jam baigėsi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, įgijo teisę vairuoti transporto priemones, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodyta, kad T. M. 2014 m. kovo 16 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

ATPK 129 straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartys Nr. N63 – 2704/2010; N575-248/2012, Kauno apygardos teismo 2012-02-06 nutartis Nr. ATP-75-493/2012 ir kt.). T. M. paskyrus nuobaudą pagal kitą ATPK straipsnį, nei nurodyta protokole, šiuo atveju pagal ATPK 129 straipsnį, nebūtų pabloginama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, nes teisės pažeidimo esmė, už kurį T. M. pritaikyta administracinė atsakomybė, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta tinkamai ir papildomo tyrimo nereikalauja, o ATPK 129 straipsnio sankcija numato švelnesnę nuobaudą, negu ATPK 130² straipsnio sankcija.

Kadangi ATPK 129 straipsnyje taip pat yra numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, teismas pasisako ir dėl apelianto skunde išdėstytų motyvų dėl automobilio „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog šiuo konkrečiu atveju būtų galima taikyti automobilio „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 129 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Apeliantas nurodo, kad automobilis „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas V. U., tačiau šis pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. U., kuris parodė, kad automobilį T. M. paliko suremontuoti, nes jį pirko iš T. M., tik automobilis buvo registruotas ant T. M. mamos, teigė, kad su T. M. nieko nekalbėjo apie važiavimą su automobiliu, buvo susitarę tik, kad T. M. suremontuos mašiną. V. U. nurodė, kad T. M. pretenzijų kol kas neturi, jeigu automobilis bus konfiskuotas, tiesiog atgaus už jį pinigus ir nusipirks kitą automobilį (b. l. 35). Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. U. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, automobilio savininkas V. U. negalėjo numatyti ir nėra atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą, T. M. automobilį paėmė prieš savininko V. U. valią, ir juo disponavo neteisėtai. Tačiau liudytojas M. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po administracinio teisės pažeidimo padarymo T. M. nieko nesakė apie parduotą mašiną, sakė, kad remontavo mašiną sau, nieko nesakė, kad kam nors yra pardavęs šį automobilį (b. l. 48).

Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad nėra nustatyta aplinkybių, rodančių, jog automobilį „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. paėmė prieš savininko valią, juo disponavo neteisėtai, todėl negalima daryti išvados, kad V. U. šiuo atveju neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Nors T. M. teigia, kad jo draugas V. U. automobilį „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini )jam paliko paremontuoti, tačiau nei pareigūnams, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis iš tiesų verčiasi automobilių remontu. Pagal formuojamą teismų praktiką už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-30-2013). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. U., perdavęs savo automobilį T. M., tokių priemonių nesiėmė. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio šio perdavimo konkrečiam asmeniui faktą, nustatančio perdavimo tikslą ir automobilio naudojimo sąlygas, t. y. kad automobilis perduodamas tik remontui, o suremontavus V. U. pats jį atsiims. Todėl T. M. apeliacinio skundo argumentai, kad automobilį T. M. vairavo be V. U. žinios, laikytini gynybiniais, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Taigi pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. U. nebuvo pakankamai rūpestingas savo automobilio „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimas keistinas, T. M. padaryta veika, kuri buvo kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį, perkvalifikuojama pagal ATPK 129 straipsnį paskiriant šiame straipsnyje numatytą nuobaudą – 4500 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimą: T. M. padarytą veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 130² straipsnį, kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį ir jam paskirti 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su transporto priemonės - automobilio „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, T. M. pagal ATPK 129 straipsnį paskirtą nuobaudą subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarimu pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį T. M. paskirtomis nuobaudomis ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su transporto priemonės – automobilio „BMW 524“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.