Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Naujoje Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo teistas::

1. 1998-04-09 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (LR BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;

2. 1998-08-19 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (LR BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Subendrinus – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;

3. 2001-11-16 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 104 str. (LR BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 10 metų laisvės atėmimo;

4. 2012-02-07 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

5. 2012-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo;

6. 2013-09-12 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

7. 2013-09-20 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė –6 mėn. laisvės atėmimo; 2013-11-12 nutartimi subendrinti 2013-09-12 ir 2013-09-20 nuosprendžiais paskirtos bausmės – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

8. 2013-11-07 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

9. 2016-07-14 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. 2016-12-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (apeliacine tvarka) panaikinta 2016-07-14 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, ir ši veika kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. V. J. už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su V. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 16 d. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaičiuotas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. J., vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymą paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. (turėtų būti 2013 m. lapkričio 7 d.) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir bausmės pradžia nurodyta nuosprendžio paskelbimo diena. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. lapkričio 4 d. apie 11.25 val., būdamas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš toje pačioje kameroje laikomą suimtąjį M. K., tai yra ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė M. K. į veidą ir taip padarė jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairės akiduobės srityje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimus. Tokiu būdu mušdamas sužalojo M. K. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad su m. K. kameroje buvo dviese, tačiau jo atžvilgiu smurto nenaudojo, jo nemušė ir nesužalojo. Matė, kaip išeidamas iš tualeto M. K. nugriuvo, o krisdamas į grotuotas duris susižalojo veidą. Nukritęs pradėjo knarkti, burbuliuoti, springti kraujais. Todėl jis tik pribėgęs prie jo patapšnojo jam delnais per veidą, kad jis atsigautų. Tada ir prasidarė kameros durys, o pareigūnai jį apkaltino. Kaip jis galėjo susilaužyti žandikaulį, nežino. Matė, kad į grotuotas duris trenkėsi vieną kartą.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad kameroje jis buvo su V. J. Kameroje buvo tik dviese. Nurodė, kad nosis sulūžusi nebuvo, buvo sulaužytas tik žandikaulis. Taip pat paaiškino, kad sužalojimus patyrė tada, kai griuvo ir atsitrenkė į kameros grotuotas duris. Kartu kameroje buvęs V. J. jo nemušė. Su juo sutarė ir sutaria gerai.

Liudytojas A. B. parodė, kad tarnybos metu gavo pranešimą, kad kameroje susistumdymas, muštynės. Atėjęs rado gulintį K. kruvinu veidu. J. sėdėjo ant lovos. Nei iš vieno, nei iš kito pusės komentarų nebuvo. P. K. paaiškino, kad matė muštynes ir grumtynes. Prie kamerų prižiūrėtojas eina ratu ir jas tikrina, todėl prižiūrėtojas k. galėjo iš karto prieiti prie kameros, kai kilo triukšmas, ir viską pamatyti. Neatrodo, kad M. K. galėjo susižaloti trenkdamasis į duris, nes K. buvo kampe, o durys nuo jo buvo per žmogaus ūgį. Todėl mano, kad jis nukrito ten, kur susmuko. Pagal ukentėjusiojo būseną iš karto po įvykio, sužalojimo mastą, pobūdį, gulėjimo poza, kraujo dėmės ir jų kiekį galima spręsti, kad jis buvo sumuštas.

Liudytoja G. B. parodė, kad lapkričio 4 d. K. buvo atvestas į sveikatos priežiūros tarnybą dėl veido sumušimo. Jis sakė, kad kažkur nukrito. Vėliau jis pradėjo tinti ir ji dėl jo kreipėsi į budintį personalą, po ko K. buvo išvežtas į klinikas. Jam buvo apatinio žandikaulio lūžis. Reikėjo papildomų konsultacijų, tai jis dar buvo vežamas papildomai 3 kartus į klinikas. Su pačiu nukentėjusiuoju nekalbėjo. Jis pradžioje buvo atsisakęs medicininės pagalbos.

Liudytojas A. K. parodė, kad išgirdo kameroje triukšmą, bildėjo grotos, lyg kūnas atsitrenktų. Tuo metu buvo netoli nuo tos kameros, todėl iš karto prie jos priėjo ir pakėlė langelį. Tuo matu pamatė, kad kameroje nukentėjusysis gulėjo kampe, o kitas suimtasis J. buvo virš jo ir atliko K. keletą smūgių. Tai nebuvo plekšnojimas delnais, o buvo užsimota ranka, kaip duodant smūgį. Kiek atsimena, jis atliko porą smūgių. Tada iš karto pradėjo šaukti, į ką J. sureagavo ir nuėjo į šoną. Paspaudus pavojaus mygtuką atėjo budintis. J. išvedė į kitą kamerą. Kameroje buvo daug kraujo, nes K. iš burnos bėgo kraujas. Bandė jį pakelti, bet jis vėl sukniubo. Per stebėjimo langelį kamera matyti gerai, nes langelis gana didelis - 50 ant 30 centimetrų. Kad taip susižalotų trenkdamasis į duris, K. turėjo įsibegėti ir trenktis visa jėga. Todėl mano, kad tokiu būdu sužalojimų jis negalėjo patirti. Išgirsti pradžioje garsai kameroje buvo grumtynių garsai. Tai girdėjo gerai, nes nuo kameros buvo per 3 metrus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2904/2016(02), nurodyta, kad M. K. konstatuoti trys sužalojimai. Sužalojimai M. K. galėjo būti padaryti 2016-11-04. M. K. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir kairės akiduobės srityje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimai. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. smūgių sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ir panašiai. M. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kalų ir apatinio žandikaulio lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 38-40). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG2974/2016(02), nurodyta, kad sužalojimai M. K. padaryti ne mažiau, kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b.l. 44).

Kauno tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo A. B. 2016-11-04 tarnybiniame pranešime Nr. 54-139 užfiksuota, kad 2016-11-04, apie 11.25 val. antro aukšto postų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojas A. K. radijo ryšiu jį informavo, kad ateitų prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. atėjęs prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad suimtasis M. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., guli prie kameros durų. Vyresnysis prižiūrėtojas A. K. nurodė, kad išgirdęs triukšmą, sklindantį iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini), per stebėjimo langelį pamatė, kaip suimtasis V. J. gim. (duomenys neskelbtini) m., rankomis smūgiuoja suimtajam M. K. į įvairias kūno vietas. Suimtasis buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, po kurios perkeltas į kamerą Nr. 244. 2016-11-04 Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 81-39 nurodytas M. K. sužalojimų pobūdis – kraujosruva kairės akies srityje, paburkimas nosies srityje (1 t., b. l. 9-13).

2016-11-04 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta - Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kameroje prie durų ant grindų ir ant metalinės durų staktos matyti kraujo dėmės (1 t., b.l. 20-24).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio konflikto su kartu vienoje kameroje buvusiu M. K. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu į veidą, ko pasėkoje padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir kairės akiduobės srityje, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimus. Nors pats V. J. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytoje vietoje ir būdu smurtavęs M. K. atžvilgiu ir neigė iš viso smurtavęs bei sudavęs jam smūgius, o jo versiją savo parodymais tvirtino ir nukentėjusysis, kuris teigė, kad susižalojo nugriuvęs ir atsitrenkęs į kameros duris, tokius kaltinamojo parodymus, o taip pat ir nukentėjusiojo paaiškinimus bei jais grindžiamą versiją apie susižalojimą nugriuvus ir atsitrenkus į duris, paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti visi kiti įrodymai.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų, jie iš esmės neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo kameroje dviese, nes trečias suimtasis tuo metu buvo išvestas į pasivaikščiojimą. Tačiau jie abu savo parodymuose tvirtina nebuvus jokio tarpusavio konflikto ir kategoriškai neigė tą kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smogė kumščiu į veidą ir sulaužė nosį bei žandikaulį. Judviejų tvirtinimu sužalojimai atsirado nukentėjusiajam griuvus ir atsitrenkus į duris. Tačiau tokie tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo parodymai ir kartu keliama kaltinamajį teisinanti versija, kad jis smūgių kumščiu nukentėjusiajam nesudavė ir sužalojimų nepadarė, yra paneigti kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, jis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad V. J. jo nemušė, o jis susižalojo pats. Tačiau detaliai ir logiškai negalėjo paaiškinti, kaip tai atsitiko, o pateikta įvykio versija prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nors tvirtino, kad susižalojo atsitrenkęs į grotuotas kameros duris, tačiau, kaip matyti iš įvykio apžiūros protokolo, ant kameros durų grotų, jokių sužalojimo padarinių pėdaakų neaptikta. Priešingai, jame nurodyta, kad kameroje ant grindų ir metalinės durų staktos yra aptiktos kraujo dėmės. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad pro langelį pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį, o V. J. tuo metu buvo ant jo iš viršaus ir smūgiavo ranka. Tokie parodymai atitinka apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes dėl kraujo dėmių vietos ir patvirtina, kad nukentėjusysis ėmė kraujuoti gulėdamas ant grindų po to, kai jam jau gulinčiam ir buvo suduoti smūgiai į veidą, kuriuos ir pamatė A. K. Tokius liudytojo parodymus ir apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto. Jose taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu ne mažiau kaip trijų poveikių pasėkoje. Tai galėjo būti padaryta smūgiuojant kumščiu, spiriant koja.

Pažymėtina, kad specialistas padarė išvadą, kad sužalojimai būdingi būtent tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra smūgių sudavimui. Tai neabejotinai paneigia bet kokias keliamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijas apie savęs susižalojimą nukritus ir atsitrenkus į kameros duris. Tokia versija absoliučiai neatitinka specialisto nustatyto sužalojimų pobūdžio mechanizmo ir lokalizacijos bei liudytojų parodymuose, įvykio apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nes jie visiškai atitinka ir šioje byloje jokio suinteresuotumo neturinčio specialisto išvadą. Aukščiau aptarti įrodymai tuo pačiu visiškai paneigia kaltinamojo ir jį teisinančius nukentėjusiojo parodymus, kurių nepatvirtina nei vienas byloje iš skirtingų šaltinių gautas įrodymas. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymais bei iškelta versija apie tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne dėl nuo jo suduotų smūgių, o kitu būdu, galimai atsitrenkus į kameros duris, dėl ko šią versija laiko tik kaip kategorišką, tačiau niekuo nepagrįsta, kaltinamojo gynybinę poziciją.

Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo V. J.) ir jo padarytos veikos (suduotų ne mažiau trijų smūgių kumščiu), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tai, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš M. K. smurtavo faktiškai be jokios dingsties, tokiu būdu išprovokuodamas konfliktą. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatyti smūgiai kumščiu buvo suduoti labai stipriai, ką patvirtina ir sukelti padariniai (sulaužyti nosis ir žandikaulis), taikyta ir pataikyta į galvą, veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą tik sužaloti. Tokia veika buvo aiškiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš M. K., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiškų tikslą jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam M. K. jį mušdamas ir suduodamas vieną smūgį kumščiu į galvą, veido sritį, jo atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. J. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau ne vieną kartą teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 78-79), kas rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad jis nėra vedęs, nei būdamas laisvėje, nei laisvės atėmimo vietoje nedirba, nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi iš visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimas, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.

Paskirtoji bausmė privalės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip nustatyta, 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendis, V. J. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. J. nauja nusikalstama veika padaryta iki minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio, tai paskirtoji bausmė už naują nusikaltimą šioje byloje privalės būti subendrinta su 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos nuosprendžiu pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, o į subendrintos galutinės bausmės laiką įskaityta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal minėtą 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį.

Kadangi V. J. bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatė Loreta Daukšienė buvo paskirta ginti kaltinamąjį, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos 2016-12-16 nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiškai sudedant ir skirti galutinę 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal 2016-12-16 nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.