Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1990-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-08-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
1S-1990-478/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00634-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1990-478/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00634-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 1398 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, užskaityta 1 diena.

Bausmės pradžia: 2014-01-08, bausmės pabaiga: 2016-03-07.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1398 nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., neatlikus 1 metų 5 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės (nutarimo priėmimo dienai).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi Komisijos 2014 m. spalio 6 d. nutarimą atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad Komisijos nutarimas priimtas nesant komisijos narių balsų daugumai, t. y. Komisijos nutarimas priimtas pasisakius už lygtinio paleidimo taikymą tik trims komisijos nariams iš aštuonių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. P. skundu prašo 2014 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą.

Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai ir prieštaringai vertina komisijos sudėtį ir jos priimtą sprendimą. Teismui konstatavus, kad tokios sudėties (t. y. iš pirmininko ir 4 narių) komisija galėjo dirbti, vadinasi, ji galėjo priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Jei iš komisijos penkių asmenų didesnė dalis balsavo už lygtinio paleidimo taikymą, vadinasi, ir sprendimas yra priimtas tos komisijos balsų dauguma, todėl visiškai nelogiškas teismo teiginys, kad už lygtinį paleidimą pasisakė tik trys komisijos nariai iš aštuonių. Trys nedalyvavę komisijos posėdyje nariai neturėjo jokių galimybių balsuoti, todėl ir reikalauti visų aštuonių komisijos narių balsų nėra logikos. Išeitų, kad teismas daro prielaidą, jog nedalyvavę komisijos posėdyje nariai turėjo būtinai balsuoti prieš lygtinio paleidimo taikymą, o prielaida grindžiama nutartis yra neteisėta ir netenka juridinės galios.

Be to, teismui nebuvo pagrindo netvirtinti komisijos sprendimo, nes jis atitinka tiek formalųjį, tiek ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus: jis yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą sudarančias aplinkybes pripažino pataisos įstaigos ir komisija, ir prokuratūra savo atsiliepime. Nuteistasis nurodo, kad turi vidurinį išsilavinimą, santechniko specialybę, dar įgijo statybininko-apdailininko specialybę, tiek laisvėje, tiek ir bausmės atlikimo metu dirbo, tai rodo jo motyvaciją dirbti. Jokių kreditorinių įsiskolinimų neturi. Yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, pas juos ir grįžtų gyventi. Bendrauja su šeima ir artimaisiais. Praeityje buvo teistas 4 kartus, tačiau šis nusikaltimas padarytas praėjus 10 metų. Atlikdamas bausmę buvo drausmingas, nebaustas, yra skatintas, dalyvavo „S. AA“ pataisos programoje, nėra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, nekonfliktiškas, turi gyvenime tikslus ir jų nuosekliai bando siekti. Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kurio esmė ta, jog nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokslą, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, gali būti švelninama arba griežtinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. O atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nereikalauja, jog lygtinai paleidžiamas asmuo jau būtų pilnai pasitaisęs, nuteistasis yra tikras, kad šiuo metu jau pasiekti bausmės tikslai ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.

Kaip nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 6 punkte nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šių Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Nagrinėjamu atveju, komisijos darbe iš aštuonių komisijos narių dalyvavo penki nariai, taigi, Komisija galėjo dirbti.

Pažymėtina, jog nuteistasis neteisus, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino Komisijos balsavimo rezultatų pasiskirstymą, kadangi apylinkės teismas vadovavosi teisės aktais ir gana gausia teismų praktika. Nuteistasis neteisingai vertina Nuostatų 34 punkto nuostatas, reglamentuojančias sprendimų priėmimo tvarką. Jose nurodyta, jog Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Pažymėtina, jog šiame punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Iš to darytina išvada, kad, nepaisant to, kiek Komisijos narių dalyvavo posėdyje, daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos Komisijos sudėties narių skaičiaus.

Nagrinėjamu atveju už lygtinio paleidimo taikymą balsavo trys iš aštuonių Komisijos narių, o tai nebuvo dauguma, nes du nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog probacijos įstatymu ir lygtinio paleidimo institutu siekiama įtraukti visuomenę į probacijos procesus, sudarant galimybę daugiau asmenų svarstyti šiuos aktualius klausimus, todėl komisijos nariams suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga dalyvauti komisijos posėdžiuose, išsamiai svarstyti bei vertinti aplinkybes. Nustatyta aplinkybė, jog nutarimas taikyti lygtinį paleidimą priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumos, laikytina savarankišku pagrindu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą.

Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą A. P. priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamu taikyti lygtinį paleidimą.

Apylinkės teismas teisingai nurodė ir tai, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog nutarimas priimtas nesant Komisijos narių daugumos, galėtų priimti kitokį sprendimą, nei numatyti BPK 360 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose, t. y. patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju teismas negali, pvz., grąžinti teikimą Komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pakartotinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas dėl procedūrinių nutarimo priėmimo pažeidimų, užkertančių kelią tvirtinti Komisijos nutarimą, neanalizuojami ir formalųjį bei materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus sudarančios aplinkybės. Dėl šios priežasties, apylinkės teismas, nustatęs, jog Komisijos sprendimas priimtas nesant Komisijos narių balsų daugumai, pagrįstai neanalizavo ir nevertino šiame nutarime išdėstytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismui pritarus skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad procedūriniai pažeidimai užkerta kelią tvirtinti Komisijos nutarimą, kitų nuteistojo skunde nurodomų argumentų dėl lygtinio paleidimo taikymo plačiau nevertina ir neanalizuoja, kadangi jie neturi jokios teisinės įtakos Komisijos nutarimo neteisėtumui, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė