Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės „Šablonas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Šablonas“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Šablonas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrių sugrąžinti dalį privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų už 2011 metus.

Skunde (b. l. 5-6) paaiškino, kad įmonės savininkės Z. Š. nedarbingumo laikotarpiu 2011 metais įmonė neturėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nes teisės aktai to nenumato. Pareiškėjas 2012 m. sausio 6 d. paprašė grąžinti permoką, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo teigimu, ligos metu individuali įmonė nemoka darbuotojui už ligos laikotarpį pašalpos (išskyrus pirmąsias dvi dienas) ir nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl ta pati PSD įmokų mokėjimo tvarka turi būti taikoma susirgus individualios įmonės savininkui, nes teisiniai santykiai yra analogiški. Galimybė atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo įmonės savininką tuo atveju, kai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įmonė deklaruoja apie laikiną ūkinės veiklos nevykdymą, realiai negali būti įgyvendinta, nes tokiu atveju reikia atleisti visus darbuotojus, nutraukti sandorius ir kt. IĮ „Šablonas“ dirba vienas darbuotojas, įmonės savininkės ligos laikotarpiu juridinis asmuo vykdė ūkinę veiklą.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 20-21, 28-30) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės, draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu individualios įmonės savininko PSD įmokų bazę sudaro minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA), o pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas individualių įmonių savininkams 2011 metams nustatytas 9 proc. dydžio PSD įmokų tarifas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad PSD įmokos už individualių įmonių savininkus mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, o įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 48² punktą individualių įmonių savininkų PSD įmokų 2011 metais buvo galima nemokėti, jeigu individuali įmonė laikinai nevykdė veiklos ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, arba individuali įmonė turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą bei šių Taisyklių 48.1-48.3 punktuose numatytais atvejais (kai individualios įmonės savininkas gauna socialinio draudimo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, arba tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį, arba yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį). Taigi Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada individualios įmonės gali nemokėti PSD įmokų už savininką. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro Mokesčių mokėtojų registro duomenis, individuali įmonė “Šablonas“ 2011 metais nedeklaravo veiklos laikino nevykdymo. IĮ „Šablonas“ už savininką turėjo sumokėti 864 Lt PSD įmokų už 2011 metus (nuo 2008 m. sausio 1 d. MMA dydis 800 Lt x 9 proc. x 12 mėn.), būtent tiek ji ir pervedė, todėl nėra pagrindo dalį PSD įmokų grąžinti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo IĮ „Šablonas“ skundą atmetė (b. l. 46-50).

Teismo vertinimu, pagrįsti atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus argumentai, jog nurodytuose teisės aktuose numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada individualios įmonės gali nemokėti PSD įmokų už savininką, todėl jis negali būti plečiamai aiškinamas ir taikomas. Iš bylos medžiagos matyti, jog IĮ “Šablonas“ 2011 metais nedeklaravo veiklos laikino nevykdymo. Pareiškėjo atstovė įmonės savininkė Z. Š. pripažįsta, jog šie duomenys teisingi bei pripažįsta tai, jog ji nepriskiriama kategorijai asmenų, numatytų Taisyklių 48.1–48.3 punktuose (kai individualios įmonės savininkas gauna socialinio draudimo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, arba tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį, arba yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Z. Š. laikino nedarbingumo metu 2011 metais individuali įmonė neturėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Teismas pažymėjo, kad individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo individualios įmonės savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme. Vienas iš mokestinės prievolės požymių yra tai, kad ji yra individuali, t. y. tiesiogiai susijusi su konkrečiu mokesčių mokėtoju. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog IĮ „Šablonas“ yra mokesčių mokėtoja. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus. Įstatymu individualios įmonės atskirtos nuo individualių įmonių savininkų. Mokesčių teisėje, priskiriamoje viešajai teisei, galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą įpareigoja veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės, draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog galiojančiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatos ir žmogaus teisės varžomos dėl skirtingos socialinės padėties, kaip teigia pareiškėjo atstovė, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo ligos pašalpų, mokamų iš draudėjų lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas, tuo tarpu už įmonės savininką socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos. Teisiniai santykiai socialinio draudimo srityje individualios įmonės darbuotojų ir savininkų yra skirtingi, todėl pagrįstai nustatytas skirtingas privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatavo, jog jo normose yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, inter alia reikalaujantis, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog minėtas visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas).

III.

Pareiškėjas IĮ „Šablonas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą grąžinti 30,85 Lt PSD įmokų už 2011 m., bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliaciniame skunde (b. l. 52-53) paaiškina, kad teisės aktuose pateiktas sąrašas pagrindų, kuriems esant individuali įmonė gali nemokėti PSD įmokų, nėra baigtinis. Vadovaujantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi kiekvienas žmogus turi teisę gauti socialinę apsaugą nedarbo metu, tačiau taip taikant įstatymus, individualios įmonės savininką Konstitucijoje numatyta socialinė apsauga aplenkia.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose iš esmės pakartoja savo atsiliepimų pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 61-63, 65-66).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje vyksta ginčas dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokos grąžinimo pareiškėjui.

Prašymų grąžinti permokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius užpildymo, pateikimo, sprendimo dėl permokų gražinimo priėmimo ir permokų grąžinimo tvarką nustato Draudėjų permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-97 (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, permokos grąžinamos, kai: 1) draudėjas suklydo ir sumokėjo per dideles valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumas; 2) draudėjas apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas jų neturėjo mokėti. Vadovaujantis Aprašo 8 ir 9 punkte įtvirtintais reikalavimais draudėjas prašyme nurodo laikotarpį, už kurį susidarė permoka, permokos priežastį bei prideda permoką patvirtinančius dokumentus.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad IĮ „Šablonas“ 2012 m. sausio 6 d. kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios 2011 m. buvo pervestos už įmonės savininkę Z. Š., permokos grąžinimo. Draudėjo nuomone, individualios įmonės savininko ligos laikotarpiu šios rūšies socialinio draudimo įmokos neturėjo būti skaičiuojamos, todėl atsakovas įpareigotinas grąžinti dėl to susidariusį skirtumą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo ir Taisyklių reguliavimą individualių įmonių savininkų sveikatos draudimo srityje ir atsižvelgiant į tai tinkamai įvertino pareiškėjo situaciją. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl draudėjo (juridinio asmens) pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už individualios įmonės savininką, 2012 m. birželio 15 d. sprendimo motyvų iš naujo nekartoja.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei prašyme, nei skunduose teismui pareiškėjas neįvardijo ir neįrodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių Taisyklių 48² punkte aptartos išimties egzistavimą, todėl nepasitvirtinus permokos faktui, atsakovui vadovaujantis Aprašo nuostatomis nekilo pareiga teigiamai spęsti permokos grąžinimo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo individualios įmonės „Šablonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė