Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Z. Š., atsakovo atstovei R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos dėl įpareigojimo sugrąžinti dalį privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2011 metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja individuali įmonė (toliau IĮ) (duomenys neskelbtini) skundu prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos sugrąžinti dalį privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau PSD) už 2011 metus. Pareiškėja nekonkretizuoja reikalaujamos sugrąžinti PSD įmokų sumos dydį. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog įmonės savininkės Z. Š. nedarbingumo laikotarpiu 2011 metais įmonė neturėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už ją, nes teisės aktuose tai nenumatyta. Nurodo, jog 2012-01-06 kreipėsi į atsakovą prašydama sugrąžinti permoką, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Pareiškėjos teigimu, ligos metu individuali įmonė nemoka darbuotojui už ligos laikotarpį pašalpos ( išskyrus pirmąsias dvi dienas) ir nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl turi būti taikoma ta pati PSD įmokų mokėjimo tvarka, susirgus individualios įmonės savininkui, nes teisiniai santykiai yra analogiški. Pažymi, jog galimybė atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo įmonės savininką tuo atveju, kai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įmonė deklaruoja apie laikiną ūkinės veiklos nevykdymą realiai negali būti įgyvendinta, nes tokiu atveju reikia atleisti visus darbuotojus, nutraukti sandorius ir kt. Nurodo, jog IĮ (duomenys neskelbtini) dirba vienas darbuotojas ir kad įmonė savininkės ligos laikotarpiu vykdė ūkinę veiklą.

Pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė savininkės Z. Š. prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovės teigimu, galiojančiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatos ir žmogaus teisės varžomos dėl skirtingos socialinės padėties. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, numatanti, jog socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo ligos pašalpų, mokamų iš draudėjų lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas, tačiau nenumatanti, jog už įmonės savininką socialinio draudimo įmokos taip pat turi būti nemokamos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo skundą nepatenkinti, nes skundo reikalavimas nepagrįstas (b.l. 28-33 ). Nurodo, jog 2012-01-06 gavo individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkės Z. Š. 2012-01-06 prašymą perskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už 2011 metus bei grąžinti permoką ir kad 2012-05-23 raštu Nr. (7.4)SI-36565 paaiškino jai PSD įmokų priskaičiavimo ir mokėjimo teisinius pagrindus, ir atsisakė grąžinti PSD įmokas. Atsikirtimą grindžia teisiniu reguliavimu, numatančiu, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295; toliau - VSD įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės, draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, pagal statymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą individualios įmonės savininko PSD įmokų bazę sudaro minimalioji mėnesinė alga (toliau - MMA), o pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (Žin., 2010. Nr. 153-7782) 9 straipsnio nuostatas individualių įmonių savininkams 2011 metams nustatytas 9 proc. dydžio PSD įmokų tarifas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin.. 1996. Nr. 55-1257; toliau -SD įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad PSD įmokos už individualių įmonių savininkus mokamos VSD įstatymo nustatyta tvarka, o įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (Žin., 2005. Nr. 71-2725; toliau -Biudžeto taisyklės), o pagal Biudžeto taisyklių 27 punkto nuostatas individualių įmonių savininkų PSD įmokos turi būti mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsakovo teigimu, pagal Biudžeto taisyklių 48" punktą individualių įmonių savininkų PSD įmokų 2011 metais buvo galima nemokėti, jeigu individuali įmonė laikinai nevykdė veiklos ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, arba individuali įmonė turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą bei šių Taisyklių 48.1 - 48.3 punktuose numatytais atvejais (kai individualios įmonės savininkas gauna socialinio draudimo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, arba tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį, arba yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis pagal SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalį). Akcentuoja, jog Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada individualios įmonės gali nemokėti PSD įmokų už savininką ir kad minėti įstatymai bei kiti teisės aktai nenumato, jog individuali įmonė gali nemokėti PSD įmokų už savininką jo laikino nedarbingumo metu dėl ligos. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro Mokesčių mokėtojų registro duomenis individuali įmonė (duomenys neskelbtini) 2011 metai nėra deklaravusi veiklos laikino nevykdymo. Atsakovo teigimu, remiantis teisės aktų, reglamentuojančių individualios įmonės savininko PSD įmokų mokėjimą, nuostatomis, individuali įmonė (duomenys neskelbtini) už savininką turėjo sumokėti 864.00 Lt PSD įmokų už 2011 metus (nuo 2008-01-01 MMA dydis 800 Lt x 9 proc. x 12 mėn.). Nurodo, jog pagal Registro duomenis individuali įmonė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 864.00 Lt PSD įmokų už 2011 metus, todėl nebuvo ir nėra pagrindo dalį PSD įmokų grąžinti.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą nepatenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos siūlo skundą nepatenkinti kaip nepagrįstą (b.l. 20-26 ). Trečiojo suinteresuotojo asmens fondo valdybos atsikirtimo į skundą argumentai sutampa su atsakovo atsikirtimo argumentais. Fondo valdyba pažymi, jog Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymai numato baigtinį sąrašą pagrindų, kada individualios įmonės gali nemokėti PSD įmokų už savininką ir kad nei minėti įstatymai, nei kiti teisės aktai nenumato PSD įmokų grąžinimo individualiai įmonei tais atvejais, kai individualios įmonės savininkas nevykdo veiklos dėl ligos. Pažymi, jog Juridinių asmenų registro duomenimis individuali įmonė (duomenys neskelbtini) yra veikianti, todėl individualios įmonės savininko 72 Lt PSD įmokas įmonė 2011 metais privalėjo mokėti kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nepriklausomai nuo to, kad individualios įmonės savininkė buvo laikinai nedarbinga dėl ligos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja individuali įmonė (duomenys neskelbtini) skundu prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos sugrąžinti dalį privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2011 metus. Iš bylos duomenų matyti, jog individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė yra Z. Š. kuri pagal Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydymo medicininių pažymų duomenis buvo nedarbinga dėl ligos nuo 2011-01-24 iki 2011-01-28 ir nuo 2011-12-14 iki 2011-12-19 (b.l. 14-15, 37). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp proceso šalių, ar individuali įmonė turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau PSD) už savininką jo laikino nedarbingumo metu dėl ligos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 171-6295; toliau - VSD įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin.. 1996. Nr. 55-1257; toliau -SD įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas (Žin., 2010. Nr. 153-7782), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (Žin., 2005. Nr. 71-2725 (toliau -Biudžeto taisyklės) bei kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką ir kt. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, už kuriuos šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas; bei valstybės lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad PSD įmokos už individualių įmonių savininkus mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kurio 9 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad privalomojo socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 27 punkto nuostatas individualių įmonių savininkų PSD įmokos turi būti mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Biudžeto taisyklių 48" punkte numatyta, jog individualių įmonių savininkų PSD įmokų 2011 metais buvo galima nemokėti, jeigu individuali įmonė laikinai nevykdė veiklos ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, arba individuali įmonė turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą bei šių Taisyklių 48.1 - 48.3 punktuose numatytais atvejais (kai individualios įmonės savininkas gauna socialinio draudimo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, arba tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį, arba yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis pagal SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalį). Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymai bei kiti teisės aktai nenumato, jog individuali įmonė gali nemokėti PSD įmokų už savininką jo laikino nedarbingumo metu dėl ligos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus argumentai, jog nurodytuose teisės aktuose numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada individualios įmonės gali nemokėti PSD įmokų už savininką, todėl jis negali būti plečiamai aiškinamas ir taikomas. Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro Mokesčių mokėtojų registro duomenų matyti, jog individuali įmonė (duomenys neskelbtini) 2011 metais nedeklaravo veiklos laikino nevykdymo. Pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė įmonės savininkė Z. Š. pripažįsta, jog šie duomenys teisingi bei pripažįsta tai, jog ji nepriskiriama kategorijai asmenų, numatytų Taisyklių 48.1 - 48.3 punktuose (kai individualios įmonės savininkas gauna socialinio draudimo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, arba tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį, arba yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis pagal SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalį). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jos laikino nedarbingumo metu dėl ligos 2011 metais individuali įmonė neturėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte apibrėžta, jog draudėjai yra visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pagal Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Civilinio kodekso 2.74 straipsnyje numatyta, jog privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatyta, jog individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo individualios įmonės savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme. Vienas iš mokestinės prievolės požymių yra tai, kad ji yra individuali, tai yra tiesiogiai susijusi su konkrečiu mokesčių mokėtoju. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog individuali įmonė (duomenys neskelbtini) yra mokesčių mokėtoja. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje inter alia yra nustatyta, kad individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus. Įstatymu individualios įmonės atskirtos nuo individualių įmonių savininkų. Mokesčių teisėje, priskiriamoje viešajai teisei, galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą įpareigoja veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Minėta, jog individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės, draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Pagal Socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį privalomasis sveikatos draudimas apibrėžiamas, kaip valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog galiojančiu teisiniu reguliavimu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatos ir žmogaus teisės varžomos dėl skirtingos socialinės padėties, kaip teigia pareiškėjos atstovė, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, numatančia, jog socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo ligos pašalpų, mokamų iš draudėjų lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas, tuo tarpu už įmonės savininką socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos. Teisiniai santykiai socialinio draudimo srityje individualios įmonės darbuotojų ir savininkų yra skirtingi, todėl pagrįstai nustatytas skirtingas privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog jo normose yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, inter alia reikalaujantis, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog minėtas visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Konstitucinis visų asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas siejama ne tik su draudžiamųjų pajamų gavimu. Išskiriamos asmenų grupės, kurios draudžiamos valstybės lėšomis ir tai siejama su objektyviomis priežastimis, dėl kurių asmenys, patenkantys į Įstatyme nurodytas socialines grupes, negali apsidrausti patys, t.y. priskirtini pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Pripažinus, jog individualiai įmonei nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, būtų pažeistas lygybės principas ir blogesnėje teisinėje padėtyje atsidurtų kiti draudėjai. Teismui nekyla abejonė, jog nagrinėjamoje byloje taikomi teisės aktai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį administracinis teismas kreipiasi į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją tik tuo atveju, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, ir kai toks įstatymas ar kitas teisės aktas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje.

Pareiškėjos argumentas, jog galimybė atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo įmonės savininką tuo atveju, kai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įmonė deklaruoja apie laikiną ūkinės veiklos nevykdymą realiai negali būti įgyvendinta, nes tokiu atveju reikia atleisti visus darbuotojus, nutraukti sandorius ir kt. laikytinas teisiškai nereikšmingu nagrinėjamoje byloje, todėl papildomai neanalizuotinas. Nustatyta, jog pagal teisės aktų, reglamentuojančių individualios įmonės savininko PSD įmokų mokėjimą, nuostatas, individuali įmonė (duomenys neskelbtini) už savininką 2011 metais turėjo sumokėti 864.00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (nuo 2008-01-01 MMA dydis 800 Lt x 9 proc. x 12 mėn.). Individuali įmonė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 864.00 Lt PSD įmokų už 2011 metus, todėl nėra pagrindo dalį įmokų jai sugrąžinti. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo įpareigoti atsakovą sugrąžinti dalį privalomojo socialinio draudimo įmokų. Skundas nepagristas, todėl atmestinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl įpareigojimo sugrąžinti dalį privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2011 metus.

Sprendimas gali būti skundžiamas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.