Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Partizanų 200“ ieškinį atsakovei M. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai 2017 m. spalio 28 d. įstatymo nustatyta įteikiant atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (www.teismai.lt) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis 3 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: skolos mokėjimo grafiku Nr. 2015-01 (b. l. 10-11); 2017-07-21 pretenzija (b. l. 12-13); 2017-09-07 pažyma dėl atsakovės įsiskolinimo (b. l. 14); informacija apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą (b. l. 15). Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas bei ieškovės pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteistina 3139,07 Eur skola už nesumokėtus mokesčius (CK 4.72 straipsnis, 4.76 straipsnis, 4.82–4.85 straipsniai, 6.53 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur mokestį, sumokėtą teisinių paslaugų įmonei už pretenzijos projekto rengimą ir 250,00 Eur už ieškinio projekto parengimą. Taip pat pateikia PVM sąskaitas – faktūras, kurios pagrindžia pinigų sumokėjimą – MB „VIP teisė“.

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant šias proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (pretenzijos ir ieškinio) projektų rengimu, atlyginimą. Šias procesinio dokumento rengimo paslaugas jai suteikė MB „VIP teisė“, kuri bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei neatstovavo. Ši įmonė, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti fizinio asmens atstove pagal pavedimą. Teismas pažymi, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.). Todėl nors nagrinėjamu atveju su MB „VIP teisė“ nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis ir įmonė ieškovei neatstovavo teismo posėdžiuose, tai nekeičia tarp ieškovės ir minėtos įmonės atsiradusių santykių kvalifikavimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atlyginimas už procesinių dokumentų (jų projektų) parengimą buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, sprendžia, jog ieškovės MB „VIP teisė“ sumokėtas atlyginimas nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti jai priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies.

Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 94,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ši suma jai grąžintina.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas už ieškinį mokėtinas 94,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Partizanų 200“, įmonės kodas 300554764, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 3139,07 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų 07 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Partizanų 200“, įmonės kodas 300554764, buveinės adresas Partizanų g. 200-39, Kaunas, 94,00 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžinti, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.