Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. M. 2020 m. liepos 26 d. apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu parklupdė ją ant kelių ir, sugriebęs iš nugaros, dešine ranka smaugė, po to, paėmęs ją stipriai už abiejų rankų tyčia jas spaudė, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas žastuose, kojose, t. y. nežymiai sutrikdė E. S. sveikatą.

D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. M. 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 0.30 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą – namo kieme stovėjusį automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sudaužė kairės pusės priekinį žibintą, 220 Eur vertės, ir automobilio priekinį stiklą, 77 Eur vertės, taip padarė E. S. ir K. S. turtinę 297 Eur žalą.

D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. M. 2020 m. spalio 27 d. apie 18 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), po to, kai nukentėjusioji E. S. pateikė pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie jo galimai padarytus nusikalstamus veiksmus byloje Nr. 01-1-29789-20, kurioje jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis, priėjęs prie automobilio O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo E. S., pradėjo brautis į automobilio vidų, agresyviai šaukti ir mosikuoti rankomis, trankyti į automobilį dureles kumščiu, žodžiu grasindamas nužudyti ją ir jos šeimą, reikalavo pakeisti parodymus ir atsiimti pareiškimą iš policijos, taip grasino panaudodamas psichinę prievartą ir siekė paveikti nukentėjusiąją E. S..

D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad tuo metu jis gyveno kartu su E. S., (duomenys neskelbtini). Tą rytą jis buvo blaivus, alkoholį vartojo tik vakare. Susipyko su E. S.. Ši norėjo su juo išsiskirti. Jis yra pavydus ir negalėjo E. S. paleisti. Pradėjo vienas ant kito rėkti. E. S. pradėjo save trankyti, ji kartais tai daro. Krumpliais ir galva daužėsi į sieną ir duris. Ji ir jį trankė. Jis bandė ją sulaikyti, iš pykčio sugriebė ją už riešų, laikė už kojų, kad ši nesispardytų, buvo suėmęs ir už kaklo. Rankas stipriai spaudė, tačiau jai nespyrė. Buvo užlipęs ant E. S. ir galėjo netyčia jai suduoti. Šie jo veiksmai galėjo E. S. sukelti fizinį skausmą. E. S. ant kelių parklupus nebuvo. Tą dieną jis praleido su E. S. ir niekas kitas jos sužaloti negalėjo. Po to, viskas apsiramino ir jie su E. S. tėvais važiavo pas jos gimines. Apie šiuos E. S. veiksmus jis pranešė jos artimiesiems, draugams ir policijai. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 180), kaltinamasis paaiškino, kad tyrėjai jis viską pasakė „tiesiai šviesiai“. Pagarsinus byloje pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 66), kaltinamasis paaiškino, kad E. S. jis netrankė, o ant kojų sužalojimas galėjo atsirasti nuo spaudimo.

D. M. taip pat paaiškino, kad dėl išsiskyrimo su E. S. jis buvo labai supykęs. Buvo neblaivus, naktį jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kur gyveno E. S., kadangi norėjo su ja pasikalbėti. E. S. namie nerado. Eidamas pamatė automobilį Opel, kuriuo važinėjo E. S.. Šovė į galvą mintis, kad reikia kažką tokio padaryti. Porą kartų kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą ir pabėgo. Automobilio žibintą sudaužė krisdamas. Po to grįžo pas žmogų, kuris jį atvežė ir išvažiavo. Vėliau grįžo pažiūrėti, matė, kad automobilis yra sudaužytas. A. R. įvykio nematė. Sutinka dėl pareikšto civilinio ieškinio.

D. M. taip pat paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku atvažiavo prie E. S. darbovietės, kur yra (duomenys neskelbtini) sandėliai, laukė kol E. S. ateis prie savo automobilio. Norėjo, kad ji atsiimtų pareiškimą ir viskas pasibaigtų. E. S. ėjo link savo automobilio, o jis stovėjo prie jos automobilio ir laukė. Tuo metu jie tarpusavyje susipykę nebuvo. Jis pasisveikino ir paprašė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Tačiau jiems nepavyko gražiai pasikalbėti. Pradėjo kivirčytis, jis supyko. E. S. užsirakino automobilyje. Leido jai važiuoti, tačiau ji to nedarė. Paprašė atidaryti langą. Nedaužė jos automobilio, kišo ranką į vidų, buvo paėmęs už durelių rankenos. Kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis, bet nieko nedaužė. Neatsimena kokius grasinimus išsakė. Buvo išgėręs ir tai, kokius grasinimus išsakė neblaivus, blaivus to nepadarytų. Jeigu būtų norėjęs ką padaryti, tai būtų padaręs. E. S., sėdėdama automobilyje, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę jį išsivežė.

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 18–19), kaltinamasis paaiškino, kadangi buvo neblaivus, tai galėjo pasakyti, kad nužudys ją ir giminaičius, dėl to E. S. galėjo išsigąsti. Jo tikslas buvo, kad E. S. atsiimtų pareiškimą, o rėkimą išprovokavo alkoholis ir sukilęs pyktis. Išgėrus jam sukyla adrenalinas ir jis savęs nevaldo. Tuo momentu savęs nekontroliavo, dabar stengiasi nebegerti. Po pirmo įvykio jam buvo uždrausta bendrauti su E. S.. Sutinka sumokėti E. S. 1000 Eur.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos E. S. nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. M. yra jos draugas, su kuriuo ji gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Su D. M. ji gyvena apie 8 mėn. ir per šį laikotarpį D. M. ne vieną kartą yra prieš ją pakėlęs ranką. Į policiją dėl tokio D. M. elgesio ji nesikreipė, nes bijojo. Savo mobiliojo ryšio telefone turi daug nuotraukų, kuriuose yra matomi sužeidimai ant jos viso kūno, kuriuos smurtaudamas sukėlė D. M.. 2020 m. liepos 26 d. apie 11 val. eilinį kartą susipyko su D. M., nes nebenori su juo gyventi ir nori išsikraustyti iš D. M. priklausančio buto. D. M. neleido jai išsikraustyti, ją parklupdė ant kelių savo kambaryje priešais lovą ir, priėjęs jai iš nugaros, savo dešinės rankos dilbiu priglaudęs jai prie kaklo pradėjo ją smaugti. Nuo tokių D. M. veiksmų jai labai skaudėjo ir trūko oro, taip pat jai buvo sukeltas fizinis skausmas kaklo srityje. D. M. buvo atėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną, todėl policijos nekvietė. Vėliau, atgavusi telefoną, į policiją kreiptis bijojo. Apie incidentą SMS žinute pranešė savo draugui R. B., kuris iškvietė policiją. Kadangi D. M. sukėlė jai fizinį skausmą kaklo srityje, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–4).

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. yra jos buvęs sugyventinis. 2020 m. liepos 26 d. D. M. prieš ją smurtavo ir tai darė ne pirmą kartą. Jo smurtas tiek psichologinis, tiek fizinis tęsėsi apie pusę metų. Kentėjo, nes bijojo. D. M. yra sakęs, kad jeigu ji kam papasakos, jis pakenks jos jaunesniems broliui ir seseriai. 2020 m. liepos 26 d., būdamas neblaivus, D. M. pradėjo prie jos kabinėtis, neva ji jam neištikima. Priėjęs prie jos, iš nugaros pradėjo smaugti, po to, stipriai paėmė už abiejų rankų ir pradėjo jas spausti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dar spardė ją kojomis, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. Buvo matyti mėlynės ant delno, blauzdų, šlaunies ir abiejuose žastuose. Jas nufotografavo, nes iki eksperto apžiūros mėlynių neliko. Jai pavyko ištrūkti ir užsirakino tualete. Savo pažįstamam R. B. parašė žinutę ir paprašė, kad šis iškviestų policijos pareigūnus. Neskambino į policiją, nes bijojo, kad D. M. išgirs ir vėl pradės ją mušti. Po tam tikro laiko atvažiavę policijos pareigūnai ją apklausė, o D. M. išvežė į policijos įstaigą (1 t., b. l. 56–57).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. pažįsta nuo 2013–2014 metų, jie abu buvo pora, išsiskyrė maždaug prieš metus. 2020 m. liepos pabaigoje jo draugas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) jo ieško visiškai girtas E. S. dabartinis vaikinas D. M.. Kad jis grasina, jog jam bus blogai, kad pakenks. Jis tuo metu buvo Vilniuje, vakarieniavo su savo draugais. Po vakarienės grįžo į (duomenys neskelbtini). Ieškojo D. M., nes norėjo su šiuo pasikalbėti, tačiau D. M. jau buvo išvykęs į Vilnių. Tą patį vakarą, būnant (duomenys neskelbtini), jo pažįstamam į „snapchatą“ E. S. atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo matyti mėlynės per visą kairiąją ranką. Jis iš karto parašė jai ir paklausė, ar jai viskas gerai. E. S. atsakė, kad jau maždaug pusę metų negali ištrūkti, nes bijo D. M.. Jie visur vaikšto kartu, jis nuolat ją stebi, iš namų neišleidžia, smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir šiandien grįžęs girtas namo, adresu (duomenys neskelbtini), ją vėl sumušė ir lyg niekur nieko atsigulė miegoti. E. S. jam parašė, kad susirašinėja su juo užsirakinus tualete, nes jeigu D. M. pamatytų, tai galėtų ją ir užmušti. Ji paprašė, kad, D. M. nežinant, iškviestų policiją ir paimtų ją iš to buto. Susirašinėjimo su E. S. neišsaugojo. Jis paprašė pažįstamo, kad jį greitai nuvežtų į Vilnių, nes reikia gelbėti E. S.. Vilniuje jie buvo prieš vidurnaktį. Jau būnant (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jis, iš savo telefono paskambinęs numeriu 112, iškvietė policiją. Sulaukęs ekipažo, kartu su policijos pareigūnais jis nuėjo pas E. S.. Atėjus pas juos į butą, pamatė, kad D. M. miega, tiksliau apsimetė, kad miega, nes, pramerkęs akis ir pamatęs policijos pareigūnus, nusisuko ir vėl apsimetė miegančiu. Pareigūnai D. M. pažadino, liepė jam rengtis. Su E. S. policininkai bendravo kitame kambaryje ir jis negirdėjo, ką ji jiems pasakojo. D. M. policininkai išvedė į tarnybinį automobilį, o jie surinko E. S. daiktus iš buto ir kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78–79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 2130/2020 (01) (toliau – 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 2130/2020 (01)) konstatuota, kad E. S. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, kojose kietu buku daiktu (daiktais) Poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje padarytos prieš 1–3 paras iki apžiūros, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 26 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 66).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota E. S. elektroniniu paštu pateiktų nuotraukų apžiūra. Nustatyta, kad nuotraukoje ,,IMG_20200624_202221“ matoma balkone prieš veidrodį nusifotografavusi mergina, ji sėdi ant kėdės, savo kairėje rankoje laiko mobiliojo ryšio priemonę, o su dešinės rankos alkūne pasirėmusi į dešinę koją. Ant dešinės rankos riešo matoma plaukų gumytė, ant žasto matomos trys neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas ir viena neaiškios formos dėmė, panaši į kraujosruvą, matoma ant dešinės rankos alkūnės. Nuotraukoje ,,IMG_20200624_202235“ matoma balkone prieš veidrodį nusifotografavusi mergina, ji sėdi ant kėdės, su kaire ranka pasirėmusi į kairę koją, laiko mobiliojo ryšio priemonę. Ant dešinės rankos riešo užmauta plaukų gumytė. Mergina dešine ranka laiko dešinės kojos blauzdą, taip šiek tiek ranką pasukus į vidinę savo pusę. Ant dešinės rankos žasto matomos trys neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas, ant alkūnės matoma viena neaiškios formos dėmė, panaši į kraujosruvą, ant dešinės rankos dilbio nežymiai matomos dar dvi labai mažos neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas. Ant kairės rankos dilbio vietomis matomi neaiškios formos ir dydžio patamsėjimai, galbūt kraujosruvos. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101808“ matomas kairės rankos dilbis, ant riešo kelios apyrankės. Vos matomi trys neaiškios formos patamsėjimai, panašūs į kraujosruvas. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101825“ matomas kairės rankos dilbis, ant riešo kelios apyrankės. Vos matomos 3–4 neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101852’’ matoma kojos dalis - šiek tiek šlaunies, kelias ir šiek tiek blauzdos. Ant šlaunies ir blauzdos matoma po vieną neaiškios formos neryškią dėmę, panašią į kraujosruvą. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101856“ matomos abi kojos nuo kelių iki pėdų. Ant dešinės kojos blauzdos viršutinės dalies, ties keliu, matoma viena neaiškios formos dėmė, panaši į kraujosruvą. Ant kairės kojos blauzdos matomos devynios neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101858“ matoma kairės kojos blauzda, ant jos keturios neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas, o ties keliu, paraudimas, panašus į nubrozdinimą. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101904“ matoma kairė koja, už jos matoma dešinės kojos dalis. Ant kairės kojos šlaunies matomi du nedideli neaiškios formos patamsėjimai, panašūs į kraujosruvas. Ant blauzdos – trys neaiškios formos patamsėjimai, panašūs į kraujosruvas. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101910“ matoma kairė koja, už jos dešinės kojos kulnas. Ant kairės kojos šlaunies nežymiai matomi keturi neaiškios formos nedideli patamsėjimai, panašūs į kraujosruvas, ant blauzdos – dvi neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_101917“ matomos abiejų kojų blauzdos ir keliai. Ant dešinės kojos po keliu matomos dvi neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas, ant kairės kojos blauzdos matomos septynios neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas ir po keliu viena nedidelė raudonos spalvos dėmė, panaši į nubrozdinimą. Nuotraukoje „IMG_20200728_125553“ matoma pakelta dešinė ranka, tiksliau jos žastas iš vidinės pusės. Ant jo matomos šešios neaiškios formos ir skirtingų dydžių dėmės, panašios į kraujosruvas. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_125600_1“ matoma ties alkūne sulenkta kairė ranka, ant riešo apyrankė. Ant žasto matoma viena neaiškios formos dėmė, panaši į kraujosruvą, ties alkūne matomos dvi neaiškios formos dėmės, panašios į kraujosruvas, ant dilbio matoma viena maža neaiškios formos dėmė, panaši į kraujosruvą. Nuotraukoje ,,IMG_20200728_125616“ matomas kaklas. Ties kaklo viduriu matosi dvi labai mažos tamsios spalvos linijos, panašios į įdrėskimus (1 t., b. l. 67–76).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo fragmento apžiūra. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 26 d. apie 23.50 val. vyras, prisistatantis R. B., praneša apie merginą – E. S., nuolat iš vaikino (D. M.) patiriančią smurtą. Nurodo, kad vaikinas šiuo metu yra girtas. Mergina yra išsigandusi, negali išeiti iš namų. Ji yra užsidariusi tualete ir apie smurtą jam parašė telefonu. Nurodomas adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85–86).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos K. S. nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), jos dukra I. S. išgirdo lauke garsus, primenančius stiklo daužymą. Bijojo, todėl iš lovos neatsikėlė. Vėliau išgirdo ir sesės buvusio vaikino D. M. šauksmą, kuris rėkė sesės vardą „E.“. Atsikėlusi iš lovos, per langą pamatė kieme vaikščiojantį sesės E. S.buvusį vaikiną D. M., kuris rankoje kažką laikė. Priėjęs prie lango, šis pradėjo belsti ir reikalauti pakviesti sesę. Išsigandusi dukra atbėgo pas K. S. į kambarį, prižadino ir paaiškino, kad D. M. reikalauja pakviesti sesę, kuri tuo metu buvo išvykusi. Apsirengusi su dukra išėjo į kiemą. D. M. buvo atvykęs automobiliu Nissan Qaskai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apklijuotas „City Bee“ lipdukais. Automobilio viduje, vairuotojo pusėje, pastebėjo sėdinčią nepažįstamą merginą, kurios paprašė, kad išvažiuotų iš jai priklausančio kiemo. D. M. liko stovėti kieme. Paprašius paaiškinti, ką šis veikia jos kieme, D. M. garsiai ir agresyviai reikalavo pakviesti E. S.. Grasino susidoroti su jų šeima, dukros draugais ir pažįstamais. Praeityje jis grasino dukrai susidoroti. Per Oninių šventę D. M. buvo sumušęs jos dukrą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020 m. rugpjūčio 29 d. D. M. skambino jos jaunesniajai dukrai ir išsakė grasinimus, taip pat tai, kad bus sudaužytas jų automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraudama su D. M., pasisukusi į namo pusę, kur stovi automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad sudaužytas automobilio priekinis stiklas ir kairės pusės priekinis žibintas. D. M. neprisipažino, kad apgadino automobilį. Ji liepė dukrai kviesti policiją. D. M. bandė pasišalinti, tačiau ji atsisėdo į automobilį Nissan Qaskai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir laukė atvykstančių pareigūnų. Atvykus policijai, D. M. neprisipažino, kad apgadino jai priklausantį automobilį. Susisiekus telefonu su savo vyru E. S., kuris dirba Norvegijoje, pranešė apie apgadintą automobilį, t. y. nurodė, kad apgadintas automobilio priekinis stiklas ir kairės pusės vairuotojo pusės žibintas. Vyras nurodė, kad dėl apgadinto automobilio jie patyrė 490 Eur žalą (1 t., b. l. 16–20).

Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. nakties metu jai priklausančiame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas šeimai priklausantis, vyro E. S. vardu registruotas automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš savo dukros I. S. sužinojo, kad apie 0.30 val. pro langą pamatė kieme vaikščiojantį vyrą. Pažiūrėjusi pro langą, atpažino, kad tai – D. M.. Kadangi jis kartais važinėdavo (duomenys neskelbtini) mieste, stebėdavo jų gyvenamąjį namą, bandydavo susisiekti su E. S.. Išsigandusi I. S. atsigulė į lovą tikėdamasi kad D. M. nueis nuo jų gyvenamojo namo. Vėliau dukra kieme išgirdo garsą, kuris buvo duslus ir priminė stiklo dužimą. Išgirdusi šiuos garsus, bijodama iš lovos nesikėlė. Po šių garsų viskas aprimo. Apie 2 val. dukrą pažadino į kiemą įvažiavęs automobilis. D. M., priėjęs prie jos kambario lango, pradėjo į jį belsti ir šaukti, kad ji pakviestų E. S.. Išsigandusi dukra atbėgo pas ją į kambarį ir ją prikėlusi pasakė, kad atvažiavęs D. M. į kiemą kviečia E. S. (1 t., b. l. 116–117).

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 2.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad sesers buvęs draugas D. M. kieme išdaužė pranešėjos automobilio stiklą. Vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja K. S., kuri paaiškino, kad dukters E. S. buvęs draugas D. M. apgadino jos vyrui priklausantį automobilį Opel, valstybinių numerių neprisiminė. D. M. apie 0.30 val. buvo atvykęs į pranešėjos namus ieškoti jos dukters. Po kiek laiko pranešėja, išėjusi į lauką, pamatė apgadintą kieme stovėjusį šeimos automobilį. Buvo išdaužtas automobilio priekinis stiklas. Apie 2.40 val., D. M. vėl grįžo į kiemą ieškoti dukters. Jį automobiliu „City Bee“ atvežė A. R.. Automobilis stovėjo gretimai pranešėjos namo ant važiuojamosios kelio dalies. Kadangi automobilis buvo matomas, todėl nuėjo aiškintis įvykio aplinkybes su automobilio vairuotojo vietoje sėdėjusia A. R.. Mergina paaiškino, kad draugą D. M. atvežė ir paleido prie kelio, pati nematė, kas vyko gyvenamojo namo kieme. Paaiškino, kad matė D. M., vaikščiojantį po kiemą, nurodė, kad jokio triukšmo ji negirdėjo. Bendraujant su pranešėja K. S., ši paaiškino, kad apie 0.30 val. atvyko D. M., kuris pokalbio su pranešėja metu klausinėjo apie jos dukrą E. S.. Pasakius, kad E. S. nėra namuose, D. M. išvyko iš jos gyvenamojo namo kiemo. Tuo metu policijos pareigūnų nekvietė. Apie 2.40 val. vėl atvykus D. M. prie jos namo, tarp jos ir D. M. kilo žodinis konfliktas dėl apgadinto automobilio Opel. Policijos pareigūnams atvykus, kieme stovėjo pranešėja ir D. M.. Pranešėja šaukė ant D. M., kad šis apgadino jai priklausantį automobilį. Dėl apgadinto automobilio pranešėjai buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą. Pranešėja paaiškino, kad ji nežino, kokia žala buvo padaryta automobiliui ir kad dėl padarytos žalos ji pasitars su vyru. Kadangi pareiškimas nebuvo parašytas, D. M. buvo liepta pasišalinti iš kiemo ir netrukdyti pranešėjai (1 t., b. l. 132–133).

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. pažįsta mažiau nei vienerius metus. Jie susipažino internete. Iš pradžių viskas buvo gerai. D. M. siūlydavo kur nors nuvažiuoti, pasiaiškinti ir po truputį rinkosi informaciją apie ją, t. y. ar ji turi vairuotojo pažymėjimą, ar gali jį kažkur pavežti, ar gali jam paskolinti pinigų ir pan. Kai D. M. susirinko jam reikiamą informaciją, prasidėjo grasinimai, kad jeigu jo nenuveš ten, kur jam reikia, tai jis pasikvies savo „nerealius“ vyresnius draugus ir jai bus negerai. Ji dažniausiai paimdavo automobilį iš „City Bee“ ir veždavo D. M. ten, kur jis sakydavo. Taip buvo ir tą vėlų vakarą, kai D. M. reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kokia tikslu ir kur jie važiavo, ji nežinojo. D. M. jai niekada nieko nesakydavo, jis tik rodydavo kelią. Suprato, kad jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), D. M. jai liepė sustoti, likti automobilyje ir jo laukti. Nei kokiu adresu, nei kodėl jie buvo (duomenys neskelbtini) ir ką ten darė D. M., ji pasakyti negali, nes nematė. D. M. tą vakarą buvo neblaivus. Jis grįžo už keliolikos minučių. Jie grįžo į Vilnių. D. M. liepė jį nuvežti pas pažįstamą merginą. Kai atvažiavo, ji liko sėdėti automobilyje, o D. M. nuėjo pas ją. Apie ką jie kalbėjo, nežino. Vėliau girdėjo, kad jis su kažkuo šneka telefonu, kaip suprato, su savo buvusia mergina, aiškino, kad tuoj jis atvažiuos ir viską išsiaiškins. Po to D. M. liepė jį vežti atgal į (duomenys neskelbtini), į tą pačią vietą, kur jį prieš tai paleido. Kai atvažiavo į tą pačią gatvę, iš kiemo išėjo moteris. Ji bandė kažką su D. M. aiškintis, o jai parodė kieme stovėjusio automobilio sudaužytą priekinį stiklą. Kokie dar buvo apgadinimai, nematė, nes lauke jau buvo tamsu. Dalį moters ir D. M. pokalbio ji girdėjo. Ji priekaištavo jam, kad jis nuolat atvažiuoja girtas, pridaro nesąmonių, „užšoka ant baltų arklių“, ieško savo buvusios merginos ir trukdo žmonėms ramiai gyventi. Moteris jam pasakė, kad tokie dalykai jai jau atsibodo ir ji kvies policiją. Ji liko sėdėti mašinoje, kol sulaukė policijos ekipažo. Pareigūnai pabendravo su moterimi, kuri kvietė policiją, užsirašė jos ir D. M. duomenis ir paleido. Ji D. M. parvežė atgal į Vilnių, o pati grįžo namo (1 t., b. l. 137–138).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, pateikto prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, apžiūra. Nustatyta, garso įraše girdimas vyriškas ir moteriškas balsai. Vyksta pokalbis. Vyras sako esantis Vilniuje. Reikalauja, kad E. S. paskambintų T.. Paaiškina, kad kalba ne T. ir ne D.. Reikalauja duoti telefono ragelį E. S., nurodo, kad priešingu atveju turės problemų. Pokalbio metu moteris nurodo, kad E. S. miega, taip pat įvardija su ja kalbančio asmens vardą – D.. Į ką vyras atsako, kad jis nėra D., teigia, jog įvažiuosiąs į mėlyną opelį. Liepia skambinti policijai. Nurodo, kad tiek tėvai, tiek E. S. turės problemų ir kad niekas nepadės. Reikalauja žadinti E. S.. Liepia perduoti E. S., kad ši rytoj paskambintų D.. E. S. nepaskambinus, jis „atvažiuos ne viena mašina ir nepadės jums policija“. Vyriškas balsas reikalauja atsakyti taip arba ne. Teigia, jeigu bus atsakymas taip – jis išvažiuos, jeigu ne – sudaužys abi mašinas. Atsisveikindamas vyriškas balsas nurodo laukti problemų (1 t., b. l. 125–128).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta – kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), stovintis mėlynos spalvos automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad išdaužtas automobilio vairuotojo pusės priekinis stiklas ir sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas (1 t., b. l. 93–100).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo apžiūra. Nustatyta, kad moteris, prisistatanti I. S., kviečia policijos pareigūnus, nurodomas adresas (duomenys neskelbtini). Pranešėja, įvardija asmenį – D. M., sudaužiusį automobilio stiklą ir lempą. Telefoną paimą kita moteris, prisistatanti pranešėjos mama, kuri nurodo, kad reikalinga policija, kadangi yra sugadintas turtas (1 t., b. l. 146).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje

Protokole–pareiškime E. S. nurodė, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būnant automobilyje O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs buvęs sugyventinis D. M. pradėjo laužtis į automobilio vidų. D. M. pavykus atidaryti vairuotojo pusės dureles, jis pradėjo intensyviai mosikuoti rankomis, kumščiu trankyti automobilio dureles sakydamas kad ją ir jos šeimą nužudys, jeigu ji iš policijos neatsiims pareiškimo, kurio pagrindu dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl tokių D. M. veiksmų kilo realus pavojus jos sveikatai ir sudarė pagrindą manyti, kad jo grasinimai bus įgyvendinti (1 t., b. l. 31–32).

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 27 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), norėdamas išsiaiškinti santykius, atvažiavo jos buvęs sugyventinis D. M.. Šis prieš ją smurtavo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29789-20. Baigus darbą apie 18 val., ji, išėjusi iš darbovietės, nuėjo prie automobilio, kurį paliko įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo, teritorijoje. Pamatė, kad prie jos automobilio O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi D. M.. Ji iš karto įsėdo į automobilį ir norėjo jį užvesti, bet D. M. pradėjo veržtis į automobilį norėdamas atrakinti vairuotojo priekines duris. Ji nespėjo užrakinti durų ir jam pavyko jas atrakinti ir atidaryti. Tada D. M. pradėjo garsiai ant jos šaukti, mosikuoti prieš jos veidą rankomis ir trankyti rankomis automobilio dureles, tai darydamas sakė, kad nužudys ją ir jos visą šeimą, jai ji neatsiims pareiškimo, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji labai išsigando dėl savo sveikatos ir savo artimųjų gyvybės. Suprato, kad pavojus jos sveikatai yra realus. Išlipo iš automobilio ir pradėjo greitai eiti link įmonės apsaugos posto. Tuomet D. M. išvažiavo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs. Ji paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė apie šį įvykį. Laukdama policijos pamatė, kad D. M. vėl sugrįžo į įmonės teritoriją. Tuomet atvyko policijos pareigūnai ir aptiko D. M. įvykio vietoje. D. M. buvo sulaikytas ir pasodintas į policijos automobilį. Konflikto metų jai joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo, nes nebuvo jokio fizinio kontakto. Padaryta moralinė žalą, nes ji labai išsigando dėl grasinimų. Turtinę žalą sudaro kreipimasis į antstolius dėl jos vardu „City Bee“ automobilio neapmokėtų sąskaitų. Ji turėjo sumokėti 405 Eur. 345 Eur sumokėjo už mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“ ir „Tele 2“ Pildyk paslaugas. Tiek telefonu, tiek ryšiu ir paslaugomis naudojosi D. M., o mokėti už viską teko jai. Telefonas taip ir liko pas D. M.. Nuo praeitų metų spalio D. M. su ja nebendrauja, bet ji iki šiol išeidama iš namų ar darbo apsižvalgo aplinkui, kadangi baimės jausmas nėra dingęs (1 t., b. l. 151–152, 155).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo apžiūra. Nustatyta, kad pranešėja, prisistatanti E. S., kviečia policijos pareigūnus, nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ sandėliai. Moteris nurodo, kad ją persekioja jos buvęs vaikinas, kuris atvažiavo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad vaikinas jai grasino susidorojimu, valandą neleidžia išvažiuoti (1 t., b. l. 167–168).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė minėtus veiksmus savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Asmuo atsako pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, kai jis panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą siekė paveikti kurį nors iš BK 233 straipsnio 1 dalyje išvardintų subjektų (nagrinėjamu atveju nukentėjusį asmenį) duoti melagingus parodymus.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad D. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nežymiai sutrikdė E. S. sveikatą. D. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis buvo suėmęs nukentėjusiajai už kaklo, stipriai sugriebęs ją už rankų, taip pat laikė už kojų, kad ši nesispardytų. Visi šie veiksmai, D. M. manymu, galėjo sukelti E. S. fizinį skausmą ir sužalojimus. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino smurtinius D. M. veiksmus. 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 2130/2020 (01) konstatuota, kad E. S. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, kojose kietu buku daiktu (daiktais) (t. 1, b. l. 66). Teismas neturi pagrindo abejoti šioje specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Netiesiogiai D. M. kaltę įrodo liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos, taip pat kitų objektų apžiūros protokolas.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad D. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas. Pati E. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli dėl šios aplinkybės. Ji, pirmą kartą apklausiama 2020 m. liepos 27 d., t. y. praėjus neseniai po įvykio, neminėjo, kad D. M. spardė jai į kojas (1 t., b. l. 1–4). Ji tik papildomoje apklausoje pradėjo tvirtinti minėtą aplinkybę (1 t., b. l. 56–57). Tokios aplinkybės nepatvirtina ir liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ar kitų objektų apžiūros protokolas. 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr. G 2130/2020 (01) ir byloje esančios nuotraukos tik patvirtina, kad ant nukentėjusiosios kojų yra sužalojimų, tačiau tai galėjo atsirasti ne tik suduodant spyrius, o tiesiog dėl kitokių D. M. veiksmų konflikto metu. Kita vertus, tokios aplinkybės pašalinimas neturi esminės reikšmės kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Bylai reikšmingi laiku D. M. su E. S. gyveno kartu pakankamai nemažą laiką. Taigi nėra abejonių, kad jie buvo kaip sugyventiniai (šeimos nariai).

Byloje nustatytos aplinkybės, D. M. padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, kad D. M. suprato, kad naudoja fizinio pobūdžio veiksmus prieš E. S., dėl jo veiksmų nukentėjusioji gali justi fizinį skausmą ir patirti tam tikrus sužalojimus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad D. M. 2020 m. liepos 26 d. apie 11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu parklupdė ją ant kelių ir, sugriebęs iš nugaros, dešine ranka smaugė, po to paėmęs ją stipriai už abiejų rankų tyčia jas spaudė, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas žastuose, kojose, t. y. nežymiai sutrikdė E. S. sveikatą.

D. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad D. M. bylai reikšmingu ir vietoje sugadino svetimą turtą – automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje surinktus įrodymus, šiam automobiliui buvo sudaužytas kairės pusės priekinis žibintas ir priekinis stiklas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino apgadinęs minėtas automobilio O. V. vietas. D. M. nusikalstamą veiką netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios K. S., liudytojų I. S., E. D. ir A. R. parodymai (minėtais asmenimis teismas neturi pagrindo abejoti), duoti ikiteisminio tyrimo metu; įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, taip pat kitų objektų apžiūros protokolai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl D. M. nusikalstamos veikos svetimam turtui buvo padaryta iš viso 297 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 121–122). Kadangi padaryta turtinė žala viršija 5 MGL (250 Eur), todėl kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Byloje nustatytos aplinkybės, D. M. padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, jog gadina svetimą turtą, dėl jo veiksmų atsiras turtinė žala, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi D. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 233 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

D. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje bandė įtikinti E. S., kad ji atsiimtų pareiškimą dėl fizinio smurto naudojimo ikiteisminiame tyrime, kuriame jis buvo pripažintas įtariamuoju. Nukentėjusiajai nesutikus, kaltinamasis tapo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis, bandė kišti ranką į automobilio vidų, taip pat grasino. Pagarsinus D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, jis pripažino, kad, būdamas išgėręs, galėjo pasakyti, jog nužudys ją ir giminaičius, dėl to E. S. galėjo išsigąsti. Tokius D. M. veiksmus iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (ji taip pat nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis daužė automobilio dureles, teismas neturi pagrindo abejoti tokia aplinkybe), o netiesiogiai – kitų objektų apžiūros protokolas.

Taigi D. M. bandė daryti poveikį E. S., kad ji atsiimti pareiškimą byloje ir kartu sakytų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo elgesys yra neleistinas. Jis taip darė grasindamas nukentėjusiajai, taip pat būdamas agresyvus. Nėra abejonių, kad D. M. naudojo psichinę prievartą prieš E. S..

Byloje nustatytos aplinkybės, D. M. padarytų veiksmų pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog bando daryti poveikį E. S., kaip nukentėjusiajai, panaudodamas psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 233 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. M. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje, paskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). D. M. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą; sugadino svetimą turtą 297 Eur sumai (5,94 MGL).

D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltės pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo tik iš dalies. Teismas taip pat nenustatė, kad D. M. nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, bandė pateisinti savo nusikalstamus veiksmus savo charakterio ypatybėmis ar apsvaigimu nuo alkoholio. Todėl teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, yra ta, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis, sugadindamas svetimą turtą ir siekdamas, kad E. S. atsiimtų pareiškimą byloje, buvo neblaivus. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad neblaivumas D. M. turėjo įtakos nusikalsti.

Teismas nepripažįsta įrodyta aplinkybę, kad D. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė tokį faktą. Nors byloje yra alkotesterio kvitas, patvirtinantis, kad D. M. 2020 m. liepos 27 d. 2.10 val. buvo nustatytas 0,81 neblaivumas (1 t., b. l. 169), tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė aptariamą nusikalstamą veiką – 2020 m. liepos 26 d. apie 11 val., t. y. daugiau kaip pusę paros iki tol, kol jam buvo nustatytas neblaivumas. D. M. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad jis vartojo alkoholį jau praėjus po nagrinėjamo įvykio. Tokie kaltinamojo parodymai nepaneigti. Pati nukentėjusioji pirminėje apklausoje nenurodė, kad D. M. buvo neblaivus, tik vėliau tvirtino tokią aplinkybę. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis baudžiamojoje teisėje žinomu principu, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, dėl šios nusikalstamos veikos teismas nepripažįsta D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Teismas taip pat nepripažįsta D. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas. Nagrinėjamu atveju D. M. iš tiesų buvo nuteistas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu už nusikaltimų, nustatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausme, tačiau jam bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (2 t., b. l. 24–25). BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad, D. M. darant šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas, jam dar buvo atidėtas bausmės vykdymas. Esant tokiai situacijai, laikytina, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu jau nebeturėjo teistumo, todėl jis negali būti laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Todėl nėra D. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. ankščiau vieną kartą teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 24–26), trauktas administracinėn atsakomybėn, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 27–36), vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. M.:

1) už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 50 parų arešto bausmę;

2) už BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 30 parų arešto bausmę;

3) už BK 233 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 45 parų arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalių sankcijose nustatytų švelnesnių bausmių skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija. Kita vertus, D. M., nusikalstamų veikų padarymo metu nebeteistam, dirbančiam, taip pat įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmių skyrimas būtų per griežta baudžiamosios atsakomybės forma.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 50 parų – arešto bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių – po 20 parų arešto (už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje padarymą), ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Švelnesnių bausmių dalys nustatytinos atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti D. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis, gana jaunas ir dirbantis, nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad D. M. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Kita vertus, jei bausmės vykdymo atidėjimo metu D. M. nesilaikytų nustatytų sąlygų, probacijos tarnyba turėtų teisę kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo panaikinimo.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 7 mėnesiams.

Teismas, atidėdamas D. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti ir kitaip neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis E. S. ir K. S. bei kitais jų šeimos nariais (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas);

6) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civiliniai ieškiniai

1) E. S. civilinis ieškinys dėl 365 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123);

2) E. S. civilinis ieškinys dėl 750 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. M. sugadino svetimą turtą – automobilį. Tarp civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilio taisymo darbų kaina buvo 365 Eur (1 t., b. l. 121–122). Teismas nenustatė priežasčių abejoti darbų kaina. D. M. teisiamojo posėdžio metu sutiko su minėta pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteisiama E. S. 365 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 750 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes ji turėjo kreiptis į antstolius, nuo jos banko sąskaitos buvo nuskaičiuojami pinigai mobiliojo ryšio papildymui. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji, paprašyta D. M., nupirko jam mobiliojo ryšio telefoną, iš jos banko sąskaitos buvo pildoma telefono sąskaita. Be to, ne savo noru buvo paimtas automobilis „City Bee“, todėl ji turėjo mokėti už transporto priemonės nuomą.

Teismas pažymi, kad viena iš sąlygų civiliniam ieškiniui tenkinti yra ta, kad žala buvo padaryta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nors nukentėjusioji tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė patyrusi turtinę žalą dėl D. M. veiksmų, tačiau jis nebuvo kaltinamas dėl minėtų veiksmų padarymo šioje byloje. Kitokio pobūdžio kaltinamojo veiksmai, nepatenkantys į nusikalstamų veikų turinį, nėra civilinio ieškinio nagrinėjimo dalykas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo priteisti iš D. M. nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. E. S. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl savo turtinio pobūdžio interesų apgynimo. Atsižvelgiant į tai, E. S. civilinio ieškinio dalis dėl 750 Eur turtinės žalos priteisimo atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

E. S. civiliniame ieškinyje dėl 1300 Eur neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ji po nagrinėjamų įvykių patyrė didelį stresą, nerimą, nemigą, persekiojimą, žymų sveikatos sutrikdymą, paniką sutikus žmones, vykstant į darbą. Nukentėjusioji papildomai teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji patyrė daug psichologinių ir fizinių traumų. Iki šiol jaučia pasekmes, apie pusę metų negalėjo prisileisti naujų žmonių, iki šiol turi panikos priepuolius, jai buvo sunku įsidarbinti. Ji nesikreipė į specialistus dėl pagalbos, nes neturi tam finansų.

Dėl prašomos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. M. padarė dvi nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją E. S., t. y. vieną kartą sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, antrą kartą – panaudojo psichinę prievartą versdamas atsisakyti pareiškimo byloje. Abiem atvejais kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo tyčinės. Nėra abejonių, kad dėl D. M. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog E. S. fiziniai sužalojimai buvo ilgalaikiai. Nėra pateikta objektyvių duomenų (medicinos dokumentų ar kt.), kad nukentėjusiąją ištinka panikos priepuoliai. Nenustatyta, kad E. S. vartoja kokius nors vaistus dėl psichologinės būsenos ar lankosi pas specialistus.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios E. S. prašomas neturtinės žalos dydis yra šiek tiek didelis, todėl mažintinas. Jai iš D. M. priteistinas 1100 Eur neturtinės žalos dydis (700 Eur neturtinės žalos už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ir 400 Eur neturtinės žalos už BK 233 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą).

VI. Kiti klausimai

D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 27 d. 0.05 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 15 val. (viena diena) ir nuo 2020 m. spalio 27 d. 19.49 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 15.16 val. (viena diena) (1 t., b. l. 173, 174; 2 t., b. l. 5, 7).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti voką su kompaktine laikmena.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 50 parų – arešto bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių – po 20 parų arešto (už nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje padarymą), ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti D. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant D. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti ir kitaip neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis E. S. ir K. S. bei kitais jų šeimos nariais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas);

6) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei D. M. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną arešto bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 27 d. 0.05 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 15 val. (viena diena) ir nuo 2020 m. spalio 27 d. 19.49 val. iki 2020 m. spalio 28 d. 15.16 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) civiliniam ieškovui E. S. 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo;

2) nukentėjusiajai E. S. 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

Nukentėjusiosios E. S. civilinio ieškinio dalį dėl 750 Eur turtinės žalos priteisimo atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti voką su kompaktine laikmena.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.