Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-643-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
2A-643-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01483-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
AB SEB bankas
Trečiasis asmuo
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-643-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01483-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-160/2015 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovei A. S. (trečiasis asmuo – G. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, prievolės grąžinti skolą teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės A. S., kaip trečiojo asmens G. S. solidariosios bendraskolės, 71996,96 EUR skolą, kurią sudaro 61 197,66 EUR negrąžinto kredito, 5 572,33 EUR palūkanų, 5 226,97 EUR delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2007 m. liepos 11 d. ieškovas ir G. S. sudarė kredito sutartį Nr. 1750718074638-35 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal ją bankas suteikė kredito gavėjui 72585,79 EUR kreditą, skirtą namo statybai; galutinė kredito grąžinimo data – 2032 m. lapkričio 13 d. Kredito sutarties vykdymui užtikrinti hipotekos lakštu 01120070033353 bankui buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjo sutuoktinė A. S. pasirašytinai patvirtino, kad su kredito sutarties sąlygomis susipažino ir jas suprato. Kredito gavėjui tinkamai nevykdant prievolių, bankas, remdamasis kredito sutarties 5.2 punktu, nutraukė šią sutartį ir pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė išieškoti iš G. S. bankui 69336,61 EUR negrąžinto kredito, 5572,33 EUR palūkanų, 5226,97 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 139 Lt žyminio mokesčio. Antstolis, vykdydamas apylinkės teismo nutartį, pardavė iš varžytynių įkeistą turtą už 33 920 Lt (9 823,91 EUR). Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, bankui buvo pervesta 30 996,16 Lt (8 977,11 EUR) (iš jų 2 824 Lt (817,89 EUR) grąžinamos apmokėtos būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos). Likusią neišieškotą sumą ieškovas siekia prisiteisti iš trečiojo asmens sutuoktinės, kadangi sutuoktiniai pagal prievoles, prisiimtas šeimos poreikiams tenkinti (namo statybai), atsako solidariai (CK 3.109 str. 2 d.). Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi G. S. prievolės nevykdo, prievolę turi įvykdyti atsakovė A. S..

Ieškovas nurodė, kad atsakovė pasirašytinai patvirtino, kad prieš pasirašydama sutartį susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, įskaitant, bet neapsiribojant, jog kredito gavėjų prievolės pagal sutartį yra solidarios (sutarties bendrosios dalies 2.1. p.), todėl bankas turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų tiek visi ar keli kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Atsakovės į bylą pateikta Jungtinės veiklos sutarties kopija savaime neįrodo, jog suteiktas kreditas panaudotas G. S. asmeniniam verslui vystyti. Todėl nėra pagrindo manyti, jog kredito suma išduota kitiems nei šeimos poreikiams tenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 14 d. nutartimi skolos išieškojimas pirmiausia buvo nukreiptas į kreditoriui įkeistą turtą. Realizavus šį turtą, jo vertės nepakako visam reikalavimui patenkinti, todėl likusi skolos dalis to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau išieškoma iš kito skolininko (G. S.) turto.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas žinojo, jog kreditas yra imamas ne šeimos interesams tenkinti, o asmeniniam G. S. verslui vystyti. Tai pagrindžia ir faktas, kad po sutarties pasirašymo G. S. su kitais fiziniais asmenimis 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas pats nurodė, kad šiuo ieškiniu jis tą pačią skolą, pagal tą pačią prievolę, kylančią iš kredito sutarties, siekia prisiteisti iš atsakovės. Tačiau ieškovas prisiteisdamas visą įsiskolinimą tik iš G. S. patvirtino, kad tai yra jo asmeninė prievolė. Priešingu atveju, ieškovas iš karto būtų kreipęsis ir prisiteisęs skolą iš abiejų skolininkų, o ne iš vieno. Ieškovas neįrodė, jog kreditas buvo panaudotas šeimos interesais, išskyrus formalų sakinį Kredito sutartyje, kurios sąlygos yra vienašališkai parengtos stipresniosios puses. Atsakovė nesutiko, kad jai viskas buvo paaiškinta, kadangi ant kiekvieno sutarties lapo pasirašė tik atsakovės sutuoktinis G. S.. Kredito sutarties 13.1.4. punkte numatyta, kad atsakovė supranta, jog nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus. Taigi, buvo susitarta, jog galės būti išieškoma tik iš įkeisto turto. Ieškovas iš įkeisto turto išsiieškojo, todėl negali nukreipti išieškojimo į kitą atsakovei priklausantį turtą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jos sutuoktinis planavo statyti dviejų butų individualų gyvenamąjį namą. Šeima negalėjo gyventi iškart dviejuose butuose, todėl ši aplinkybė patvirtina faktą, kad kredito sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens verslo reikalams tvarkyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui AB SEB bankas iš atsakovės A. S. kaip G. S. solidariosios bendraskolės 71 996,96 EUR skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2014 m. liepos 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 1 729,61 EUR žyminio mokesčio išlaidų.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir G. S. 2007 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta Kredito sutartis, kuria G. S. buvo suteikta 72585,79 EUR paskola namo statybai, o prievolėms užtikrinti įkeistas 2,9 ha žemės sklypas, esantis Dvarykščių k., Vilniaus r. sav. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė susipažino su Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punktu ir savo parašu patvirtino, jog supranta, kad nutraukus Kredito sutartį, bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis patvirtina, kad Kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau pardavus įkeistą turtą, pagal Kredito sutartį liko nepadengta 71 996,96 EUR skolos suma. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais atsakovės paaiškinimus, kad ji Kredito sutartį pasirašė jos neperskaičiusi ir supratusi, jog pagal Kredito sutartį atsako tik įkeistu turtu. Nors atsakovė teigė, kad paskola buvo paimta komerciniais tikslais, t. y. dvibučio namo statyboms finansuoti, ir tai patvirtina G. S. kartu su partneriais sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, tačiau teismas nurodė, jog ši Jungtinės veiklos sutartis negali pakeisti kredito sutarties esmės, apie kurią atsakovė žinojo ir jos paskirtis buvo namo statybos finansavimas. Teismas pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu namas būtų statytas pardavimui, tai jį pardavus gautos lėšos būtų panaudotos šeimos tikslams, nes į bylą nėra pateikta priešingų įrodymų. Teismas atsakovės paaiškinimus, kad pagal Kredito sutartį ji atsako tik įkeisto turto apimtyje, laikė nepagrįstais ir juos atmetė. Kadangi ginčo dėl skolos dydžio nėra, teismas tenkino ieškinį visiškai bei priteisė ieškovo reikalaujamas metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovė nesutinka su teismo argumentais, kad kredito suma buvo suteikta namo statybai, t. y. būtent šeimos poreikiams tenkinti. Kreditas buvo paimtas G. S. verslui vystyti. Tai pagrindžia ir faktas, kad po Kredito sutarties pasirašymo G. S. su kitais asmenimis 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuri buvo patvirtinta notaro.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė pasirašė po Kredito sutarties specialiosios dalies 13.1.4 punktu, kuriame nurodyta, jog atsakovė supranta, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste interesus. Tai reiškia, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, jog išieškoma galės būti tik iš įkeisto, o ne iš viso turto. Kadangi ieškovas jau įvykdė išieškojimą iš įkeisto turto, tai dėl šios priežasties ieškovas negali nukreipti išieškojimą į kitą atsakovei priklausantį turtą.

3. Atsakovė šioje situacijoje yra ekonomiškai silpnesnioji pusė, nebuvo tinkamai informuota, neturinti patirties finansų srityje, todėl ir suvokė, kad rizikuoja tik įkeistu turtu.

Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės A. S. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Kredito sutartis buvo sudaryta gyvenamojo namo statybai finansuoti, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės tokiu atveju turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), kaip solidarioji sutuoktinių prievolė.

2. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad kreditas suteiktas 25 metų laikotarpiui, o marža procentais sudaro 1,00. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokia Kredito sutartis yra sudaryta fizinių asmenų poreikiams patenkinti, o ne komercinei veiklai finansuoti, kadangi pastaruoju atveju būtų taikomos žymiai didesnės kintamosios palūkanos. Jungtinės veiklos sutartis savaime neįrodo, kad suteiktas kreditas buvo panaudotas trečiojo asmens G. S. asmeniniam verslui vystyti, o be to, ieškovui nebuvo pateikti įrodymai ar informacija, jog trečiasis asmuo gautą kreditą planuoja panaudoti verslui vystyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apelianto apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Nustatyta, kad ieškovas reikalavimus atsakovei kelia iš 2007 m. lapkričio 14 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 1750718074638-35, kuria ieškovas trečiajam asmeniui suteikė 72 585,79 Eur dydžio kreditą, skirtą namo statybai. Prie Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkto, kredito gavėjo sutuoktinis, t. y. šiuo atveju atsakovė, pasirašė ir tuo patvirtino, kad ji susipažino su Kredito sutarties sąlygomis, jas suprato ir su jomis sutiko, kadangi jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (b. l. 12). Kredito sutarties vykdymui užtikrinti hipotekos lakštu (indentifikacinis kodas 01120033353) buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Apeliantės teigimu, ji nėra bendraskolė su trečiuoju asmeniu pagal Kredito sutartį, kadangi ji pasirašė ne po visu Kredito sutarties tekstu, o tik po sąlygomis, jog supranta, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste interesus. Kadangi išieškojimas iš įkeisto turto jau yra įvykdytas (b. l. 18-21), todėl, apeliantės nuomone, ieškovas negali nukreipti išieškojimo į kitą apeliantei priklausantį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikti su tokiais apeliantės argumentais, nėra pagrindo.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens prievolių bankui pobūdžio.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar kredito gavėjo sutuoktinė turi atsakyti pagal Kredito sutartį kaip bendraskolė, jeigu tokios sutarties sudarymui yra davusi sutikimą.

CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Nagrinėjamu atveju Kredito sutartyje buvo nurodyta, kad suteikiamo kredito paskirtis yra namo statybai (b. l. 10). Apeliantė neigia, kad gauta kredito suma buvo panaudota šeimos interesams ir nurodo, kad namas buvo statomas komerciniais tikslais. Atsakovės sutuoktinis už gautą kreditą siekė pastatyti dvibutį namą ir jį parduoti, o šias aplinkybes patvirtina 2007 m. gruodžio 13 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, sudaryta tarp S. B., O. B., D. K. (D. K.), A. S. (A. S.) ir G. S. (b. l. 48-53). Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Todėl vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo, sudaręs su ieškovu Kredito sutartį, vėliau su kitais asmenimis sudarė Jungtinės veiklos sutartį, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas suteikė paskolą būtent trečiojo asmens ir jo sutuoktinės asmeniniams poreikiams tenkinti, t.y. šeimos interesams. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas žinojo, kad jos sutuoktinis paskolą ima verslo tikslais, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius. Kita vertus, jeigu atsakovė ir žinojo, kad jos sutuoktinis ima paskolą verslui, tačiau pasirašydama sutikimą vis tiek sutiko su Kredito sutarties sąlygomis, laikytina, jog pati atsakovė prisiėmė riziką būti bendraskole ir solidariai kartu su sutuoktiniu atsakyti pagal Kredito sutartį kylančias prievoles. Pažymėtina, kad verslo tikslais paskolos suteikiamos kitomis sąlygomis nei privačių asmenų asmeniniams poreikiams, t. y. taikant didesnę maržą, didesnes palūkanas, trumpesniam laikotarpiui ir pan. Be to, iš byloje esančios Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties matyti, kad sutarties partneriai įsipareigojo bendrai veikti vystant vieno dvibučio individualaus gyvenamojo namo statybos darbus bei jo pardavimą. Šios sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad visi partneriai įsipareigoja visus pastatytus statinius įkeisti AB DnB NORD bankui kaip vieninteliam įkaito turėtojui nepriklausomai nuo jų baigtumo už suteiktą kreditą S. B. pagal 2007 m. lapkričio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2404-2007-30180, kurios prievolių įvykdymui hipotekos lakštu AB DnB NORD bankui įkeistas žemės sklypas (b. l. 50). Iš šių duomenų matyti, kad finansavimas pagal 2007 m. gruodžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartį statomam namui buvo suteiktas visai kitam asmeniui ir kitos kredito įstaigos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. gruodžio 13 d. Jungtinės veiklos sutartis negali pakeisti ieškovo su trečiuoju asmeniu 2007 m. lapkričio 14 d. sudarytos Kredito sutarties esmės, t. y., kad kreditas suteiktas ne verslo, bet šeimos poreikiams patenkinti.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė pasirašydama po Kredito sutarties 13 dalimi, iš 13.1.4 punkto suprato, jog ieškovui nutraukus sutartį, skola bus išieškoma tik iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, kad sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles (CK 3.109 str. 4 d.). Todėl atsakovės teiginiai, kad ji pasirašė sutikimą neperskaičiusi visos Kredito sutarties ir suprato, kad pagal sutartį atsako tik dėl įkeisto turto, negali būti laikomi pagrįstais. Atsakovė Kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkte pasirašė kaip kredito gavėjo sutuoktinė, parašu patvirtindama, jog susipažino su sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato, yra veiksni, visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos prieš pasirašant sutartį, taip pat, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, nes jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Pažymėtina, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 2.1 punkte nurodyta, jog kredito gavėjų prievolės pagal šią sutartį yra solidarios. Tos pačios sutarties bendrosios dalies 18 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu kredito gavėjas turi sutuoktinį, tuomet kredito gavėjo sutuoktinis pasirašo Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte. Atsakovė, laikydamasi minėto sutarties punkto pasirašė po Kredito sutarties 13 punktu ir tokiu būdu abu sutuoktiniai (tiek trečiasis asmuo, pasirašydamas Kredito sutartį, tiek atsakovė, pasirašydama patvirtinimą dėl Kredito sutarties (Kredito sutarties 13 punktas)), išreiškė bendrą valią dėl Kredito sutarties. Todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo sutartį ir tapo kredito davėjo, šiuo atveju ieškovo, bendraskoliais pagal iš Kredito sutarties atsiradusią prievolę grąžinti skolą. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Byloje nėra nuginčyta, kad kreditas buvo paimtas ir panaudotas šeimos interesais. Visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti ieškovo solidariąja bendraskole kartu su trečiuoju asmeniu G. S., kaip kredito gavėju, ir jiems sutarties sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad užtikrinant kredito grąžinimą bankui buvo įkeistas abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, bet ne sutuoktinių turėtas koks nors asmeninis turtas (b. l. 13). Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad jos prievolė pagal Kredito sutartį yra pasibaigusi po to, kai įkeistas žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių. Atsakovė teismui neįrodė, kad Kredito sutartis yra asmeninė jos sutuoktinio prievolė arba jos atsakomybė buvo apribota sutarties sąlygomis (CPK 178 str.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra solidari bendraskolė kartu su G. S., todėl jai taip pat kyla prievolė atsakyti pagal Kredito sutartį.

Nors apeliantė nurodo, kad santykiuose su ieškovu ji yra silpnoji šalis, kadangi ji neturi derybų patirties ir veikė neapdairiai, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų šiuos jos teiginius, t. y., kad ieškovas sąmoningai su ja ir trečiuoju asmeniu sudarė Kredito sutartį tik sau naudingomis sąlygomis, apie jas neinformuodamas sutarties šalių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojams, kaip silpnesniajai šaliai, yra suteikiama papildoma apsauga, siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų bei siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-500/2014). Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą. Be to, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad Kredito sutarties specialiosios sąlygos su šalimis buvo aptartos ir jiems išaiškintos, jie su jomis susipažino ir po jomis pasirašė. Kita vertus, ir pats kreditas suteiktas įvertinus trečiojo asmens ir jo sutuoktinės finansines pajamas, todėl įvertinus visas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo šioje byloje daryti išvadą, kad atsakovė santykiuose su ieškovu yra silpnoji pusė.

Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėNijolė Piškinaitė