Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-2211-715/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2YT-2211-715/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00806-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Silva Plungienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2211-715/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00806-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjos R. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašoma nustatyti, kad pareiškėjos brolis P. M. faktiniu valdymu priėmė motinos S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisme, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusios S. M. turtą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos S. M. palikimo perėjimą valstybei, o pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog valstybei paveldimas turtas pereitų tik tuo atveju, jei nebūtų įpėdinių, todėl pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama S. M., kurios vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis buto registruota pareiškėjos brolio P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Notarų biure paveldėjimo byla dėl S. M. palikimo priėmimo nebuvo užvesta, trijų mėnesių terminas palikimo priėmimui jau yra pasibaigęs.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Pareiškėja yra P. M. sesuo ir jo įpėdinė, ji nurodė, jog P. M. gyveno bute drauge su mama S. M., o po jos mirties liko gyventi bute, mokėjo mokesčius. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), .t. y. mirties dienos, gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – buto komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai taip pat įrodo, jog P. M. faktiškai gyveno bute iki mirties, mokėjo mokesčius ne tik už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį, bet ir už visą butą. Byloje nėra duomenų apie įsiskolinimus, turto areštus, todėl tikėtina, kad P. M., būdamas S. M. sūnus ir įpėdinis, po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą, tad šis juridinis faktas pripažintinas. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog P. M. po motinos S. M. mirties priėmė palikimą – jai priklausiusį turtą, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl laikytina, jog jis priėmė visą palikėjos S. M. palikimą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Šis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusios S. M. turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Silva Plungienė