Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1062-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
1-1062-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18914-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
D. K.
Nukentėjusysis
Z. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1062-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18914-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

kaltinamajam D. K.,nukentėjusiajai Z. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teistas:

1) 2017 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) bauda;

2) 2018 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda;

3) 2019 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda;

4) 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2020 m. gegužės 16 d., apie 20.30 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą plaštaka smogė sugyventinei Z. Š. per veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai Z. Š. sukėlė fizinį skausmą.

D. K. teisiamojo posėdžio metu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tą dieną važiavo į (duomenys neskelbtini), ruoštis vestuvėms ir išgėrė alaus, po ko susižodžiavo su nukentėjusiosios dėde, su juo pradėjo pyktis ir tų įvykių pasėkoje pliaukštelėjo Z.. Kilo didelis konfliktas ir jis iš inercijos, apimtas pykčio pliaukštelėjo, dėl to labai gailisi. Dėl dėdės netinkamų veiksmų, Z. stojo į tarpą tarp jų, tada sudavė sugyventinei per veidą. Smūgį sudavė ne iš piktavališkų paskatų, ekspromtu taip gavosi, pripažįsta kaltę. Nežino dėl ko jai sudavė. Po suduoto smūgio Z. susiėmė už žando, o jis iš karto puolė jos atsiprašyti. M. matė konfliktą. Nepamena, ar nukentėjusioji verkė. Po smūgio nukentėjusiajai liko raudonas žandas. Nurodė buvęs du kartus teistas už smurtą prieš sugyventinę. Visi jo nusikaltimai padaryti per alkoholį. Niekada nėra padaręs nusikaltimo, ar pažeidimo būdamas blaivus. Turi priklausomybę alkoholiui, gydosi. Įpareigojimas gydytis yra nuo 2019 m. spalio 28 d., gulėjo 2 savaites Šiaulių priklausomybių ligų centre. Kiekvieną savaitgalį vaikščiodavo į anoniminių alkoholikų klubą, kiekvieną mėnesį vykdavo išsirašyti vaistų ir kai prasidėjo karantinas viskas užsidarė. Eidavo pas psichologę 2-3 kartus per mėnesį, lankėsi ir gydėsi. Nutrūkus gydymui prarado darbą, gerą atlyginimą, reikėjo išlaikyti šeimą, ir vėl paslydo. Karantino metu vaistų išsirašyti galėjo, bet nebuvo anoniminių alkoholikų susirinkimų, kurie jam labai padėdavo. Kiekvieną sekmadienį eidavo į susirinkimus, kurie vykdavo po 2 val. Rugpjūčio 17 d. vėl turi eiti išsirašyti vaistų, gavo ir psichologo konsultaciją, nes dabar labai sudėtinga ten pakliūti. Nurodė nebegeriantis savaitėmis, mėnesiais, tą dieną išgėrė ir taip gavosi. Patvirtino, kad tą dieną vartojo alkoholį. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Nurodė, jog tuo metu kai buvusi sugyventinė dirba pamainomis, dukra būna pas jį, nes jis šiuo metu nedirba. Dirba tik pavienius darbus. Gauna pašalpą iš darbo biržos, skiria vaiko išlaikymui. Nurodė, jog yra įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tuo metu nebegavo tinkamo gydymo, prarado darbą, stresas, viskas susidėjo į vieną vietą ir sukonfliktavo su sugyventinės dėde. Jis ir iškvietė policiją. Konflikto metu buvo nukentėjusiosios sesuo R. M., jos būsimas vyras, visi ten tarpusavyje konfliktavo. Neneigė galimai įžeidinėjęs sugyventinę prie stalo, apsižodžiavo, tačiau nelabai pamena tas aplinkybes. Šiuo metu su nukentėjusiąja kartu negyvena, tik bendrauja, nes jam paskirta kardomoji priemonė. Pasibaigus kardomajai priemonei gyvens kartu, nes turi bendrą dukrą. Buvo laikotarpis, kai buvo išsiskyrę, nes jis labai piktnaudžiavo alkoholiu. Atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jam atleido. Gailisi dėl savo elgesio.

Nukentėjusioji Z. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, jog civilinio ieškinio nereiškia. Teigė, jog jų šeima nėra degradavusi, gali gyventi kartu. Nurodė, pati esanti ūmaus charakterio, kartais irgi vartoja alkoholį, ir būdami abu išgėrę konfliktuoja. Lankėsi pas psichologus, kad padėtų. Prašė suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti. Nurodė, jog kaltinamasis yra geras tėvas jos vaikams iš pirmos santuokos ir savo dukrai.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, grindžiama ir kitais įrodymais:

nukentėjusiosios Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gegužės 16 d. su sugyventiniu D. K., savo seserimi R. M. ir jos draugu A. Ž. nuvyko pas dėdę M. M. gyvenantį (duomenys neskelbtini), į svečius. Svečiuose vartojo alkoholinių gėrimų, išgertuvių metu apie 20.30 val., jos sugyventinis be jokios priežasties ją giminių akivaizdoje ėmė įžeidinėti, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Jos dėdė supykęs, kad jos sugyventinis D. K. taip su ja elgiasi, išstūmė jį pro duris, išvarė lauk. Po kelių minučių ji išėjo su seserimi į lauką parūkyti, stovint prie laukujų durų atėjo į kiemą sugyventinis, kuris paprašė jos cigaretės, ji jam padavė visą pakelį cigarečių, kad tik jis išeitų ir nebebūtų jokių konfliktų. Pasiėmęs cigaretes, ir nieko nepasakęs D. K. stipriai trenkė jai delnu į kairį žandą, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Iškart kai trenkė jai, po kelių sekundžių į kiemą atvyko policijos pareigūnai, todėl jos sugyventinis jai daugiau nieko nepadarė. Sugyventiniui D. K. civilinio ieškinio nereikš. Taip pat pageidauja, kad D. K. būtų iš jos iškeldintas, ir, kad nesiartintų prie jos, nes prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, bijo dėl savo ir dukros K. K. saugumo, nes sugyventinis dažnai būna agresyvus. D. K. yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje ir šiuo metu yra probacijos priežiūroje (b. l. 38-39);

liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 11 val. ji kartu su savo draugu ir savo seserimi Z. Š. ir jos draugu D. K. atvažiavo pas dėdę į (duomenys neskelbtini). Jos visą dieną dirbo, ruošė vietą kitam savaitgaliui, nes turės vykti jos vestuvės. Vakare, po darbų, visi susėdo prie vakarienės, buvo jie keturiese ir jų dėdė M. M.. Sėdėdami prie stalo, visi bendravo, vartojo alkoholį, ji pati išgėrė tik skardinę alaus. Po kurio laiko, sėdint prie stalo, tarp Z. Š. ir D. K. įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių, ji nepamena. Po konflikto ji su seserimi išėjo į lauką parūkyti, visi kiti liko kambaryje. Joms berūkant, pamatė kad prasidaro namo durys ir dėdė pro duris stumia D. K., sakydamas, kad daugiau jos vaiko nekoliosi. Z. Š. priėjo prie namo durų, užstodama duris, kad D. K. neįeitų į namą, jie vėl tarpusavyje pradėjo ginčytis, ji stovėjo atokiau ir rūkė, nes nenorėjo kištis į jų konfliktą. Jiems bekonfliktuojant, nes sesuo neleido jam įeiti į namą, D. K. vieną kartą plaštaka sudavė jos seseriai per veidą. Po suduoto smūgio, Z. Š. pradėjo verkti, D. K. išėjo iš kiemo ant gatvės. Po kurio laiko atvyko ir policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijos pareigūnams, kuriuos iškvietė dėdė, dėdė taip pat nuėjo ant kelio ir konfliktavo su D. K. dėl to, kad šis skriaudžia savo draugę. Tą vakarą visi, neskaitant jos, daugiau ar mažiau buvo apsvaigę nuo alkoholio, kai kurie dėl girtumo galėjo neatsiminti ir visų įvykio aplinkybių. Ji matė, kad D. K. jos seseriai Z. Š. sudavė vieną kartą plaštaka per veidą ir mano, kad jai sukėlė fizinį skausmą, nes sesuo pradėjo verkti. D. K. sudavė jos seseriai, todėl kad ji D. K. nebeleido įeiti į namą ir konfliktuoti su girtu dėde. Daugiau niekas įvykio nematė (b. l. 47-48);

2020 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama Z. Š. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir įėjimo į namą bendras vaizdas, kur buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją (b. l. 17, 19-20);

2020 m. gegužės 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju, kuriama nurodomos įvykio aplinkybės, nukentėjusiajai ir kaltininkui nustatyti neblaivumai (b. l. 22-25);

2020 m. gegužės 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9);

2020 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytas vaizdo ir garso įrašas, vaizdo ir garso įrašu, esančiu DVD-R diske (b. l. 26, DVD-R diskas prie bylos viršelio);

2020 m. gegužės 17d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios Z. Š. veidą, ant kairio skruosto matosi paraudimas (b. l. 32, 34);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 16 d. 21.17 val. kaltinamajam D. K. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 2020 m. gegužės 16 d. 21.20 val. Z. Š. nustatytas 0,97 promilių neblaivumas (b. l. 28-31).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. D. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi D. K., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sugyventinę, su kuria įvykio metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nukentėjusiąją Z. Š., sukėlė jai fizinį skausmą.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis anksčiau teistas iš viso keturis kartus, iš jų du kartus dėl smurto prieš savo sugyventinę, paskirtos bausmės neatlikęs, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas neišnykęs (b. l. 54-64, 66-72); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, nuobaudos galiojančios (b. l. 78-80); nedirbantis (b. l. 81-82), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 83). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog D. K., praėjus vos septyniems mėnesiams, kai smurtavo prieš, tuo metu, buvusią sugyventinę Z. Š., vėl padarė naują nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus D. K. straipsnio sankcijoje numatytą bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gegužės 16 d., t. y. po Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. priimto nuosprendžio, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. K. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. pusę, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 16 d. 21.17 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 14.19 val., t. y. dvi paras, ir laikytina, kad D. K. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo dienas (b. l. 108-109, 113).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Galiojantis baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo D. K. galimybes, pažymėtina, kad D. K. šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas jau antrą kartą, tačiau būtina atsižvelgti į šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai Z. Š. sukėlė fizinį skausmą, tačiau nusikalstami veiksmai truko neilgą laiką, padaryti sužalojimai nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusioji nebuvo nedarbinga dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis D. K. nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, nurodė besigydantis priklausomybę alkoholiui, lankantis anoniminių alkoholikų susirinkimus, bendraujantis su psichologu, tačiau karantino laikotarpiui nesant užsiėmimų bei lankymųsi pas psichologą, vėl pavartojo alkoholį, dėl ko padarė naują nusikaltimą. 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, D. K. buvo paskirtas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktoje informacijoje matyti, kad D. K. gydosi priklausomybės ligas nuo 2019 m. gruodžio 11 d., karantino laikotarpiu gydymas buvo pristabdytas, probacijos vykdymo laikotarpiu įpareigojimų – neišeiti iš namų nustatytu laiku ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 77). Teisiamojo posėdžio metu D. K. pateikė teismui susipažinti 2020 m. birželio 8 d. gydytojo siuntimą/išrašą, kad lankėsi dėl priklausomybės ligos, tęsia gydymą, kitas apsilankymas numatytas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kaltinamasis ir toliau yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybės ligas, prašė teismo suteikti jam dar vieną galimybę pasitaisyti, be to, kaltinamasis D. K. padeda nukentėjusiajai Z. Š. išlaikyti jų bendrą mažametę dukrą, gimusią 2018 m. sausio10 d., prižiūri ją nukentėjusiosios Z. Š. darbo laiku. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad D. K. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. K. pakartotinai taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę atlikti gydymosi nuo priklausomybių programą, pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi blaiviai, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas D. K. taikomas trečią kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda vienerių metų ir šešių mėnesiu laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas; dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per 4 keturias mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 7, 8 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmė atliktina pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. K. 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, ir 2020 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 150 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 115-117, 124-125).

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas, saugomas voke prie bylos, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 16 d. 21.17 val. iki 2020 m. gegužės 18 d. 14.19 val., ir laikyti, kad D. K. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- gydytis priklausomybės ligas;

- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje,

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. Š. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 150 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską, saugomą voke prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė