Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Žanai Sokolovskai, asmens (B. J.), kuriam taikytos priverčiamosios medicininės priemonės, gynėjui (advokatei) Reginai Vasiliauskienei, pareiškėjos viešosios įstaigos Elektrėnų psichikos sveiktos priežiūros centro atstovui (gydytojui) Alfredui Arlauskui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro teikimą dėl B. J. (pa)skirto priverstinio ambulatorinio stebėjimo ir gydymo keitimo kita priverčiamąja medicinos priemone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. teisme 2022-08-16 gautas VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriame prašoma (siūloma) pakeisti B. J. priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą į priverstinį stebėjimą ir gydymą specializuoto stacionaro sąlygomis. Teikime nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų apylinkės teismo 2021-10-11 nutartimi B. J. buvo skirtas priverstinis stacionarus stebėjimas ir gydymas ambulatorinėmis sąlygomis. B. J. teismo nutarties nevykdė, kadangi į Elektrėnų psichikos sveikatos centrą neatvyko. B. J. daug kartų buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. B. J. nustatyta: mišrios kilmės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausomybės alkoholiui, turėjęs sunkią galvos traumą. Jau 2012 m.–2013 m. išrašuose buvo pažymėta, jog B. J. nekritiškas sau ir aplinkai, nesugeba realiai suvokti savo situacijos ir ligos. Tai patvirtina 2021 m. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės išvados. Konstatuotina, jog B. J. būklė nepatenkinama, kadangi pacientas nesuvokia savo būsenos, galimai piktnaudžiauja alkoholiu, kelia grėsmę sau ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. B. J. būtinas priverčiamosios priemonės pratęsimas, pakeičiant ambulatorinį stebėjimą ir gydymą (kuris nevykdomas) į priverstinį stebėjimą ir gydymą specializuoto stacionaro sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2. Teismo posėdyje, vykusiame 2022-09-05, asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicininės priemonės – B. J. – nedalyvavo (šaukimą į teismo posėdį atsiėmė žmona G. J.).

3. Teismo posėdyje, vykusiame 2022-09-05, VšĮ Elektrėnų psichikos sveiktos priežiūros centro atstovas (gydytojas) Alfredas Arlauskas teikime nurodytą reikalavimą palaikė. Papildomai paaiškino, jog B. J. iki 2013 m. lankėsi gydymo įstaigoje (iki kol buvo sutvarkyti formalumai dėl neįgalumo pensiją). B. J. patyręs sunkią galvos traumą, po ko išsivystė (duomenys neskelbtini), o vėliau ir (duomenys neskelbtini). B. J. žmona neįgali. B. J. žmonai gydymo įstaigos darbuotojai sakė apie vyrui paskirtą priverstinį gydymą, tačiau pastaroji gydymo poreikį neigia. B. J. žmona negalėtų vyro atstovauti. B. J. būklė dar pablogėjo, kadangi pastarasis vartoja alkoholį. Ambulatorinis gydymas neefektyvus. B. J. teismo posėdžio reikšmės nesuprastų, kviesti į posėdį B. J. prasmės nėra.

4. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-08-22, B. J. atstovė (advokatė) Regina Vasiliauskienė prašė teikimą tenkinti.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro teikimo B. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-01-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-809-272/2021 taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeisti kita priverčiamąją medicinos priemone – priverstinį stebėjimą ir gydymą specializuoto stacionaro sąlygomis ne(pagrįstumo) (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis – neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo (asmens – apylinkės teismo pastaba) elgesį. Šių (priverčiamųjų medicinos priemonių – teismo pastaba) priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, t. y. asmens psichinė sveikata ir su ja (psichine sveikata) susijęs asmens socialinis (ne)pavojingumas.

8. BPK 405 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalis).

9. Iš VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro pateiktų duomenų matyti, kad B. J. nustatytos diagnozės (mišrios kilmės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausomybė alkoholiui) išliko nepakitusios. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-09-05, VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro atstovas, gydytojas psichiatras Alfredas Arlauskas paaiškino, jog B. J. būklė dar pablogėjo, kadangi pastarasis gydymo įstaigoje nesilanko, gydytojų rekomendacijų nesilaiko. Pasak gydytojo, hospitalizacija Rokiškio psichiatrijos ligoninėje galėtų padėti B. J., kadangi būtų prižiūrimas dienos režimas bei kontroliuojamas gydytojų rekomendacijų laikymasis. Teismas, susipažinęs su gautu teikimu, taip pat išklausęs gydytojo psichiatro paaiškinimų, nesant kitų proceso dalyvių prieštaravimų ir duomenų, paneigiančių teikime nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog B. J. psichinė būklė blogėja, kadangi pastarasis nesilanko gydymo įstaigoje ir nesilaiko gydytojų rekomendacijų, todėl tikslinga keisti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveiktos priežiūros įstaigose (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 405 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, B. J. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-01-11 nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – keistina kita priverčiamąja medicinos priemone – priverstiniu stebėjimu ir gydymu specializuoto stacionaro sąlygomis.

11. Teismas papildomai pastebi, jog BPK paskirtis, be kita ko, ginti žmogaus teises bei laisves, visuomenės bei valstybės interesus (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teikimo, tiek patikrinus informacinę teismų sistemą LITEKO nustatyta, jog civilinių bylų, kuriuose būtų svarstytas (spręstas) B. J. neveiksnumo tam tikroje srityje klausimas – nėra. Teismas atkreipia dėmesį, jog B. J. nustatyta mišrios kilmės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausomybė alkoholiui, kas reiškia, jog B. J. galimai turi tokių elgesio ir psichikos sutrikimų, dėl kurių būtina svarstyti ir civilinio neveiksnumo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis) ar pagalbos priimant sprendimus (CK 3.279¹ straipsnio 1 dalis) klausimus. Teisinis reguliavimas numato, kad pareiškimą dėl fizinio asmens neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ir prokuroras (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 463 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Teismas, reaguodamas į tai, jog B. J. psichinė būklė indikuoja apie poreikį svarstyti ir civilinių teisinių priemonių taikymo klausimus neveiksnumo (ar pagalbos priimant sprendimus) srityje, taip pat į tai, jog teismas išreikalavo duomenis apie B. J. artimuosius giminaičius, sprendžia, jog būtina informuoti tiek prokuratūrą, tiek B. J. artimuosius giminaičius apie tai, jog galimai egzistuoja poreikis spręsti B. J. civilinio neveiksnumo klausimą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pakeisti B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-809-272/2021 taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeisti kita priverčiamąją medicinos priemone – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Informuoti prokurorą, taip pat B. J. sutuoktinę G. J. ((duomenys neskelbtini)) bei vaikus J. P. ((duomenys neskelbtini)), R. J. ((duomenys neskelbtini)) bei V. J. ((duomenys neskelbtini)) apie poreikį svarstyti ir civilinių priemonių taikymo B. J. klausimus neveiksnumo (ar pagalbos priimant sprendimus) srityje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos (nutarties) priėmimo dienos skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.