Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir S. Z. skirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista ir V. M., dėl kurios apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. Z. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti, o būtent: jis 2020 m. liepos 15 d., apie 15.30 val., turėdamas tikslą neteisėtai įsigyti didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, atvyko į iš anksto sutartą su V. M. vietą – netoliese automobilių stovėjimo aikštelės, adresu: Liepkalnio g. 112, Vilniuje, esančius krūmus, kur iš V. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai yra 0,00169 g, įsipareigodamas už šį didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio su V. M. atsiskaityti ateityje, bei įgytus 0,00169 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė savo apatinėse kelnaitėse iki tol, kol 2020 m. liepos 15 d., nuo 16.20 val. iki 16.40 val., jo asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti, nuteisti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį bei sumažinti jam paskirtą bausmę skiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai ir neteisėtai nurodė, jog jis narkotines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti, parduoti. Jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, 2020 m. jas pastoviai vartojo, tad turėjo tikslą liepos 15 d. iš V. M. paimtą dalį narkotikų parduoti, o dalį – suvartoti. Apie tai byloje yra jo ir V. M. parodymai. Taip pat byloje yra rašytiniai įrodymai apie jo priklausomybę narkotikams ir jų vartojimą. Tuo metu jis neturėjo pinigų narkotikams pirkti, buvo stipriai priklausomas nuo jų, todėl galėjo būti, kad vartojimui būtų panaudojęs didesnę jų dalį. Teismas, priešingai byloje esantiems įrodymams, konstatavo, kad narkotikai iš V. M. buvo paimti tik pardavimui. Tokia išvada, anot apelianto, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Posėdžio metu jis pripažino kaltę, kad narkotikus įgijo ir pardavimui, bet taip pat aiškino ir apie tikslą dalį jų suvartoti.

2.2. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę ir nurodo, kad kaltę pripažino, yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių nėra.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo

5. Apeliaciniame skunde yra ginčijama tik viena pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, o būtent, kad visas pas S. Z. rastos narkotinės medžiagos – 0,00169 g karfentanilio, kiekis buvo jo neteisėtai įgytas ir laikytas turint tikslą parduoti. Jo teigimu, didesnę dalį šios medžiagos jis įgijo ir laikė ketindamas suvartoti pats. Todėl, apelianto teigimu, jo veika turi būti kvalifikuota ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

6. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už tuos pačius veiksmus, tačiau atliktus neturint tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Esminis šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus yra tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Apie tai, kokiu tikslu buvo įgytos/laikomos narkotinės/psichotropinės medžiagos, sprendžiama ne tik iš paties kaltinamojo parodymų, bet ir iš kitų duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-293-697/2015, 2K-571-976/2015 ir kt.). Remiantis esama teismų praktika, nenustačius platinimui skirtos narkotinių/psichotropinių medžiagų dalies, negalima asmeniui inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio. Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip BK 259, 260 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-195/2009, 2K-315-139/2015, 2K-48-303/2016). Taigi, apeliaciniame skunde ginčijama faktinė aplinkybė šiuo atveju yra esminė sprendžiant, ar S. Z. veika buvo kvalifikuota tinkamai.

7. Spręsdama dėl apeliacinio skundo teiginių, kad didžiąją dalį karfentanilio kiekio S. Z. įgijo ir laikė savo asmeniniam vartojimui, teisėjų kolegija dar kartą įvertino byloje surinktus, taip pat apeliacinės instancijos teisme papildomai gautus įrodymus. Visų pirma buvo vertinami paties S. Z. parodymai, sietini su minėta faktine aplinkybe. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, visų apklausų metu S. Z. teigė, kad vartoja narkotines medžiagas ilgą laiką, yra nuo jų priklausomas, tačiau apie tai, kokiu tikslu jis 2020 m. liepos 15 d. įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, jo parodymai skiriasi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 16 d. jis nurodė, kad su V. M. turėjo susitarimą, pagal kurį ji jam duodavo narkotikų, pusę jų jis suvartodavo pats, o kitą pusę parduodavo ir visus gautus pinigus atiduodavo jai. Taip su V. M. yra susitikęs apie 10 kartų, ji jam paduodavo narkotines medžiagas, o jis jai atiduodavo pinigus už parduotus narkotikus. 2020 m. liepos 15 d. jis taip pat iš jos gavo narkotikus bei atidavė jai 506 Eur. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. liepos 17 d. jis savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad 10 kartų yra įgijęs narkotines medžiagas iš V. M.. Kažkiek jų buvo skirta jam pačiam suvartoti, o dalį jų parduodavo, nes reikėjo pinigų narkotikams. Visus gautus pinigus atiduodavo V. M.. 2020 m. liepos 15 d. jis atidavė jai 506 Eur už anksčiau parduotas narkotines medžiagas, o ji jam parodė krūmuose, kur guli maišelis. Jis jį paėmė ir įsidėjo į apatines kelnaites. Apklaustas 2021 m. sausio 25 d. jis nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Teigė, kad narkotikus iš V. M. įsigydavo tik savo reikmėms, ne platinimui. Ji juos duodavo skolon, vėliau jis pinigus grąžindavo. 2020 m. liepos 15 d. narkotikus įgijo tik sau vartoti, ne platinimo tikslu. V. M. atiduoti 506 Eur buvo už anksčiau skolon įgytus narkotikus. Ankstesnių apklausų metu melavo, nes buvo abstinencijos būsenoje. Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. Z. savo kaltę pripažino pilnai, patvirtino, kad 2020 m. liepos 15 d. iš V. M. įgijo narkotines medžiagas tam, kad jas parduoti narkomanams. To nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas. Jai paduoti 506 Eur buvo už anksčiau duotus narkotikus. Naujai gautas medžiagas būtų pardavęs ir atsiskaitęs už jas. Dėl narkotinių medžiagų su V. M. buvo susitikęs apie tris kartus, iš jos gautas medžiagas parduodavo arba pasiimdavo sau (3 t., b. l. 17-19, 20-21, 36-39, 4 t., b. l. 28-29). Apeliaciniame skunde, kaip jau buvo minėta, S. Z. nurodė, kad turėjo tikslą 2020 m. liepos 15 d. iš V. M. paimtą dalį narkotikų parduoti, o didesnę jų dalį – suvartoti, nes buvo nuo jų priklausomas, o pinigų jiems nusipirkti neturėjo. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad narkotikus vartoja daugiau nei 20 metų, paskutinius 5 metus vartojo karfentanilį. Vartojo kasdien, per dieną galėjo suvartoti apie 3-3,5 g, tiek, kiek jam paduodavo. Narkotines medžiagas iš V. M. įgijo savo vartojimui. Turėjo už jas V. M. sumokėti 250 Eur. Šias medžiagas pardavinėdavo tik tuomet, kai pritrūkdavo pinigų. Per dieną parduodavo 5-20 lankstinukų, kuriuose būdavo po 1-1,5 g. Tuo metu dirbo neoficialiai, gaudavo 50-60 Eur per dieną, dar rinkdavo ir priduodavo metalą, gaudavo 100-150 Eur per dieną, be to jam duodavo pinigų tėvai. Negali pasakyti, kiek iš įsigytų medžiagų būtų pardavęs, nes nežinojo, kiek pavyks surinkti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė abstinencijos būsenoje, blogai jausdamasis, norėjo, kad nuo jo atstotų, todėl pasakė, kad pusę narkotikų būtų suvartojęs, o pusę jų – pardavęs. Jis neturėjo konkrečių planų. Taigi, iš aptartų S. Z. parodymų yra akivaizdu, kad jie dėl aplinkybės, kokiu tikslu buvo įgytos ir iki sulaikymo laikytos narkotinės medžiagos, nėra nuoseklūs, proceso eigoje parodymai buvo keičiami. Visgi tai, kad dalį iš V. M. įgytų medžiagų suvartodavo pats, S. Z. nurodė iš esmės visų apklausų metu. Byloje esanti specialisto išvada Nr. T-N1601/2020(01) patvirtina, kad jo šlapime, kurio mėginys paimtas 2020 m. liepos 15 d. 19.30 val., tai yra sulaikymo dieną, rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), EDDP (metadono metabolitas), pėdsakų difenhidramino, pėdsakų metadono (1 t., b. l. 185). Kad S. Z. vartojo jos perduotas narkotines medžiagas, buvo nuo jų priklausomas, visų apklausų metu patvirtino ir nuteistoji V. M.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad apeliantas pats suvartodavo dalį iš V. M. įgytų narkotikų, nuo kurių buvo priklausomas. Tuo pačiu tai leidžia spręsti, kad S. Z. ketino vartoti ir karfentanilį, gautą iš V. M. 2020 m. liepos 15 d., nes savo vartojimui jam ieškoti kito narkotikų, nuo kurių buvo priklausomas, platintojo nebūtų logiška. Aptartų įrodymų ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, kad visą karfentanilio kiekį, tai yra 0,00169 g, S. Z. Iš V. M. įgijo ir laikė turėdamas tikslą parduoti, neatitinka byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų bylos aplinkybių. Ši klaida taisytina keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

8. Visgi sprendžiant, ar dėl minėtos pirmosios instancijos teismo klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės buvo netinkamai kvalifikuota S. Z. veika, turi būti patikrinta, ar 2020 m. liepos 15 d. S. Z. karfentanilį įgijo ir iki sulaikymo laikė turėdamas tikslą ne tik vartoti, bet ir platinti (parduoti), ar šiuo tikslu įgytos ir laikytos medžiagos kiekis viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą didelį šios medžiagos kiekį. Pažymėtina, kad pagal minėtą teisės normą dideliu karfentanilio kiekiu pripažįstama, kai šios medžiagos kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g, bet ne daugiau kaip 0,018 g.

9. Byloje esanti specialisto išvada (2 t., b. l. 14-15) patvirtina, kad 2020 m. liepos 15 d. pas S. Z. buvo paimti bendrai 5,018 g gelsvos spalvos miltelių, kuriuose buvo 0,00169 g narkotinės medžiagos karfentanilio. Šis kiekis 2,81 kartus viršijo minėtose rekomendacijose numatytą didelio kiekio ribą. S. Z. nurodė pirmosios instancijos teismui, kad iš V. M. gautas medžiagas dalindavo dozėmis, gautus 3 g padalindavo į tris dalis, o vieną gramą padalindavo dar į 15 dalių. Viena tokia dozė kainuodavo 6 Eur. Tokią pačią dozės pardavimo kainą nurodė ir V. M.. Skaičiuojant pagal minėtas S. Z. nurodytas proporcijas, iš 2020 m. liepos 15 d. gautos medžiagos būtų padarytos apie 75 dozės (5,018 x 45 / 3 = 75,27), kurių vienoje būtų buvę apie 0,0000224525 g karfentanilio (0,00169 / 75,27 = 0,0000224525). Tuo pačiu spręstina, kad platinimui skirto karfentanilio didelį kiekį turėtų sudaryti mažiausiai 26 tokios dozės (0,0006 / 0,0000224525 = 26,7230820621), kurios kainuotų apie 156 Eur (26 x 6 = 156). Teisėjų kolegija, darydamas tolimesnes išvadas, atsižvelgia į tai, kad minėti paskaičiavimai yra apytiksliai, tad jais remiantis nuteistajam nepalankios išvados gali būti daromos tik tuomet, jei jais nustatytos ribos būtų viršytos ženkliai.

10. Nuteistosios V. M. parodymai patvirtina, kad perduodama narkotines medžiagas S. Z. ji siekė gauti iš tokios veiklos finansinių pajamų. Kad pardavinėjo iš V. M. gautas medžiagas ir vėliau atiduodavo jai gautas pinigines lėšas proceso eigoje neneigė ir pats S. Z., tačiau, kaip jau buvo minėta, jis savo parodymus dėl to, kokiu tikslu buvo įgytos ir laikytos pas jį rastos medžiagos, keitė. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš pradžių teigė, kad pardavimui buvo skirta pusė jo įgytų ir iki sulaikymo laikytų narkotinių medžiagų, vėliau, kad visas jų kiekis buvo skirtas tik pačiam vartoti, ne platinti. Pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad pardavimui buvo skirtas visas jo įgytas ir laikytas karfentanilio kiekis, apeliaciniame skunde – tik mažesnė jo dalis, o apklausus apeliacinės instancijos teisme jis vėl teigė, kad visas minėtos narkotinės medžiagos kiekis buvo skirtas jam vartoti, konkrečių platinimo tikslų jis neturėjo, tai priklausė nuo to, kiek surinks pinigų dirbdamas. 2020 m. liepos 15 d. paimtų medžiagų kiekio jam būtų užtekę pusantros paros, jis galėdavo suvartoti po 3-3,5 g per dieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto teiginiai, kodėl jis keitė parodymus, yra nepagrįsti. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdytos dalyvaujant gynėjui. Jokių pastabų apie blogą S. Z. sveikatos būklę apklausos protokoluose nėra. Pastabų apie tai neparašė ir pats S. Z., pasirašydamas protokoluose. Be to, jo parodymai apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių ir todėl, kad savo vartojimui įgijus tokį narkotinės medžiagos kiekį, koks buvo paimtas 2020 m. liepos 15 d., S. Z. per vieną – dvi dienas turėtų suvartoti apie 75 šios medžiagos dozes. Toks kiekis ženkliai viršija paties S. Z. nurodytą tą pačią medžiagą vartojantiems asmenims parduodamų dozių skaičių, net ir maksimalų bendrai parduodamą dozių kiekį (20 dozių). Kad būtent šią narkotinę medžiagą nuolat vartojantys asmenys pirktų ją tokiais dideliais kiekiais, nepatvirtina ir kontroliuotų telefoninių pokalbių turinys. Be to, tokio didelio dozių kiekio asmeniniam vartojimui įgijimas neatitiko ir byloje nustatytų S. Z. finansinių pajėgumų. Apytiksliai 75 dozės apeliantui turėjo kainuoti apie 450 Eur (75 x 6 = 450). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su V. M. S. Z. dėl narkotinių medžiagų susitikinėjo beveik kasdien ar kas kelias dienas, tad didelių finansinių pajėgumų tokio didelio narkotinių medžiagų kiekio vartojimui jam reikėjo nuolat. Byloje esančiais Sodros bei Užimtumo tarnybos duomenimis aktualiu laikotarpiu S. Z. niekur nedirbo, nedarbo draudimo išmokų negaudavo (3 t., b. l. 128, 129). Apeliacinės instancijos teismui jis nurodė, kad pinigus narkotikams jis gaudavo dirbdamas ir rinkdamas metalą, o narkotikus pardavinėjo tik jų pritrūkęs, tačiau šie parodymai prieštarauja jo paties anksčiau duotiems parodymams. Visų pirma, šias aplinkybes jis nurodė tik apeliacinės instancijos teisme. Ankstesnių apklausų metu jis nenurodė jokių kitų savo pajamų šaltinių, apart V. M. tiektų narkotinių medžiagų pardavinėjimo. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek pirmosios instancijos teisme, jis teigė niekur nedirbantis. Pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad narkotikus iš V. M. ėmė būtent pardavimui, nes turėjo skolų, jam reikėjo išlaikyti save ir padėti tėvams. Teigė keitęs parodymus, nes taip patarė advokatas, o teismui sako tiesą. Taigi, įrodymų apie tai, kad S. Z. turėjo tokio dydžio pajamų, nesietinų su tų pačių narkotikų platinimu, kad būtų galimas didelio kiekio karfentanilio įgijimas savo vartojimui, byloje nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pajamas S. Z. gaudavo būtent iš narkotikų platinimo. Nuteistojo parodymai, kuriais jis neigė kaltę, prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

11. Nuteistosios V. M. nuoseklūs parodymai patvirtina ir tai, kad S. Z. ne tik vartojo, bet ir platino iš jos gautas narkotines medžiagas, kad ketino pardavinėti ir 2020 m. liepos 15 d. perduotas medžiagas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 16 d. bei 2020 m. liepos 17 d. teisme, sprendžiant jai skirtinos kardomosios priemonės klausimą, ji nurodė, kad S. Z. jai sakė už maišelyje perduotas medžiagas galintis uždirbti 300 Eur, šiuos pinigus padalins pusiau ir 150 Eur atiduos jai. Pažymėtina, kad norėdamas gauti 300 Eur už minėtas medžiagas, S. Z. būtų turėjęs parduoti apie 50 medžiagos dozių (300 / 6 = 50), o tai ženkliai viršija aptartą didelio kiekio kainos ir dozių ribą (156 Eur, 26 dozės). Apklausta 2021 m. sausio 21 d. V. M. nurodė, kad pagal jų susitarimą S. Z. parduodavo jos duotus narkotikus, dalį pinigų grąžindavo jai, dalį pasilikdavo sau arba sau pasilikdavo kažkiek narkotinių medžiagų, kurias suvartodavo. 2020 m. liepos 15 d. krūmuose ji S. Z. perdavė narkotikus su tikslu, kad šis jas išplatins ir pinigus už narkotikus grąžins jai. Apklausta pirmosios instancijos teisme V. M. patvirtino, kad susitikimo su S. Z. metu šis jai perdavė 506 Eur už anksčiau parduotas narkotines medžiagas. Jie buvo susitarę, kad ji atveža narkotikus, S. Z. juos pardavinėja, atsiskaito kitą kartą, už parduotus narkotikus gautus pinigus jie dalinasi apytiksliai per pusę. Tokių susitikimų iki sulaikymo buvo du ar trys. S. Z. pinigų surinkdavo įvairiai (2 t., b. l. 114-116, 123, 188-191, 4 t., 27-28). Pažymėtina, kad norėdamas surinkti 506 Eur, kuriuos jis perdavė V. M. sulaikymo dieną, S. Z. turėjo parduoti apie 84 medžiagos dozes (506 / 6 = 84,33), o tai taip pat ženkliai viršija aptartą didelio kiekio kainos ir dozių ribą (156 Eur, 26 dozės). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelį platinimo tikslu įgytų ir laikytų medžiagų kiekį patvirtina ir pradiniai S. Z. parodymai, kuriais jis teigė, kad šiam tikslui buvo skirta pusė iš V. M. įgyjamų medžiagų, nes 2020 m. liepos 15 d. rasto karfentanilio kiekį padalinus pusiau gaunama rekomendacijose nurodytą didelio kiekio ribą, tai yra 0,0006 g, viršijanti suma (0,00169 / 2 = 0,000845).

12. Šiuo atveju itin reikšmingas yra ir byloje fiksuotas S. Z. telefoninių pokalbių laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7-15 d. turinys. Gretinant aptartus S. Z., V. M. parodymus su duomenimis, fiksuotais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (1 t., b. l. 83-95, 96-124), nustatytos šios aplinkybės. 2020 m. liepos 7, 8, 9, 14, 15 d. fiksuotuose pokalbiuose V. M. ir S. Z. tariasi susitikti tą pačią dieną, sutaria susitikimo laiką, vietą. Kad jie buvo susitikę 2020 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. prie Eišiškių miesto kapinių patvirtina ir 2020 m. liepos 10 d. slapto sekimo protokole esanti informacija (1 t., b. l. 56-58). 2020 m. liepos 8 d. pokalbio metu V. M. nurodo, kad jai „reikalingas toks žmogus, kuris galėtų patikrinti“. 2020 m. liepos 9 d. nuo 12.34 val. pokalbio metu S. Z. nurodo, kad „pusę darbo padaryta“, su V. M. kalba apie vakar jai perduotų pinigų sumą, S. Z. nurodo, kad „galvojo perdavęs 100 Eur“, kad „buvo 11“, kad „Š. ir G. ėmė“, kad nežino, kur dingo 100 Eur, į ką V. M. atsako, kad jis jai perdavė tik 40 Eur, abu sutaria, kad S. Z. turi perduoti 500 Eur ir sutaria susitikti tą pačią dieną. Tą pačią dieną nuo 13.51 val. vykusiame jų tarpusavio pokalbyje V. M. kalba su S. Z. apie tai, ką šis „veikė prie narkomanų“, „ką jiems iš mašinos pardavė“, sutaria apie tai pakalbėti susitikus už pusantros valandos. 2020 m. liepos 14 d. pokalbio metu S. Z. nurodo V. M., kad turi „ant rankų 470“, kad „pas jį liko 13“, kad „rytoj pinigus atveš“, asmenys susitaria susitikti. Sulaikymo dieną pas V. M. buvo rasti 506 Eur. Abu nuteistieji patvirtino, kad šie pinigai yra už anksčiau V. M. S. Z. perduotas narkotines medžiagas. Taigi, šie duomenys atitinka paties S. Z. ir V. M. parodymus, kad iki sulaikymo jie dėl narkotinių medžiagų perdavimo buvo susitikę kelis kartus kelių dienų eigoje, kad narkotines medžiagas V. M. perduodavo pardavimui, siekdama gauti pajamų, ką S. Z. ir darė, vėliau grąžindamas jai už narkotikus gautas pinigines lėšas.

13. Telefoninių pokalbių kontrolės 2020 m. liepos 7-15 d. metu taip pat gauta informacija, kad S. Z. nuolat skambindavo tyrimo nenustatyti asmenys, kai kurie abonentai (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir ne po vieną kartą, kas vieną-kelias dienas. Dažniausiai tokie pokalbiai būdavo labai trumpi. Skambinę asmenys tardavosi su S. Z. dėl susitikimo, nurodydavo važiuojantys trečiu autobusu (2020 m. liepos 7, 9 d. pokalbiai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)), septintu autobusu (2020 m. liepos 14 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)). Kuris asmens autobusas teiravosi ir pats S. Z. (2020 m. liepos 9 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 14 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)). Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismui apeliantas nurodė, kad su asmenimis buvo susitaręs, kad kalbant apie autobuso numerį bus nurodoma, kiek narkotikų asmeniui reikia. Pokalbių metu būdavo sakoma, kad asmeniui „reikia poros, nes labai blogai jaučiasi“ (2020 m. liepos 7 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)), kad „labai norėtų“ (2020 m. liepos 7 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)), kad „neturi grynųjų, vieno reikia šiandien, rytoj atvažiuos, dar du paims ir atiduos ir už šiandieninį (2020 m. liepos 14 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)). S. Z. yra siūlęs asmeniui „įsikalti nemokamai“, nurodė, kur reikia važiuoti, pasakė, kad pas jį nieko nėra (2020 m. liepos 8 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)), po to, kai V. M. jam telefonu nurodė, kad jai „reikalingas toks žmogus, kuris galėtų patikrinti“. 2020 m. liepos 14 d. pokalbių su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu buvo kalbama apie tai, kad „vakar duoti gelsvi buvo blogos kokybės, per silpni, o šiandien buvo balti, jie buvo geros kokybės“. Į tai S. Z. nurodė, kad „viską ėmė iš tos pačios krūvos“, taip pat nurodė, kad „Pušis patenkintas, D. patenkintas“. 2015 m. liepos 15 d. pokalbio su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) metu S. Z. nurodė, kad „viską pabaigė, reikia nuvažiuoti“, asmenys kalba apie vieno gramo kainą, S. Z. nurodė „pakalbėsiantis su ja dėl kainos“. Po to iš karto skambino V. M., sakė, kad „pas jį viskas, basta“, tarėsi atvažiuoti, o 13.35 val. vykusio pokalbio metu sutarė susitikti „krūmuose“. Neužilgo po šio pokalbio, 14.39 val. S. Z. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), teiravosi kaip reikalai, į ką S. Z. atsakė, kad „niekaip, greitai bus“, sutarė, kad S. Z. parašys sms. 15.10 val. S. Z. nusiuntė V. M. sms žinutę, kad „jis jau pliaže“. 15.17 val. S. Z. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), teiravosi, „ar dar ilgai laukti?“, į ką S. Z. atsakė, kad „jiems parašė, kad jis jau pliaže, greitai sudegs, į ką ji atsakė, kad nespės sudegti“. Skambinantis asmuo nurodė, kad „jie bus čia“, į ką S. Z. prašė „neskambinti, nes pasodins telefoną, jis ir taip pypsi“. Byloje esantis 2020 m. spalio 19 d. slapto sekimo protokolas bei vaizdo įrašas (1 t., b. l. 60-62) patvirtina, kad S. Z. atlydėjo du asmenys, vyras ir moteris, su kuriais jis išsiskyrė netoli susitikimo su V. M. vietos, jie toliau buvo krūmuose prie pastato Minsko pl. 9, Vilniuje. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad su šiais asmenimis S. Z. galėjo po susitikimo su V. M. susitikti ir neskambinant. Neužilgo po to įvyko S. Z. ir V. M. susitikimas, kurio metu apeliantui buvo perduotas karfentanilis, o S. Z. V. M. perdavė 506 Eur. Po to abu asmenys buvo sulaikyti. Aptartų pokalbių turinys, juos vertinant kartu su atitinkamais S. Z. ir V. M. parodymais, patvirtina, kad asmenys skambindavo S. Z. būtent dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, kad nenustatytiems asmenims šias medžiagas S. Z. pardavinėjo nuolat, už tai gaudamas pajamų, kurias perduodavo V. M., be to, jo gaunamos pajamos buvo tokio dydžio, kad pagrįstų iki 2020 m. liepos 15 d. išplatintą didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tuo pačiu šie įrodymai patvirtina ir tai, kad S. Z., 2020 m. liepos 15 d. gavęs iš V. M. narkotinę medžiagą, ir toliau ketino ją platinti, gaudamas 300 Eur pajamų, kas taip pat pagrindžia ketinimą išplatinti didelį kiekį karfentanilio.

14. Sugretinus šiuos duomenis su nustatytomis S. Z. ir V. M. susitikimų datomis taip pat matyti, kad S. Z. iš pastarosios gautas narkotines medžiagas pradėdavo platinti vos jas gavęs, praėjus porai valandų (pavyzdžiui, 2020 m. liepos 7 d. 20.57 val. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) apie atvažiavimą trečiu autobusu, sekęs po 2020 m. liepos 7 d. 18.53 val. pokalbio su V. M., iš kurio matyti, kad jie susitiko; 2020 m. liepos 8 d. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu S. Z. nurodo asmeniui „dvi valandas neskambinti, nes nieko nebus“, ir tuo pačiu paraleliai tariasi su V. M. dėl susitikimo; 2020 m. liepos 9 d. 21.29 val. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje eigoje S. Z. nurodo „per balkoną numesiantis penkis“, sekęs po tą pačią dieną 19.10 val. įvykusio S. Z. ir V. M. susitikimo Eišiškių miesto kapinėse). Šie įrodymai taip pat prieštarauja nuteistojo teiginiams, išsakytiems apeliacinės instancijos teisme, kad narkotikus jis platindavo tik tada, kai pats pritrūkdavo pinigų atiduoti už narkotikus, kurių, jo teigimu, gaudavo iš kitų, darbinio pobūdžių pajamų.

15. Apibendrindama visumą šių įrodymų ir išsakytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia esant įrodytą, kad S. Z. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti, o būtent: jis 2020 m. liepos 15 d., apie 15.30 val., turėdamas tikslą neteisėtai įsigyti didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, atvyko į iš anksto sutartą su V. M. vietą – netoliese automobilių stovėjimo aikštelės, adresu: Liepkalnio g. 112, Vilniuje, esančius krūmus, kur iš V. M. neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai yra 0,00169 g, įsipareigodamas už šį didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio su V. M. atsiskaityti ateityje, kurios dalį, o būtent tiksliai nenustatytą, tačiau didesnį nei 0,0006 g šios medžiagos kiekį, turėjo tikslą parduoti, bei įgytus 0,00169 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai, turėdamas tikslą dalį šios medžiagos, o būtent tiksliai nenustatytą, tačiau didesnį nei 0,0006 g šios medžiagos kiekį, parduoti, laikė savo apatinėse kelnaitėse iki tol, kol 2020 m. liepos 15 d., nuo 16.20 val. iki 16.40 val., jo asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai. Ši veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas atitinkamai tikslinant nustatytas bylos faktines aplinkybes.

16. Papildomai nustatytos veikos, o būtent dalies narkotinės medžiagos karfentanilio įgijimą ir laikymą neturint tikslo platinti, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas nekvalifikuos. Iš apeliacinio skundo yra akivaizdu, kad šios papildomos nusikalstamos veikos konstatavimo apeliantas siekė kartu su kitos jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nesant pagrindo tenkinti šį pagrindinį apeliacinio skundo reikalavimą, papildomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, konstatavimas apsunkintų S. Z. teisinę padėtį, o tai iš esmės neatitiktų apelianto lūkesčių. Tokią teisinę situaciją šiuo atveju draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Dėl skirtos bausmės

20. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

21. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 5 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo, taip pat įskaitydamas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Mažesnės laisvės atėmimo bausmės ar švelnesnės rūšies bausmės skyrimas šiuo atveju būtų galimas tik taikant BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

22. S. Z. pats savo noru neatvyko ir apie savo padarytą veiką nepranešė, be to yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tad teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnį šiuo atveju nėra.

22. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, lemiančiu išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje nustatytos šios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės. S. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų, baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teismas įvertino ir S. Z. asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis yra nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, daug kartų baustas administracine tvarka (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), teistas 10 kartų (b. t. 3, b. l. 44–129), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. t. 3, b. l. 5–6). Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje pateiktą informaciją, kad šiuo metu S. Z. gydosi reabilitacijos namuose „duomenys neskelbtini“, šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina labai palankiai. Visgi to šiuo atveju nepakanka tam, kad nuteistajam būtų paskirta mažesnės ar kitos rūšies bausmė, nesietina su realiu jo laisvės atėmimu. Byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes, kuriomis remiantis nuteistojo asmenybė ar jo padaryta veika būtų vertinami kaip išimtinai mažiau pavojingi, o jam paskirta bausmė – neteisinga. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalimi pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.

23. Apibendrindama išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinio pagrindo pakeisti S. Z. skirtą bausmę ją sumažinant ar sušvelninant nėra. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka nustatytas jos individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti teismo nustatytas faktines aplinkybes nurodant, kad S. Z. turėjo tikslą parduoti dalį iš V. M. įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos – 0,00169 g karfentanilio, o būtent tiksliai nenustatytą, tačiau didesnį nei 0,0006 g šios medžiagos kiekį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.