Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis apdailininku – statybininku (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji(duomenys neskelbtini) Prienai, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2015-03-26, apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, Jonavos g. ties namu Nr. 160, siekdamas išvengti priverstinio automobilio transportavimo į automobilių saugojimo aikštelę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra už tai, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patuliams D. Č. ir Ž. K., būdamas prie policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į tarnybinio automobilio bagažinėje esantį kompiuterio dėklą įdėjo 20 eurų, tai yra davė mažesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

D. K. teisme prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad kaltinime nurodytą dieną važiavo iš Vilijampolės link namų. Sustabdė pareigūnai ir pradėjo forminti ir nusivedė prie bagažinės, atidarė ją, išsiėmė alkotesterį, o jis įmetė pinigus į tą alkotesterio dėklą. Pareigūnai minėjo, kad ištransportuos jo mašiną, tai jis tuos pinigus 20 eurų davė už tai, kad jie neištransportuotų mašinos. Buvo neblaivus. Tas dėklas buvo automobilio bagažinėje. Pareigūnams iš pradžių nesiūlė nieko. Kai įpūtė promilių, tai tada paėmė ir įdėjo tuos pinigus. Pareigūnai pamatė ir paaiškino jo teises, kas už tai gresia. Suprato, kad negalima siūlyti ir duoti pinigų pareigūnams. Dėl to labai gailisi. Nežino kodėl taip padarė, gal dėl išgąsčio. Paskui suprato, ką padarė. Viskas buvo čia 2015-03-26 dieną, po 14.00 val., Jonavos gatvėje, Kaune.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

2015-03-26 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulių D. Č. ir Ž. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jie 2015-03-26 dirbo pagal nustatytą maršrutą radijo šaukiniu 591. Apie 14 val. Kauno m. Varnių g. pastebėjo įtartinai manevruojamą automobilį „AUDI 80”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris manevravo po visą važiuojamąją dalį. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune. Buvo nustatyta, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir šiam asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 127 str. 3 d numatytą pažeidimą. Bendraujant su vairuotoju akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to vairuotojui buvo pasiūlyta blaivumą pasitikrinti su girtumo matavimo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0366, metrologinės patikros Nr. 1662665. Prietaisas užfiksavo 2.32 % , kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Už KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 130² str. D. K. buvo surašytas ATP protokolas, be to jis buvo nušalintas nuo vairavimo. Pareigūnai paaiškino D. K., kad už jo padarytą KET pažeidimą jie privalo jo vairuotą automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę, po ko jis jiems pradėjo siūlyti piniginį atlygį, kad to nedarytų, nes jam automobilis labai reikalingas. D. K. įspėjo, kad už tokius veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis atsakė, kad puikiai žino, tačiau ir toliau siūlė pinigus. Būnant prie jų tarnybinio automobilio „VW PASSAT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės ir pildant girtumo matavimo prietaiso knygą, D. K. iš savo piniginės išsiėmė 20 eurų kupiūrą ir ją padėjo į juodos spalvos medžiaginį kompiuterio dėklą, buvusį minėto tarnybinio automobilio bagažinėje ir pasakė, kad tai pareigūnams už tai, kad tik neuždarytų jo vairuoto automobilio į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykio metu policijos tarnybinis automobilis stovėjo Kauno m. Jonavos g. ties namu Nr. 160 (b.l. 12-13).

Apžiūros protokole ir fotolentelėse, kur užfiksuota policijos tarnybinio automobilio apžiūra, nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW, valst nr. (duomenys neskelbtini) jame rastas ir paimtas 20 eurų banknotas, Nr. X31596762557 (b.l. 3-9).

2015-03-26 administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame D. K. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nurodyta, kad jam nustatytas 2,32 promilės neblaivumas (b.l. 14)

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika perduodant jį teismui buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 4 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai davė 20 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent nutransportuoti saugojimui administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens automobilį, kai pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo pobūdžio (šiuo atveju neblaivumas ir neturėjimas teisės vairuoti) pats toliau negali vairuoti automobilio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinime nepagrįstai ir neteisingai yra nurodyta, jog duodamas kyšį kaltinamasis siekė teisėto paperkamų pareigūnų neveikimo, todėl atitinkamai patikslina šią kaltinime nurodytą aplinkybę į tai, kad buvo siekiama neteisėto neveikimo. Teismas taip pat pažymi, kad šis patikslinimas jokios reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Tokiu būdu konstatuotina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. K. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

D. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką (baudžiamajį nusižengimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė neturėdamas teistumo, todėl teismas sprendžia, kad D. K. yra pirmą kartą teisiamas ir nėra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis ar linkęs juos daryti asmuo.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad ji yra vedęs, dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės dydžio minimumui.

D. K. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (20 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė R.Budrytė teikia antrinę teisinę pagalbą D. K. šioje byloje, dėl ko yra patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto D. K. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d. ir paskirti jam bausmę - baudą 9 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (338,94 eurų).

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – baudą 6 MGL (225,96 eurų).

Išaiškinti D. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – D. K. priklausančius pinigus (20 eurų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (b.l. 18-19), konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.