Šiaulių apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Minmaksas“ ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4901-772/2013, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Minmaksas“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas UAB „Minmaksas“, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą teismui pažymą dėl nekilnojamojo turto nusidėvėjimo, prašė teismo priimti ieškinio reikalavimo atsisakymą dalyje dėl 704,00 Lt skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos teisiniai santykiai tarp šalių baigėsi 2001-10-18. Teigia, kad 2002 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teismo antstolių kontoros rašte Nr. 6-2590 „Dėl iškeldinimo” nurodyta, jog teismo antstolių kontora prie Šiaulių miesto apylinkės teismo praneša, kad vadovaujantis 2002-05-07 vykdomuoju raštu Nr. 2-502-16, išduotu Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2002-12-10 dieną, 9 val. vyks UAB „Minmaksas“ iškeldinimas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Remiantis šio raštu galima teigti, kad ieškovas ginčo patalpas atlaisvino tik 2002 m. gruodžio 10 d.

2. Atsakovas ne tik 2001-06-20 buvo suteikęs galimybę ieškovui privatizuoti nuomojamas patalpas. Nuomojamos patalpos į privatizavimo programą Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos protokolu Nr. 5 buvo įrašytos 2000-02-17. 2001-03-26 savivaldybės turto privatizavimo komisijoje nutarta nustatyti privatizavimo objekto: patalpų (duomenys neskelbtini) (240,46 kv. m) už 25 000 Lt pradinę pardavimo kainą. Ieškovas UAB „Minmaksas“ apie tai buvo informuotas, tačiau aukcione nedalyvavo. 2001-04-29 UAB „Minmaksas“ pateikė iniciatyvinį pasiūlymą patalpas privatizuoti už 13 000 Lt. 2001-06-20 savivaldybės turto privatizavimo komisijoje buvo svarstytas UAB „Minmaksas“ direktoriaus prašymas sumažinti patalpų (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą. Buvo nutarta patalpų pradinę kainą sumažinti iki 21000 Lt, bei 2001-06-25 raštu Nr. 25 UAB „Minmaksas“ direktorius buvo informuotas, kad patalpų aukcionas vyks 2001-08-23, o nepardavus šių patalpų 2001-08-23 aukcione, miesto tarybai bus teikiamas sprendimo projektas išbraukti patalpas (duomenys neskelbtini) (240,46 kv. m) iš privatizuojamų objektų sąrašo. Dar kartą 2001-09-19 savivaldybės turto privatizavimo komisijos posėdyje (protokolas Nr. 15) dalyvaujantis nuomininko UAB „Minmaksas“ direktorius M. S. paaiškino, kad dėl didelės objekto kainos iki šiol neprivatizuoja nuomojamų patalpų ir pareiškė norą privatizuoti patalpas, jeigu savivaldybei tenkanti privatizavimo objekto pradinės pardavimo kainos dalis būtų 9000 Lt. Buvo nutarta patalpų (240,46 kv. m) (duomenys neskelbtini), privatizavimą įtraukti į 2001 m. lapkričio mėn. privatizavimo programą, nustatyti pradinę objekto pardavimo kainą 14250,00 Lt (Savivaldybei tenkanti kainos dalis 9000 Lt.), su sąlyga, kad nuomininkas UAB „Minmaksas “ sumokės skolą už nuomą iki 2001-09-20, 15 val., priešingu atveju, patalpų į privatizavimo programą netraukti. Bendrovės direktorius su tokiu komisijos sprendimu sutiko, tačiau savo pažado sumokėti skolą neįvykdė. Taigi, atsakovas keletą kartų buvo suteikęs galimybę ieškovui privatizuoti patalpas, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovas patalpų neprivatizavo.

3. Atsakovui priklausančios patalpos tik 2007 m. rugsėjo 19 d. buvo parduotos trečiajam asmeniui ir pastarasis visą 265 000 Lt kainą sumokėjo pardavėjui (atsakovui). Pagal Šiaulių apylinkės teismui parengtą nusidėvėjimo skaičiavimo lentelę, nusidėvėjimas buvo skaičiuotas nuo 12678 Lt (nuo ieškovo investuotos sumos į privatizuojamų patalpų ar pastatų pagerinimą). Tačiau remiantis 1998 m. birželio 22 d. Šiaulių miesto valdybos sprendimo Nr. 304 9.8 p., nuomininkui nustatyta tvarka atlikus nuomojamų patalpų kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, nuomos sutarties terminui pasibaigus, investicijoms į atliktus kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus skaičiuojamas 10 proc. metinis nusidėvėjimas nuo pradinės sumos, todėl nusidėvėjimas turi būti įvertintas nuo visos 19000 Lt sumos ir sudaro 12303,94 Lt. UAB „Minmaksas“ turto pagerinimo išlaidos 36,84 proc. tokiu atveju sudarytų 2465,72 Lt. Neteisinga butu teigti, kad nuo nenaudojamo turto (2001-2007 metų laikotarpiu patalpos nebuvo nuomojamos) neturi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Be to, 2007 m. rugsėjo 19 d. parduodamo turto vertė kilo ryšium su ekonomikos augimu. Kitaip tariant, turto vertė 2007 m. pakilo ne tik remiantis turto kokybe po pagerinimo, bet ir dėl rinkos pokyčių, kuriems įtakos ieškovo veiksmai neturėjo.

1. Egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant ieškovui jo padarytos turto pagerinimo išlaidos turi būti atlyginamos, atsižvelgiant į potencialaus pirkėjo visą sumokėtą kainą (264550,00 Lt, iš kurių 60279,00 Lt žemės sklypo, kaina), už parduodamą objektą, o ne apsiribojant vien investicijomis į patalpų pagerinimą. Nurodo, kad Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva. Taip pat teismas neįvertino to, kad Sutartis buvo nutraukta, nes Sutartimi išsinuomotos patalpos 2000 m. vasario 17 d. protokolu Nr. 5 buvo įtrauktos į turto privatizavimo programą. Šis faktas buvo nustatytas Šiaulių apygardos teismo 2002 m. birželio 11d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad nuomos sutarties terminas buvo nuo 1998-06-09 iki 2001-06-09, bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Į turto privatizavimo programą patalpos buvo įtrauktos Šiaulių miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisijos 2000 m. vasario 17 d. protokolo Nr. 5 priedu. Vadinasi, Sutartyje numatytas patalpų nuomos terminas turėjo baigtis 2001 m. birželio 9 d., tačiau atsakovas anksčiau nustatyto termino įspėjo ieškovą apie Sutarties pasibaigimą, t. y. 2001 m. kovo 26 d., kadangi nuomojamos patalpos buvo įtraukos į turto privatizavimo programą.

2. Teismas teisingai nustatė, kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo baigėsi 2001 m. rugpjūčio 18 d., tačiau teismas neįvertino to, kad Sutarties pasibaigimo terminas nusikėlė į minėtą datą dėl ieškovo ir atsakovo nesutarimų dėl Sutarties pabaigos bei to, kad Sutarties nutraukimo priežastis buvo negyvenamųjų patalpų įtraukimas į turto privatizavimo programą. Tai reiškia, kad nors patalpos buvo parduotos tik 2007 m., tačiau Sutarties nutraukimą su ieškovu sąlygojo ne kas kita, kaip negyvenamųjų patalpų įtraukimas į turto privatizavimo programą. Ši aplinkybė yra itin svarbi, į kurią teismas privalėjo atsižvelgti vertindamas, dėl kokios priežasties ieškovo ir atsakovo nuomos teisiniai santykiai pasibaigė ir ar tam galėjo turėti įtakos nuomos objekto įtraukimas į privatizavimo programą.

3. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovo atlikti pagerinimai negalėjo turėti įtakos negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo kainai. Priešingai, ieškovas savo lėšomis nuomos laikotarpiu atsakovo leidimu pagerino ne tik išsinuomotas negyvenamąsias patalpas, bet ir sutvarkė šalia esančio garažo pusę stogo (iš viso 240,46 kv. m). Savivaldybės leidimu buvo atliktas kapitalinis nuomojamų patalpų remontas, t. y. sumūryta išgriuvusi didžioji nešanti siena (apie 30 kv. m), perdengtas stogas, ištinkuotos sienos, išbetonuotos grindys, dviejuose kambariukuose sudėtos medinės grindys, išvedžiota elektros instaliacija bei signalizacija, sudėtos durys bei sumontuoti ir apskardinti dveji garažo vartai. Iš tiesų ieškovas į pagerinimus investavo apie 45000,00 Lt, tačiau atsakovas išreikalavo sumažinti sąmatą iki 12778,00 Lt. Ieškovas dokumentiškai įrodyti negali, kad iš tiesų investuota buvo 45000,00 Lt, tačiau pažymi, kad 2000 m. kovo 16 d. buvo pakeistas privatizavimo įstatymo 10 str. ir įvestas procentinis turto pagerinimo lėšų vertinimas, kad po atliktų pagerinimų turto vertė padidėjo daugiau nei trečdaliu, t. y. 36,84 proc. Be to, iki ieškovo atlikto patalpų kapitalinio remonto išsinuomotos negyvenamosios patalpos buvo tiesiog griuvėsiai, o po atlikto kapitalinio remonto tai tapo komerciniu objektu. Būtent po atliktų pagerinimų atsakovas ir nusprendė negyvenamąsias patalpas įtraukti į turto privatizavimo programą. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovo atlikti pagerinimai turėjo tiesioginės įtakos negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo kainai.

4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas taptų nepagrįstai praturtėjęs, jeigu jam tenkanti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo dalis būtų skaičiuojama nuo negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo kainos. Teismas neįvertino ieškovo paaiškinimų apie tai, kad vis tik negyvenamosioms patalpoms pagerinti buvo panaudota kur kas daugiau nei 12778,00 Lt, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo atlikti pagerinimai turėjo tiesioginės įtakos negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo kainai, kas šiuo metu sąlygoja tai, kad atsakovas, pasilikdamas sau visą negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sumą, bus nepagrįstai praturtėjęs.

5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas tik iš dalies pagerino atsakovo turtą. Priešingai, ieškovas atliko atsakovo turto kapitalinį remontą, kas sąlygojo tai, kad atsakovo turto vertė po atliktų pagerinimų padidėjo beveik 40 procentų.

6. Teismas neteisingai nustatė, kad negyvenamosios patalpos į turto privatizavimo programą buvo įtrauktos 2001 m. birželio 20 d. Pažymi, kad negyvenamosios patalpos į turto privatizavimo programą buvo įtrauktos dar prieš Sutarties termino pabaigą, t. y. 2000 m. vasario 17 d. Šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašto dėl patalpų (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo 2002 m. birželio 11d. nutarties nuorašai.

7. Teismas padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo kitoje dalyje tenkinti ieškovo ieškinį, kadangi nuomos objektas po Sutarties pasibaigimo buvo privatizuotas tik po daugiau nei šešerių metų. Kaip jau buvo minėta, Sutarties pasibaigimą sąlygojo tai, kad nuomos objektas buvo įtrauktas į turto privatizavimo programą. Ieškovas neturėjo jokių galimybių paspartinti turto privatizavimo procesą, ir tik dėl atsakovo kaltės objektas nebuvo privatizuotas anksčiau, nes atsakovas neskelbė objekto pardavimo aukcionų. Tai, kad turto privatizavimas užtruko šešerius metus, nereiškia, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 p. nebegali būti taikomas. Pažymi, kad egzistuoja visos minėtos teisės normos taikymo sąlygos, t. y. turtas buvo iš esmės pagerintas nuomos laikotarpiu, ieškovas buvo gavęs atsakovo leidimą kapitaliai pagerinti išsinuomotą turtą, nustatytas turto vertės padidėjimo procentas, Sutartis nutraukta dėl nuomos objekto įtraukimo į turto privatizavimo programą, ieškovo atlikti pagerinimai turėjo lemiamos įtakos negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo kainai.

8. 2002 m. pats atsakovas nenorėjo pasinaudoti galimybe ir įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2002 m. gegužės 7 d. sprendimą atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas 12778 Lt, 706,75 Lt žyminio mokesčio ir 400,00 Lt atstovavimo išlaidų ir apskundė sprendimą apeliacine tvarka bei prašė teismą vadovautis Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 p. Šiuo įstatymu nustatyta, kad privatizuojamo objekto (statinio) nuomos metu padarytas pagerinimo išlaidas nuomininkui atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos padalinamos savivaldybei, kurios turtas privatizuojamas, ir nuomininkui, remiantis procentine turto pagerinimo vertės pažyma, t. y. atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 75253,44 Lt (264550,00 Lt minus 60279,00 Lt žemės sklypo kaina ir 36,84 proc. -75253,44 Lt).

9. 2001 m. vasario 28d. nepriklausomo vertintojo atliktu vertinimu nustatyta 240,46 kv. m garažo rinkos vertė 19000,00 Lt, o šiam objektui pagerinti padarytų ir atsakovo pripažintų išlaidų sąskaita sudarė 12778,00 Lt. Savivaldybės nustatyta privatizavimo kaina 2000 m. balandžio mėn. buvo 21000,00 Lt, tačiau skelbtame aukcione pirkėjo už tokią kainą neatsirado. Ieškovas siūlė savivaldybei 15000,00 Lt, tačiau ši kaina savivaldybės netenkino. Privatizuojamas savivaldybių turtas parduodamas laisvo aukciono būdu ir LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas labai aiškiai ir be jokių išlygų nusako privatizavimo tvarką, t. y. privatizuojamą objektą įsigyja pirkėjas, pasiūlęs aukščiausią kainą, o pardavėjas, šiuo atveju Šiaulių misto savivaldybė, privalo padalinti gautą sumą, vadovaudamasi LR Privatizavimo įstatymo 10 str., t. y. sumokėti apskaičiuotą objekto pagerinimo procentą nuo gautos pardavimo kainos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų ir atsikirtimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp ieškovo UAB ,,Minmaksas“ ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 1998 m. birželio 4 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartis Nr. 24, pagal kurią ieškovui buvo išnuomotos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2002 m. birželio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 4¹⁵-377a/02), priimta, nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 7 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-502-16/2002) konstatuota, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo baigėsi 2001-10-18 (b. l. 40-42, 43-45). Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo baigėsi 2002-12-10 (LR CPK 182 str. 2 p.). Tai, kad ieškovas buvo iškeldintas iš nuomojamų patalpų 2002-12-10 (b. l. 160), nereiškia, kad tarp ginčo šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, tai tik įrodo, kad ieškovas geranoriškai nesutiko atlaisvinti patalpas, kuriomis nebeturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis. Beje, Teismo antstolių kontoros 2002-11-25 raštas „Dėl iškeldinimo“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako (LR CPK 314 str.).

Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš byloje esančių, jau anksčiau nurodytų teismų procesinių sprendimų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2002 m. gegužės 7 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-502-16/2002) buvo patenkinęs ieškovo UAB ,,Minmaksas“ priešieškinį, dalyje dėl 12778 Lt turto pagerinimo išlaidų priteisimo (b. l. 40-42), tačiau apeliacinės instancijos teismas 2002 m. birželio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 4¹⁵-377a/02) UAB ,,Minmaksas“ priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str., nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas nuomininkui atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą, gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos padalinamos šiuo atveju savivaldybei, kurios turtas privatizuojamas, ir atsakovui (šioje byloje ieškovui) (b. l. 43-45). Tai nereiškia, kad teismas išsprendė tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, o tik išaiškino, kad ieškovui jo turėtos turto pagerinimo išlaidos turės būti atlygintos potencialaus pirkėjo, kai privatizuojamas turtas bus parduotas. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas kitu pagrindu, t. y. turto pagerinimo išlaidas ieškovas reikalauja atlyginti, remdamasis ne tik LR CK 6.501 str. 1 d., bet ir LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 p.

Byloje nustatyta, kad 12778 Lt turto pagerinimo išlaidų sumą šalys dar 1999-12-10 buvo suderinusios, pasirašydamos lokalinę sąmatą, ginčo dėl jos dydžio nebuvo (b. l. 87-88), todėl atmesti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad į nuomojamas patalpas buvo investuota apie 45000 Lt, nes tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta (LR CPK 178 str.).

Pagrindinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovas, nustačius turto vertės padidėjimą procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų, turi teisę į jų atlyginimą. Ieškovas teigia, kad po atliktų pagerinimų turto vertė padidėjo daugiau nei trečdaliu, t.y. 36,84 proc., todėl atsakovui turtą pardavus už 204271,00 Lt, ieškovas turi teisę į 36,84 proc. nuo šios sumos, t. y. turi teisę gauti 75253,44 Lt sumą.

Taip pat yra kilęs ginčas, nuo kurios sumos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas 10 proc. metinis nusidėvėjimas, t. y. atsakovas teigia, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo pradinės 19000 Lt sumos ir sudaro 12303,94 Lt. UAB „Minmaksas“ turto pagerinimo išlaidos 36,84 proc. tokiu atveju sudarytų 2465,72 Lt. Atsakovas taip pat mano, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas iki turto pardavimo 2007-09-19.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, nors LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. numato, jog nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal LR CK nuomininkui LR Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą, o nustačius turto vertės padidėjimą procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų, gautos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą, o likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, tačiau tokiu atveju tiek nuomos santykių pasibaigimas, tiek ir patalpų privatizavimas turi sutapti, tai yra faktinės aplinkybės turi įvykti tuo pačiu metu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2001-10-18 (b. l. 40-42, 43-45), o atsakovui priklausančios patalpos tik 2007-09-19 buvo parduotos trečiajam asmeniui ir pastarasis visą 265 000 Lt kainą sumokėjo pardavėjui (atsakovui) (b. l. 83-86). T. y. ginčo atveju patalpos privatizuotos po daugiau nei 6 metų ir pasibaigus nuomos santykiams, o ne tuo pat metu. Parduodamų patalpų savininkas buvo savivaldybė, o aukcione patvirtinta kaina yra rinkos kaina, kuriai įtakos jau negalėjo turėti buvusio nuomininko atlikti pagerinimai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas gaudamas didesnę pinigų sumą ją apskaičiuojant nuo parduotos patalpų kainos, taptų nepagrįstai praturtėjusiu, ką įstatymas draudžia (LR CK 6. 237 str., 6. 242 str.). Todėl konstatuotina, kad ginčo atveju nėra teisinio pagrindo formaliai taikyti LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. nuostatų, o remiantis LR CK 6.501 str. 1d., spręstinas klausimas dėl ieškovo turėtų išlaidų daikto pagerinimui atlyginimo.

Kaip jau minėta, ieškovas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu esant nuomotojo sutikimui pagerino nuomojamas patalpas ir gretimą objektą, bei į šių patalpų pagerinimą investavo 12678,00 litų (b. l. 87-88). Šiaulių miesto valdybos 1998-06-22 sprendimu Nr. 304 buvo nuspręsta, kad nuomininkui nustatyta tvarka atlikus nuomojamų patalpų kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, nuomos sutarties terminui pasibaigus ar nuomotojui savo iniciatyva nutraukus nuomos sutartį, investicijoms į atliktus kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus skaičiuojamas 10 proc. metinis nusidėvėjimas nuo pradinės sumos (b. l. 46).

Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis tarp bylos šalių nutraukta 2001-08-01, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuo to momento ieškovas neteko jokios teisės daryti įtakos aptariamam turtui, todėl skaičiuojant turto nusidėvėjimą teismas pagrįstai atsižvelgė tik į tą turto nusidėvėjimo procentų piniginę išraišką, kuri buvo ginčo šalių nuomos santykių pabaigos metu, t. y. 2001-08-01, o ne turto pardavimo metu 2007-09-19, ir pagrįstai konstatavo, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo atliktų pagerinimų sumos, o ne nuo visos 19000 Lt turto kainos, kuri buvo nustatyta 2001-02-28 nepriklausomo turto vertintojo (b. l. 37).

Iš byloje esančios atsakovo pateikto turto nusidėvėjimo apskaičiavimo matyti, kad nuo 2001-08-01 iki 2002-08-02 metinis 10 proc. nusidėvėjimas, paskaičiuotas nuo 12678,00 Lt sumos, sudaro 2113,00 Lt (b. l. 124). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis nutraukta 2001-08-01, pagrįstai iš 2113,00 Lt nusidėvėjimo sumos atimti 704,00 Lt (nusidėvėjimas už 4 mėnesius) ir priteista iš atsakovo ieškovui 11974,00 Lt (12678 Lt – 704 Lt). Tai, kad ieškovas neprivatizavo aptariamų patalpų, nereiškia, kad jis neteko teisės į atliktų pagerinimų į nuomotas patalpas atlyginimo, nes privatizuoti valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą yra ieškovo teisė, tačiau ne pareiga.

Pažymėtina, kad tai, jog 2001-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1869-062001, iš ieškovo UAB „Minmaksas“ atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai priteista 2461,84 Lt nuomos mokesčio skola, 280,88 Lt delspinigiai (b. l. 39), bei 2002-06-11 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 4¹⁵-377a/02, atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei priteista iš ieškovo UAB „Minmaksas“ 1727,74 Lt nuomos mokesčio skola (b. l. 43-45), nėra pagrindas mažinti nagrinėjamojoje byloje iš atsakovo ieškovui priteistinos sumos dydį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, buvo pateikti vykdyti antstoliui, todėl tik vykdymo procese šalims atsiranda galimybė atlikti įskaitymą.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas ginčo atveju veikė kaip komercinis subjektas, todėl ir 6 proc. procesinės palūkanos iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės priteistos pagrįstai (CK 6. 210 str. 2 d.).

Kiti apeliacinių skundų argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl išdėstyto, ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Ieškovui UAB „Minmaksas“ Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas (b. l. 170), todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo UAB „Minmaksas“ priteistina į valstybės biudžetą 1898 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė nuo žyminio mokesčio yra atleista pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Minmaksas“ (juridinio asmens kodas 145002327) į valstybės biudžetą 1898 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).