Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams: M. S. ir advokatei Linai Palionytei, atsakovo atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Minmaksas ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, atsakovas teismo prašė ieškovo UAB „Minmaksas“ 2013-05-23 ieškinį „Dėl skolos priteisimo“ atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas UAB ,,Minmaksas“ ir Šiaulių miesto savivaldybė 1998 m. birželio 4 d. sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartį Nr. 24, pagal kurią ieškovui buvo išnuomotos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios J. Basanavičiaus g. 92 (dabar Basanavičiaus g. 100), Šiauliuose (7-12, 39 b.l.). Ieškovas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu esant nuomotojo sutikimui pagerino nuomojamas patalpas ir gretimą objektą, bei į šių patalpų pagerinimą investavo 12 678,00 Lt (87-88 b.l.). Patalpų pagerinimui padarytų investicijų sumą iš dalies patvirtina UAB Korporacijos ,,Matininkai“ 2001-02-28 turto vertės nustatymo pažyma (37 b.l.). Esant nuomotojo ir nuomininko sutikimui dėl lėšų, investuotų į privatizuojamų patalpų ar pastatų pagerinimą, nustatyta, kad nuomininko dalis pagal lokalinę sąmatą dėl nuomojamų patalpų ir garažo, esančio J. Basanavičiaus g. 92A, Šiauliuose, sudaro 12 678,00 Lt (87-88 b.l.). Savivaldybės Turto privatizavimo komisijos 2001-06-20 protokolu Nr. 11 minėtos patalpos buvo įtrauktos į 2000 metų privatizavimo programą (33-36 b.l.). 1998-06-04 sutarties pagrindu nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pagal Šiaulių apygardos teismo 2002-06-11 nutartį baigėsi 2001-10-18 (10-12 b.l.). Pažymėtina, kad nuomos santykiai baigėsi nuomotojo, o ne nuomininko reikalavimu. Todėl laikytina, kad nuo minėtos datos nuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini) grąžintos nuomotojui – atsakovui Šiaulių m. savivaldybei (10-12 b.l.). Ši faktinė aplinkybė yra svarbi teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies. Ginčo patalpų valdytoju nuo 2001-10-18 iki 2007-09-19 buvo atsakovas, o ieškovas jau neturėjo jokios įtakos. Atsakovo teiginys, kad ieškovas ginčo patalpas atlaisvino tik 2003 metais atmestinas kaip neįrodytas, kadangi šiai aplinkybei patvirtinti nėra pateikti jokie įrodymai.

Atsakovui priklausančios patalpos tik 2007-09-19 buvo parduotos trečiajam asmeniui ir pastarasis visą 265 000 Lt kainą sumokėjo pardavėjui (atsakovui). Šiaulių apygardos teismas atmesdamas ieškovo priešinį ieškinį ankstesnėje civilinėje byloje dar 2002-06-11 nutartyje nurodė, kad tik pardavus ginčo patalpas gali atsirasti šalies (šioje byloje ieškovo) reikalavimo teisė kitai šaliai (šioje byloje atsakovui) dėl objekto (statinio) pagerinimo padarytų išlaidų atlyginimo (11 b.l.; civ. byla Nr. 4¹⁵ – 377a/02). Ne tik šis prejudicinę reikšmę turtintis faktas, bei ir kiti tokie pat faktai yra svarbus tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Ankstesnėje civilinėje byloje atsakovas neneigė savo prievolės ieškovui, tačiau rėmėsi tik patalpų privatizavimo faktu ir jų pirkėjo prievole ieškovui. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-502-16/2002 irgi pareikšdamas nuomotojui priešinį ieškinį, prašė teismo priteisti iš pastarojo 12 678,00 Lt pagerinimo išlaidų (7-9 b.l.). Šią sumą kaip jau minėta abi ginčo šalys buvo suderinusios ir patvirtinusios savo parašais, bei dėl jos dydžio ginčo tarp šalių nebuvo (87-88 b.l.).

Todėl teismas pripažįsta, kad anksčiau galiojusios nuomos sutarties Nr. 24, sudarytos 1998-06-04 tarp ieškovo ir Šiaulių miesto savivaldybės pagrindu, esant šalių susitarimui, jog jeigu nuomininkas pagerina nuomojamas patalpas, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais. Šiuo atveju nuomojamos patalpos buvo įtrauktos į privatizavimo programą ir nuomojamų patalpų pagerinimui patirtos išlaidos nuomininkui turėjo būti atlyginamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (VSTPĮ) nustatyta tvarka bei sąlygomis. Nors ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina ne iš nuomos sutarties, bet iš VSTPĮ 10 str. 13 p., šia nuostatą aiškindamas lingvistiškai, tai yra atsižvelgiant į potencialaus pirkėjo visą sumokėtą kainą už parduodamą objektą, tačiau su tokiu minėtos teisės normos aiškinimu teismui nėra teisinio pagrindo ginčo atveju sutikti. Pirmiausia, tokiu atveju ieškovas įgytų daug didesnę pinigų sumą, negu jis pats investavo į patalpų pagerinimą. Nors iš principo tokia situacija galima, tačiau tam būtinos kelios sąlygos. Tai yra privatizuojamų patalpų pardavimas ir nuomos sutarties nutraukimas įvyksta dėl nuomojamo daikto pardavimo, ne sutarties šalių santykiams pasibaigus pagal teismo sprendimą. Ginčo atveju kaip jau minėta patalpos privatizuotos po daugiau nei 6 metų ir pasibaigus nuomos santykiams, o ne tuo pat metu. Antra, parduodamų patalpų savininkas yra savivaldybė, o aukcione patvirtinta kaina yra rinkos kaina, kuriai įtakos jau negali turėti buvusio nuomininko atlikti pagerinimai. Trečia, kaip jau minėta ieškovas gaudamas didesnę pinigų sumą ją apskaičiuojant nuo parduotos patalpų kainos, taptų nepagrįstai praturtėjusiu, ką įstatymas įsakmiai draudžia (CK 6. 237 str., 6. 242 str.). Ketvirta, ieškovas tik iš dalies pagerino atsakovo turtą, tačiau ir tokiu atveju teismas tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, turi remtis ne daikto vertę jo pardavimo momentu (2007-09-19) ar ieškinio priėmimo momentu, o atsižvelgti ir į jo nusidėvėjimą, kaip teigė atsakovas. Todėl, remiantis aukščiau nurodytu teismas turi atsižvelgti tik į tą turto nusidėvėjimo procento piniginę išraišką, kuri buvo ginčo šalių nuomos santykių pabaigos metu (2001-10-18), kadangi nuo to momento ieškovas neteko jokios teisės daryti įtakos turtui. Tuo pačiu atmestinas atsakovo argumentas, kad pagerinto turto nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas iki 2007-09-19 (33-36 b.l.). Atskirai pastebėtina, kad parduodamo turto vertė kito ne tik remiantis jo kokybe po pagerinimo, bet ir dėl rinkos pokyčių, kuriems įtakos jau neturėjo šalių veiksmai.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. numatė, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinė kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, bet ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas, pervedamos į savivaldybės atidarytą specialiąją sąskaitą. Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši į nuomos mokestį įskaityta lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą. Atsakovas, vykdydamas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimą, nustatė, kad privatizavimo objekto vertės padidėjimo procentas dėl objekto pagerinimui padarytų išlaidų sudaro 36,86 proc. (37 b.l.). Nuomotojo ir nuomininko bendru sutikimu 2000-02-08 nustatyta, kad į privatizuojamų patalpų ar pastatų pagerinimą ieškovas investavo 12 678 Lt, o pagal Šiaulių m. valdybos 1998-06-21 sprendimą Nr. 304 nustatyta, kad tokiu atveju taikomas 10 proc. metinis nusidėvėjimas nuo pradinės sumos (34-35 b.l). Pagal atsakovo atstovės parengtą nusidėvėjimo skaičiavimo lentelę, metinis nusidėvėjimas nuo 2001-08-01 iki 2002-08-02 ginčo atveju būtų 2 113 Lt. Ieškovas šio nusidėvėjimo dydžio neginčijo, o atsižvelgiant į nuomos santykių su atsakovu pabaigą pripažino, kad tokiu atveju jo reikalavimui taikytinas tik 704 Lt, o ne 2 113 Lt turto nusidėvėjimas. Teismas sutinka su atsakovo nurodytu nusidėvėjimo metinio dydžio dalimi ir jį taiko pagal ieškovo pripažintą metinį dydį, atsižvelgiant į šalių nuomos santykių pabaigą, dėl ko 704 Lt suma mažintina ieškovui priteistina iš atsakovo pagerinimo išlaidų dalis ir pripažįstant jo ieškinį atsakovui 11 974 Lt sumai pagrįstu. Tokiu atveju teismas daro išvada, kad yra teisinis pagrindas tenkinti iš dalies ieškovo reikalavimą atsakovui ir priteisti iš pastarojo 11 974 Lt (12 678 – 704). Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį atsakovui iš dalies įvertina tas faktines aplinkybes, jog šalys pirmiausia, ieškovo investuotų lėšų dydį suderino 2000-02-08, antra, ginčo patalpos į privatizavimo programą buvo įtrauktos 2001-06-20 Savivaldybės turto privatizavimo komisijos protokolu Nr. 11 (35 b.l.). Trečia, tokia teismo išvada remiasi ir Šiaulių m. valdybos 1998-06-22 sprendimo Nr. 304 nuostatomis dėl nusidėvėjimo procento skaičiavimo (46 b.l.). Be to dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nebuvo. Kadangi ieškovas netapo minėtų privatizuotų patalpų savininku, o buvo į jų pagerinimą investavęs dalį lėšų, kurių nepadengė nuomos mokestis, nes nuomos santykiai pasibaigė nuomotojo iniciatyva, todėl ši likusi sumą jam priteistina iš atsakovo. Nors atsakovas irgi prisiteisė iš ieškovo pastarojo nesumokėtą nuomos mokestį ir kitas išlaidas, kurios iki šiol ieškovo nėra sumokėtos, tačiau tokiu atveju tik vykdymo procese šalims atsiranda galimybė atlikti įskaitymą, kurio nesant šalies prašymui, teismas negali taikyti ir šioje byloje. Pažymėtina, kad teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio likusioje dalyje atsižvelgiant į tai, jog objektas po nuomos santykių pasibaigimo buvo privatizuotas tik po daugiau nei šešerių metų. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs nors LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. numato, jog nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal LR CK nuomininkui LRV nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą, tačiau tokiu atveju tiek nuomos santykių pasibaigimas, tiek ir patalpų privatizavimas turi sutapti, tai yra faktinės aplinkybės turi įvykti tuo pačiu metu. Todėl ginčo atveju nėra teisinio pagrindo formaliai taikyti minėtas teisės nuostatas, o remiantis CK 6. 501 str. 1d., spręstinas klausimas dėl ieškovo turėtų išlaidų daikto pagerinimui atlyginimo. Be to pastebėtina, kad ir pats ieškovas teikdamas teismui ieškinį rėmėsi minėtą teisės nuostata (1b.l.).

Atskirai pažymėtina, kad atsakovas buvo ieškovui dar 2001-06-20 suteikęs galimybę privatizuoti nuomojamas patalpas, tačiau dėl paties ieškovo nuomonės pasikeitimo jos liko neprivatizuotos, tačiau dėl aukščiau nurodytų argumentų, teismui nėra teisinio pagrindo kaip jau minėta, formaliai remtis LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 str. 13 d. nuostata (33-36 b.l.). Iš to seka, kad ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ginčo patalpos buvo privatizuotos tik 2007-09-19, kas leidžia teismui teigti, kad tokiu atveju neatsiranda atsakovo civilinė atsakomybė ieškovui pagal VSTPĮ nuostatas.

Teismas pripažįsta, kad pasibaigus šalių nuomos teisiniams santykiams atsakovo įgijo ieškovo lėšomis ir darbų pagerintą turtą, kuris vėliau buvo privatizuotas. Todėl pripažintina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Privatizuotos patalpos kartu su ieškovo padarytais pagerinimais atiteko pirkėjui UAB ,,Šulcas ir ko“ (83-86 b.l.). Atsakovas yra kaip tik ta institucija, kuri vykdė savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimą, o privatizavus šį turtą ir nuomininkui tenkančios į privatizavimo objekto pagerinimą investuotos lėšos buvo pervestos atsakovui įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovas šiomis lėšomis nedisponuoja. Tai patvirtina 2007-09-19 sutartis, registro Nr. VP1-4183 Dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo (83-86 b.l.), kurios 5 punkte numatyta, kad visą privatizavimo objekto kainą – 265 000,00 Lt atsakovui (pardavėjui) sumoka trečiasis asmuo (pirkėjas). Ši suma buvo sumokėta atsakovui per 5 darbo dienas po 2007-09-19 sutarties pasirašymo (84 b.l.). Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai uždelsė atsiskaityti su ieškovu ir jam priklausančiomis už privatizavimo objektą lėšomis neteisėtai naudojosi nuo 2007-09-19, todėl turi sumokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tokį ieškovo reikalavimą atsakovui teismas irgi laiko pagrįstu bei teisėtu, todėl jam priteistinos šešių procentų palūkanos, kadangi atsakovas ginčo atveju šalių santykiuose veikė kaip komercinis subjektas (CK 6. 210 str. 2d.). Ši civilinio kodekso nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į šalių santykius, o ne į atsakovo statusą (CK 1.1 str., 2.36 str., 2.74 str. 2d.). Savivaldybė civiliniuose santykiuose gali dalyvauti tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai, tačiau kiekvienu atveju ji įgyja ne tik tam tikras prievolines teises ir (arba) prisiima pareigas. Savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais taip pat reiškia, kad negalima jai suteikti kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui. Be to savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose automatiškai nereiškia esant viešąjį interesą. Pastebėtina, kad ieškovas prašė teismo priteisti tik procesines įstatymines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o ne materialines palūkanas nuo skolos atsiradimo dienos. Tokiu atveju atsakovas negali būti atleistas ir nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui.

Teismas priimdamas ieškovo ieškinį atsakovui, tenkino ieškovo prašymą ir 2013-05-29 nutartimi atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies iš jo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintai ieškinio daliai, kadangi jis turėjo kreiptis į teismą dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo sumokėti turto pagerinimo išlaidas (14-17 b.l.). Tokia pat sumą žyminio mokesčio ieškovui priteistina ir iš atsakovo, atsižvelgiant į konstitucinį šalių lygybės principą. Taip pat remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo apskaičiuojant priteistiną žyminį mokestį, remtis pradinę ieškinio sumą (CK 1.5 str.). Pastebėtina, kad žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo 11 974 Lt sumos. Tenkintinas ir ieškovo atsisakymas dėl 704 Lt sumos priteisimo, o byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Iš bylos dalyvių valstybės nepriteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes jos neviršija teisės aktu nustatyto šių išlaidų minimumo (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovui UAB ,,Minmaksas“ (į/k 145002327) iš atsakovo Šiaulių m. savivaldybės (į/k 111109429) 11 974 Lt (vienuoliką tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt keturis litus) turto pagerinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines procesines įstatymines palūkanas nuo priteistos 11 974 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-05-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 359,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB ,,Minmaksas“ (į/k 145002327) 359,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

3. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

4. Bylą dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui priteisti 704 Lt nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.