- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- I-2071-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01958-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Pareiškėjas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei,
nedalyvaujant pareiškėjui A. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-7).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2011-12-05 iki 2013-12-06 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) kartu su kitais nuteistaisiais, nors jis yra buvęs valstybės pareigūnas. 2011-12-05 jis buvo pristatytas į Pataisos namus, jam dar esant karantino patalpose, buvo pakviestas pokalbiui su Pataisos namų pareigūnu, kuriam jis pasakė, kad yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir, kad jo atžvilgiu dėl jo buvusios tarnybos jau buvo smurtaujama Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Pareigūnas jį nuramino ir patarė niekam nesakyti, jog jis buvęs pareigūnas. Tačiau Pataisos namuose nuteistieji greitai sužinojo, jog jis yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, todėl iš jo tyčiojosi, reikalavo mokesčio „už ramybę“, buvo sumuštas, sulaužyta koja, teko kęsti patyčias. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, emocinę depresiją, nukentėjo jo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jautė baimę bei įtampą, pablogėjo sveikata. Bandė apie tai pranešti pareigūnams, tačiau iš jų jokios pagalbos nesulaukė. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime nurodė (b.l. 10-12) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) nuo 2011-12-05 iki 2013-12-06. LR Suėmimo vykdymo įstatyme yra reglamentuota suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose teisinė padėtis. Šio įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių - suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, tokia asmenų grupė, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. Pataisos namai neturėjo jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas priklauso vienai iš asmenų, kurie pagal teisės aktus laikomi atskirai ar izoliuotai, t.y. būtent grupei, į kurią patenka buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Atstovės nuomone, pareiškėjo skundo motyvai nepagrįsti, nurodytos neatitinkančios tikrovės aplinkybės, Pataisos namų pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla išnagrinėta pareiškėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl jo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos namai) laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2013-12-06.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str. (toliau – CK)). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, kartu su kitais nuteistaisiais, nors jis yra buvęs pareigūnas, tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.
Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę, taisyklės, patvirtintos 2003-04-18 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-71 (2011-01-26 įsakymo Nr. V-30 redakcija) reglamentuoja, jog Kalėjimų departamento Apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyrius kartą per savaitę tardymo izoliatoriams elektroniniu paštu išsiunčia informaciją apie tai, kiek pataisos namuose ir areštinėse laikoma nuteistųjų. Taip pat šis skyrius koordinuoja ir koreguoja nuteistųjų skyrimą į šias pataisos įstaigas bausmei atlikti (11 punktas). Taigi, nuteistųjų skyrimą į pataisos įstaigas bausmės atlikimui koordinuoja ir koreguoja Kalėjimų departamentas, bet ne konkretūs pataisos namai.
Pažymėtina, kad vienas iš atskiro nuteistųjų laikymo tikslų - apsaugoti atitinkamus asmenis nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes - gyvybę bei sveikatą dėl tokių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – Įstatymas) yra reglamentuota suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose teisinė padėtis. Įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių - suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.), tokia asmenų grupė, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. Remiantis BVK 70 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslai: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir kt. (BVK 70 str. 3 d.).
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog Pataisos namai 2011-12-05 – 2013-12-06 laikotarpiu neturėjo jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjas priklauso vienai iš asmenų, kurie pagal teisės aktus laikomi atskirai ar izoliuotai, t.y. būtent grupei, į kurią patenka buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Pareiškėjo asmens byloje Nr. 4-18-11 nėra jokių duomenų apie jo tarnybą Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. A. V. asmens bylos Nr. 4-18-11 I tome esančios Areštuoto asmens anketos skiltyje „Darbo vieta ir užsiėmimo rūšis, jeigu nedirbo, iš kur atleistas ir kada“ nurodyta „Ne“ (b.l. 50-51). Asmens bylos II tome esanti Rašytinė rekomendacija dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus bei Asmens bylos pažyma patvirtina, jog iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjas buvo nukreiptas bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (b.l. 52-53). 2011-12-13 Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 115 pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę į 4 būrį 43 brigadą, su įsakymu pareiškėjas susipažino 2011-12-14, jokių pastabų, pretenzijų nereiškė (b.l. 59). Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad Pataisos namai neturėjo jokios informacijos apie pareiškėjo tarnybą, patvirtina pareiškėjo Asmens bylos Nr. 4-18-11 dokumentai. Jokių prašymų būti perkeltam į kitą pataisos įstaigą ar laikyti atskirai (izoliuotai) nuo kitų nuteistųjų pareiškėjas 2011-12-05 -2013-12-06 laikotarpiu atsakovui nėra pateikęs (b.l. 17-18). Pareiškėjo skundo motyvas, jog jis pokalbio su Pataisos namų pareigūnu metu pasakė, kad yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, yra nepagrįstas, jį paneigia ankščiau minėti rašytiniai, objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Be to, pareiškėjas negalėjo nurodyti nei pareigūno pavadės, nei jo pareigų.
Kaip jau minėta, nuteistųjų skyrimą į konkrečiais pataisos įstaigas koordinuoja ir kontroliuoja Kalėjimų departamentas, Pataisos namai, pareiškėjui atvykus, jokios konkrečios informacijos apie jo tarnybą Vidaus reikalų ministerijos sistemoje neturėjo, todėl pareiškėjas pagrįstai laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir šioje ginčo situacijoje Pataisos namų administracija ir jos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog pareiškėjo paskyrimas atlikti laivės atėmimo bausmę į Pataisos namus sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei Pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.