- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-118-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03396-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1354-341/2019 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Paulini“ dėl turtinės žalos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 690,80 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-02-21 į atsakovę kreipėsi dėl praktiškai naujos (tris kartus dėvėtos) odinės striukės, kurią buvo įsigijęs už 801 Eur, valymo. Užsakymą priėmė atsakovės meistrė, kuri ieškovo žmonai nepaaiškino apie galimas rizikas, pasekmes, neinformavo apie tai, kad odinė striukė gali būti sugadinta, pažeista ar pan. Ieškovo žmona, paprašyta pasirašyti gaminio pase, pasiteiravo kas gaminio pase smulkiomis raidėmis užrašyta, tačiau meistrė tik pasakė, jog parašas toje vietoje patvirtina odinės striukės priėmimo faktą.
3. Ieškovas už valymo paslaugas iš anksto sumokėjo 50 Eur, o atsakovė nurodė, jog odinė striukė bus išvalyta per 2 savaites. Tačiau po 2 savaičių ieškovas negavo jokio pranešimo dėl striukės atsiėmimo bei įtarė, kad kažkas nutiko su perduotu valyti drabužiu. 2018-04-12 sulaukus pranešimo ir ieškovo žmonai nuvykus atsiimti odinės striukės, ieškovo žmona pamanė, kad tai net ne perduota valyti striukė, kadangi iš mėlynos spalvos ji buvo tapusi juoda. Ieškovo žmona atsisakė atsiimti tokią odinę striukę ir ieškovas su pretenzija 2018-04-18 kreipėsi į atsakovę.
4. Ieškovo vertinimu, po netinkamai suteiktų valymo paslaugų atsirado šie negrįžtami odinės striukės defektai: 1) odinės striukės verstos odos dalis (viršutinė dalis) neatitaisomai praradus savo natūralias ypatybes, t. y. visiškai praradusi kintančio odos paviršiaus pašiaušimo intensyvumo efektą. Sugadintos odinės striukės verstos odos dalis nebesišiaušia. Apatinė striukės dalis išvis nėra verstos odos, todėl ji natūraliai negali būti nei kiek šiaušta; 2) blizgios odos dalis (apatinė dalis) po valymo praradusi odos blizgesį, standumą, bei pakeitusi spalvą. Nuotraukoje matyti vidinė striukės dalis – atlapo dalis (odinės striukės vidinė dalis nebuvo valoma). Pažymėtina, jog striukės išorinės dalies blizgios odos dalis iki valymo paslaugų suteikimo atrodė taip kaip atversto atlapo dalis, taigi pakitimas yra akivaizdus. Šiuo metu blizgios odos dalis atrodo tarsi stipriai nušveista aštriu šepečiu; 3) nelikę gražaus ir tolygaus perėjimo iš blizgios odos dalies į verstos odos dalį, parastas visos striukės standumas; 4) vidinis pamušalas po valymo atkibęs, akivaizdus pamušalo laisvumas, tuo tarpu iki valymo pamušalas buvo įtemptas ir standus. Tokius odinės striukės defektus patvirtina odinės striukės nuotraukos, ieškovo žmona, ieškovo sesuo, ieškovo tėvai, ieškovo žmonos tėvai ir bendradarbiai, kurie iki sugadinimo matė odinę striukę.
5. Atsakovė kategoriškai atsisakė atlyginti nuostolius ir primygtinai įrodinėjo, kad odinė striukė nebuvo sugadinta ir tai neva yra gamintojo defektas, dėl ko 2018-05-03 su prašymu dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT).
6. VVTAT atliko sugadintos odinės striukės tariamą patikrinimą, kurio metu, be kitų asmenų, dalyvavo ieškovas ir „ekspertė“, kuri ir atliko odinės striukės įvertinimą. Apžiūros metu „ekspertė“ ignoravo visas ieškovo nurodomas aplinkybes apie odinės striukės sugadinimus, kurie be kita ko, yra akivaizdūs, ir aplaidžiai apžiūrėjusi konstatavo, jog neva odinė striukė yra geros būklės ir nesugadinta. Ieškovas pažymi, jog nėra neaišku, ar „ekspertė“ turi pakankamai kompetencijos įvertinti odinės striukės defekaciją, kadangi pasidomėjus paaiškėjo, jog Lietuvoje nėra ekspertų, kurie galėtų atlikti tokią odos gaminių ekspertizę. VVTAT 2018-09-04 nutarimu Nr. 10-1220 atmetė ieškovo keliamą reikalavimą atlyginti striukės vertę, su kuo ieškovas nesutiko ir pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui.
7. Ieškovas pabrėžė, jog gaminio pase įtvirtinta sąlyga dėl atsakovės atsakomybės panaikinimo laikytina nesąžininga ir negaliojančia, o atitinkamai atsakovei netinkamai suteikus informaciją apie galimas rizikas bei pasekmes, valymo paslaugas ir nepataisomai sugadinus ieškovui priklausančią didelės vertės odinę striukę, privalo atlyginti ieškovo dėl to patirtą turtinę žalą. Remiantis Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. Dl-287 (toliau - Taisyklės) priedu „Gaminių nusidėvėjimo nustatymas“ odinei striukei skaičiuotinas 20 proc. nusidėvėjimas, kadangi odinė striukė yra 2017 metų gamybos, ieškovo dėvėta tik tris kartus, todėl laikytina nauju ir morališkai nenusidėvėjusiu gaminiu. Taigi, sugadintos odinės striukės vertė, kurią privalo atlyginti Atsakovas, sudaro 640,80 Eur. Be to, Ieškovas patyrė 50 Eur dydžio išlaidas už netinkamai suteiktas valymo paslaugas. Atsižvelgiant į nepataisomus odinės striukės sugadinimus ir patirtus nuostolius, ieškovas reikalavo 690,80 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
8. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog: a) striukė atidavimo valyti metu buvo nauja; b) ieškovas buvo nesupažindintas su galimais odinės striukės pasikeitimais po valymo; c) striukės odos struktūrinės savybės po valymo pablogėjo; d) ieškovas turi teisę į pilną nuostolių atlyginimą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.
9. Be to, odinė striukė buvo faktiškai apžiūrėta VVTAT specialistų, kurie patikrinimo metu buvo konstatavo, kad: a) valymo paslauga suteikta tinkamai (striukė be dėmių); b) striukės oda minkšta, odos struktūra ir spalva visose striukės detalėse yra vienoda (surašytas patikrinimo aktas); c) ieškovas buvo tinkamai informuotas apie striukės galimus pakitimus po valymo (nurodyta gaminio pase).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį, kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog po atliktų valymo paslaugų, striukė yra švari, nėra purvo dėmių ar kitokių užterštumo likučiu, odos struktūra ir spalva visose striukės detalėse vienoda; striukės oda minkšta; minkštumas vienodas, be sukietėjimų. Po valymo striukės versta oda turi kintančio odos paviršiaus pašiaušimo intensyvumo efektą, t. v. išlaikytas verstos odos perėjimas iš viršutinėje dalyje daugiau šiauštos (matinis paviršius) į apačioje striukės neryškiai šiauštą (labiau blizgų odos paviršių).
12. Dėl ieškovo nurodomų striukės defektų, susijusių su verstos ir blizgios odos dalimis pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju odinei striukei, turinčiai du skirtingus paviršius – matinį ir blizgų, gamintojas nenustatė specialių išskirtinių kiekvieno paviršiaus valymo rekomendacijų, kas taip pat galėjo turėti esminės reikšmės odinės striukės medžiagos (audinio) priežiūrai. Ieškovo nurodyto odinės striukės šiaušimo efekto praradimo ir blizgios striukės dalies (apatinė dalis) praradimo neįrodo ir striukės pardavė pateiktas raštas bei vaizdo įrašas iš pardavimo vietos, kadangi prekybos vietoje esančių ir ieškovo striukų pašiaušimo mastas įraše nepalygintas (nedemonstruotas), o be to nėra galimybės nustatyti, kad ieškovo įsigyta ir prekybos vietoje rodyta striukė yra to paties gamintojo. Priešingai, ieškovas prekybos vietoje įsigijo odinę striukę paženklintą ženklu „U. C.“, kai (duomenys neskelbtini) Odos ir kailių prestižinio centro rašte nurodomas gaminio pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat vaizdo įrašo duomenimis nenustatyta, kad palygintos odinės striukės yra to paties gamintojo ir tų pačių gamybos metų (serijos) gaminiai; ieškovas nesiekė nustatyti, ar abiejų striukų audinys yra tos pačios sudėties. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog ieškovo įsigyta striukė yra mėlynos spalvos, o prekybos vietoje pasirinkta palyginimui striukė – juodos spalvos. Atkreiptina ir į tai, kad (duomenys neskelbtini)Odos ir kailių prestižinio centro, kuris prekiauja (bet ne gamina) odos gaminiais, darbuotojo S. T., kaip specialisto, pateikta nuomonė nepagrįsta jokiais įrodymais ir todėl negali būti laikoma tinkama CPK 212, 216 straipsnių prasme. Taigi nagrinėjamu atveju laikytina, jog ieškovo argumentai dėl striukės verstoje ir blizgioje odos dalyse atsiradusių defektų yra nepagrįsti.
13. Spręsdamas dėl ieškovo nurodomų striukės defektų, susijusių su striukės susitraukimu, standumo ir spalvos praradimu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad VVTAT Patikrinimo aktu nustatyta, kad nepatvirtintas vartotojo teiginys, jog striukė susitraukė, nes dėl striukės išmatavimų po valymo pasikeitimo, buvo atliktas testas: vartotojui (t. y. D. P.) apsirengus striukę, striukė prigludusi, rankovių ilgis atitinka dėvėtojo rankų ilgį; siūlių sutraukimo požymių šoninėse siūlėse, užtrauktuko įsiuvimo siūlėse, didesnio pamušalo laisvumo nei įprastai pagal siuvimo technologiją nenustatyta. Nors ieškovas tvirtino, kad odinė striukė susitraukė, prarado standumą, tačiau nepateikė absoliučiai jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovas teigė, kad striukė po netinkamai atliktos valymo paslaugos pakeitė spalvą, t. y. tapo juoda, tačiau byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog po suteiktų valymo paslaugų striukė nėra mėlynos spalvos.
14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog 2018-02-21 UAB „Paulini“ kvitas patvirtina, kad priekinėje kvito pusėje, įskaitomu šriftu yra atspausdinta informacija apie galimą riziką, pateikiama informacija nėra didelės apimties, o kvitas pasirašytas kaip tik vietoje po šios informacijos, dėl ko yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad informacija ieškovui buvo atskleista, nes ieškovo sutuoktinė M. M. ne tik tai rašytinai patvirtino gaminio pase jai nurodytą informaciją, bet ir klausė, teiravosi atsakovės darbuotojų apie gaminio pase esantį įrašą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus; atsakovės, kaip verslininkės, pareigą tinkamai informuoti vartotoją bei parinkti tinkamą gaminio valymo būdą ir priemones; neatsižvelgė į ieškovo nurodomus prieštaravimus dėl VVTAT pareigūnų surašytų išvadų; teismo posėdžio metu detaliai neapžiūrėjo striukės; netinkamai įvertino į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes; o taip pat padarė nepagrįstas išvadas.
15.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė sugadino ieškovui priklausančią striukę ir tinkamai bei kokybiškai jos neišvalė (yra likusios nedideles dėmeles bei matomi išbalimai). Teismo išvada, jog visos striukės oda yra minkšta tik patvirtina striukės sugadinimo faktą, kadangi striukė prieš atliktą valymą iš apačioje esančios blizgios odos dalies perėjo į verstos odos viršutinę striukės dalį. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad yra neva išlaikytas kintančio odos paviršiaus pašiaušimo intensyvumo efektas, nes teismo posėdžio metu buvo parodyta, jog pašiaušimo efektas nėra išlikęs, o pasisakydamas dėl teismui nepateiktų sulygintų striukių gamybos metų, audinių bei serijos numerių ieškovui nustatė per didelę įrodinėjimo naštą, juo labiau kad akivaizdžiai matyti, jog buvo lyginamos to paties modelio striukės.
15.3. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog striukės pavadinimo skirtumai yra tik vertimo netikslumai, kurie neturi esminės įtakos, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino S. T. išvados bei rėmėsi VVTAT specialistės išvada, kuri nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais, o išvadą pateikusi specialistė nėra odos gaminių ekspertė. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į akivaizdų per didelį pamušalo laisvumą bei nevertino liudytojų parodymų, kad striukė yra akivaizdžiai pakeitusi savo formą.
15.4. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie galimas neigiamas pasekmes bei riziką dėl drabužio sugadinimo. VVTAT komisija 2018-11-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog gaminio pase Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtinta sąlyga „Priduodamas gaminį esu išsamiai informuotas apie galimas pasekmes, sutinku valyti, skalbti. Pretenzijų dėl valymo kokybės neturėsiu“ yra nesąžininga, nes atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Taigi, šis nutarimas iš esmės paneigia sprendimo motyvus. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos dėl tinkamo vartotojo informavimo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus įrodymus.
16.1. Nurodo, kad ieškovui buvo suteiktos kokybiškos valymo paslaugos, jis buvo tinkamai supažindintas su gaminio pase nurodytomis aplinkybėmis, o be to vidutiniškai apdairus vartotojas turėjo perskaityti ir suvokti pasirašomo teksto, kuris nebuvo parašytas sumažintu šriftu bei pakankami trumpas, esmę.
16.2. Be to, ieškovo striukė nebuvo nauja, VVTAT specialistės nenustatė jokių akivaizdžių striukės pažeidimų ar neatitikimų.
16.3. Papildomai atsiliepimu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus į bylą dokumentus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs byloje atstovaujančio advokato PVM sąskaitas faktūras dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo bendrai 1 963,83 Eur sumai. Kadangi dalis apmokėjimo pagal šias PVM sąskaitas faktūras buvo gauta jau po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, yra pridedami šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, dėl ko teismas civilinę bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.
18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovui suteiktų odinės striukės valymo paslaugų bei šios paslaugos rezultato. Pareikštu ieškiniu bei apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, kad atsakovė, kaip valymo paslaugas teikianti įmonė, netinkamai informavo ieškovą (jo žmoną) apie galimą drabužio valymo riziką bei sugadino valytą odinę striukę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog paslaugos teikėjas (atsakovė) nėra atsakinga dėl to, jog ieškovas, tik dėl jam suprantamų (žinomų) priežasčių nusprendė, jog ginčo daiktas (odinė striukė) nebetinkamas naudoti pagal jo paskirtį.
19. Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus bei pareikštų reikalavimų pagrįstumą pirmiausia pažymėtina, jog ginčo šalys 2018-02-21 iš esmės sudarė ieškovui priklausančios odinės striukės valymo paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl jam priklausančio drabužio valymo, kaip savo asmeninio poreikio tenkinimo, kreipėsi į šias paslaugas teikiantį ūkio subjektą, yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, o dėl tokios sudarytos sutarties teisinės kvalifikacijos ginčas byloje nekyla.
20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją ir ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui.
21. Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo.
22. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo paslaugų teikėjo pareiga suteikti išsamią informaciją klientui (vartotojui) įtvirtinta CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016).
23. 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-287 patvirtintose Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kurios taikomos profesionaliai atliekamam odos gaminių valymui, 9 punkte nustatyta, kad prieš sudarant sutartį paslaugų teikėjas privalo suteikti teisingą, išsamią, nedviprasmišką, susijusią su paslaugų prigimtimi, galimomis paslaugos pasekmėmis bei kitą svarbią, galinčią turėti įtakos vartotojo apsisprendimui sudaryti sutartį informaciją. Informacija turi būti pateikta gerai matomoje ir prieinamoje vietoje. Be to, CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinant verslininkui pareigą ne tik suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, bet ir nustatant, kad informacija privalo būti suteikta aiškiai ir suprantamai. Taigi informacija, suteikiama vartotojui, turi būti ne tik teisinga, išsami ir neklaidinanti, bet taip pat aiški ir suprantama vartotojui. Negana to, pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).
24. Be to, informavimo pareiga, tenkanti paslaugų teikėjui, apima ir tai, kad sąžiningas verslininkas turi atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas, jų laikytis bei įvertinti, ar turimos techninės galimybės leis suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Atitinkamai paslaugos teikėjas, prieš sudarant paslaugų sutartį, privalo informuoti vartotoją, jei dėl techninių galimybių ribotumo neturi galimybės tinkamai (kokybiškai) atlikti vartotojo pageidaujamos paslaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gaminio pase (užsakymo kvite) nurodyta ir ieškovo sutuoktinės pasirašyta informacija, kad valymui priimtas odinis drabužis nusidėvėjęs 50 proc.; jog gaminys dėmėtas, dėmės gali neišsivalyti, po valymo galimas furnitūros pokytis; kad priduodamas gaminį klientas yra išsamiai informuotas apie galimas pasekmes, sutinka valyti, skalbti; pretenzijų dėl valymo kokybės neturės, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie galimą drabužio valymo riziką ir pats prisiėmė galimas neigiamas tokios rizikos pasekmes. Teismas taip pat nurodė, kad informacija yra priekinėje kvito pusėje, yra atspausdinta iškaitomu šriftu, nėra didelės apimties, kvitas pasirašytas kaip tik toje vietoje po šios informacijos, o be to ieškovas nesilaikė vienodos pozicijos dėl atsakovo informavimo pareigos ieškovo atžvilgiu, nes viena vertus, iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovo sutuoktinė, prieš pasirašydama gaminio pase, teiravosi atsakovės darbuotojos, kas gaminio pase yra įrašyta smulkiomis raidėmis, kita vertus, nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas teigė, jog jis nebuvo informuotas apie galimas odinės striukės valymo rizikas ir pasekmes.
26. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas nekyla dėl to, jog ieškovo valymui pateikta odinė striukė buvo specifinės tekstūros – skirtingo pašiaušimo lygio, pereinanti iš blizgaus paviršiaus į matinį, dėl ko, net ir neturint specialių žinių, susijusių su cheminiu drabužių valymu, galima vertinti, kad tokio drabužio valymas gali reikalauti specialių būdų ar priemonių bei papildomos apsaugos. Dėl to, išsamiai bei aiškiai pateikiama informacija, jog klientas pats priima sprendimą ir riziką, jog po atlikto valymo jo drabužis gali esmingai bei akivaizdžiai pakisti, yra itin svarbi bei lemianti asmens valią rizikuoti ar tokios rizikos atsisakyti.
27. Vien aplinkybė, kad ieškovo sutuoktinė pasirašė gaminio kvite sutikdama su nurodoma rizika, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ji buvo tinkamai bei aiškiai informuota apie galimas neigiamas pasekmes, juo labiau kad byloje nėra paneigti ieškovo sutuoktinės teiginiai, jog ji paprašė patikslinti bei paaiškinti informaciją, nurodytą gaminio pase, tačiau jai buvo paaiškinta tik tai, kad ji pasirašo dėl drabužio perdavimo valymo paslaugas teikiančiam subjektui. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, jog informacija apie galimą drabužio išvaizdos pasikeitimo riziką buvo aiški ir ieškovo sutuoktinė suprato (galėjo suprasti), kad drabužio spalva gali pakisti į šviesesnę ar tamsesnę, likti šviesesnės spalvos vietos valytų dėmių zonoje, o tekstūra ir blizgumas / matiškumas pasikeisti.
28. Vertinimą, kad ieškovo sutuoktinei nebuvo pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai suteikta informaciją apie galimas rizikas, sustiprina ir 2018-02-21 atsakovės gaminio pase nurodyta sąlyga, apribojanti vartotojo teisę po paslaugų atlikimo reikšti pretenzijas, kuri, VVTAT Nutarimu buvo pripažinta nesąžininga.
29. Taigi, vadovaujantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pareiga įrodyti, jog vartotojui buvo suteikta aiški ir suprantama informacija iki paslaugos suteikimo, teko atsakovei, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamiesi vien ta aplinkybe, kad ieškovas (jo sutuoktinė) pasirašė ant gaminio paso (kvito) prie nurodyto teksto, jog po valymo galimas furnitūros pokytis; kad priduodamas gaminį klientas yra išsamiai informuotas apie galimas pasekmes, sutinka valyti, skalbti, ir prisiėmė jų drabužio sugadinimo riziką, nepagrįstai sprendė, kad paslaugų teikėja tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sudarymo aplinkybes, dėl ko yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovo nurodytos drabužio sugadinimo apimties bei prašomos atlyginti žalos dydžio nustatymo.
31. Ieškovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais prašo iš atsakovės priteisti 80 proc. drabužio vertės bei nekokybiškai suteiktų valymo paslaugų kainą, o taip pat tvirtina, kad po drabužio valymo atsirado šie defektai: 1) odinės striukės verstos odos dalis (viršutinė dalis) prarado savo natūralias ypatybes, t. y. visiškai prarado kintančio odos paviršiaus pašiaušimo intensyvumo efektą; 2) blizgios odos dalis (apatinė dalis) po valymo praradusi odos blizgesį, standumą, bei pakeitusi spalvą; 3) nelikę gražaus ir tolygaus perėjimo iš blizgios odos dalies į verstos odos dalį, parastas visos striukės standumas; 4) vidinis pamušalas po valymo atkibęs, akivaizdus pamušalo laisvumas, tuo tarpu iki valymo pamušalas buvo įtemptas ir standus; 5) striukė pakeitė spalvą iš tamsiai mėlynos į melsvą, nors drabužio atsiėmimo metu ji buvo juoda.
32. Vertindamas ieškovo nurodomo drabužio defektus, atsiradusius po valymo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovas ir jo sutuoktinė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad po striukės valymo šis drabužis buvo akivaizdžiai praradęs iki tol buvusią formą, tekstūrą, spalvą bei standumą. Tokius paaiškinimus ir parodymus patvirtina aplinkybė, jog ieškovo sutuoktinė, gavusi pranešimą dėl striukės atsiėmimo iš valyklos bei atėjusi to padaryti, ieškovui priklausančio drabužio nepasiėmė, pamaniusi, kad tai ne jos prieš tai atneštas drabužis, o ieškovas kelių dienų laikotarpiu kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo. Negana to, ieškovas, atsakovei atsisakius atlyginti nurodomus nuostolius, kreipėsi į VVTAT, o taip pat vyko pas drabužio pardavėją į Turkiją, teikė iš atsakovės atsiimtą striukę drabužio pardavėjo apžiūrai bei pateikė vaizdo įrašą, kuriame, anot apelianto, yra palyginamos jo turima išvalyta bei nauja tokio paties modelio odinės striukės. Tokie ieškovo veiksmai, drabužio pardavėjo pateikta išvada, jog odinė striukė yra paveikta cheminių medžiagų ir jos oda bei spalva yra sugadintos, bei vaizdo įraše užfiksuoti vaizdai, iš kurių galima vertinti, kad yra apžiūrimos tokio paties ar labai panašaus modelio striukės, kurių spalva, blizgesys, pasišiaušimas ir siūlių matomumas akivaizdžiai skiriasi, rodo, jog ieškovas siekė išnaudoti visas įmanomas galimybės siekdamas įrodyti drabužio išvaizdos bei kokybės pokytį po atlikto valymo, dėl ko, atsižvelgiant dar ir į pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, kurie sutampa su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad po atlikto valymo ieškovui priklausanti odinė striukė esmingai pakeitė prieš tai buvusią išvaizdą, t. y. atsakovė atlikto cheminio valymo metu sugadino vartotojo valymui pateiktą drabužį.
33. Tokį vertinimą papildomai sustiprina ir kitos byloje esančios aplinkybės. VVTAT Patikrinimo akte bei Nutarime nurodė, jog valymo paslaugos teikėjas gaminio pase informavo klientą, jog, be kitų nurodytų aplinkybių, po valymo yra galimas furnitūros pokytis, dėl ko ieškovas buvo tinkamai informuotas apie galimas cheminio valymo pasekmes. Tai leidžia vertinti, jog ieškovo nurodomas odinės striukės išvaizdos bei tekstūros pokytis įvyko, juo labiau kad atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas prieš paslaugos suteikimą apie galimus striukės pakitimus po valymo, t.y. iš esmės pripažįsta, jog po cheminio valymo odinės striukės išvaizdos pokytis įvyko.
34. Vertinant VVTAT, atsakovės bei pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes, jog po valymo paslaugų suteikimo striukė yra švari, be purvo dėmių ar kitų užterštumo likučių; striukės oda minkšta, odos struktūra ir spalva visose striukės detalėse vienoda; striukės odos minkštumas vienodas, nėra sukietėjimų, ar odos struktūros nevienodumų; išlaikytas verstos odos perėjimas iš daugiau šiauštos viršutinėje dalyje į mažiau šiauštą apatinėje, pažymėtina, kad tokie teiginiai nepaneigia ieškovo nurodomų aplinkybių, jog po atsakovės atlikto cheminio valymo odinė striukė iš esmės prarado iki tol buvusią spalvą, tekstūrą bei furnitūra, kas, kaip galima suprasti iš ieškovo nurodomų aplinkybių, jam sudarė esminę šio drabužio vertę. Tačiau vien tai, kad drabužis po atlikto valymo nėra suplėšytas, dėmėtas ar kitaip sugadintas, automatiškai neleidžia daryti išvados, kad atsiradę drabužio išvaizdos bei tekstūros pakitimai, apie kuriuos ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, nėra šio drabužio iki tol buvusios išvaizdos sugadinimas, juo labiau kad net iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog tam tikroje zonoje odinio drabužio spalva yra gerokai šviesesnė, nei likusios dalies, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, jog iki cheminio valymo drabužio spalva buvo kur kas sodresnė.
35. Tačiau, įvertinus tai, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus striukė buvo įsigyta 2017-05-22, o atsakovei valyti pateikta 2018-02-21, t.y. praėjus praktiškai 9 mėnesiams, kad gaminio pase (kvite) nurodomas 50 proc. drabužio nusidėvėjimas, o taip pat kad šalys pripažįsta, jog į valyklą drabužis buvo atneštas dėl ant jo esančių dėmių pašalinimo, sprendžia, kad atsakovei kylanti atsakomybė dėl padarytų nuostolių atlyginimo negali būti didesnė, nei 50 proc. ieškovo įsigytos striukės vertės, t.y. 400,50 Eur, bei nekokybiškai suteiktų valymo paslaugų kaina (50 Eur), dėl ko iš atsakovės ieškovui priteisiama 400,50 Eur už sugadintą drabužį bei 50 Eur už netinkamai suteiktas valymo paslaugas.
36. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po atsakovės atlikto valymo įvyko ieškovo odinės striukės išvaizdos, tekstūros bei standumo pokytis, kuris ieškovui yra esminis drabužio kokybės pablogėjimas, bei apie kurį ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, dėl ko yra pagrindas daryti išvadą dėl ieškovui priklausančio daikto sugadinimo bei jo tinkamo neinformavimo apie galimas cheminio valymo pasekmes, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
37. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinys bei apeliacinis skundas yra tenkinami 53 proc. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 774,52 Eur išlaidų advokato pagalbai ir vertimui apmokėti bei 16 Eur žyminio mokesčio mokėjimo išlaidas. Atsakovė, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, 1963,83 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo neįrodė, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kad realiai patyrė tokias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais atsakovė tik patvirtina aplinkybę, kad ji bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, patyrė jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 1038,18 Eur.
39. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad šalių pateiktų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, ieškovui iš atsakovės priteisia 410,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 8,49 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme. Įvertinus tai, kad ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 200,88 Eur (192,39 Eur advokato pagalba bei 8,49 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą), o atsakovei iš ieškovo – 487,94 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteisiama 287,06 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
40. Į valstybės biudžetą 5,68 Eur suma už procesinių dokumentų įteikimą nepriteisiama, kadangi šią sumą paskirsčius tarp šalių išieškotina suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,Paulini“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 400,50 Eur (keturis šimtus eurų 50 ct) žalą už sugadintą drabužį bei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žalą už netinkamai suteiktas valymo paslaugas.
Priteisti ieškovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,Paulini“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 410,50 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 50 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 8,49 Eur (aštuonis eurus 49 ct) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei UAB ,,Paulini“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 287,06 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 06 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.