Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. R., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Pareiškėjas A. R. yra A. R. ir suinteresuoto asmens E. R. sūnus. A. R. ir E. R. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). A. R. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje. Pareiškėjas A. R. tėvo mirties momentu buvo nepilnametis, t. y. 14 m. Pareiškėjo tėvo A. R. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2003-03-12 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-653. Po A. R. mirties paveldėjimo byla yra užvesta pagal suinteresuoto asmens E. R. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokos su palikėju metu, jai priklausančią ½ dalį, tačiau palikimas nėra priimtas. Pareiškėjas A. R. tėvo vardu registruotame name (duomenys neskelbtini), gyveno iki ir po tėvo mirties, šiuo metu tebegyvena, šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą, moka būsto išlaikymo išlaidas.

Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas tėvo mirties momentu buvo nepilnametis, todėl negalėjo žinoti (suvokti) jokių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus. Pareiga pasirūpinti jo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, teko jo atstovei pagal įstatymą motinai (LR CK 3.185 str., CK 2.7 str.). Pareiškėjo mama nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu. Nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką kartu gyveno, taip pat nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2011, Nr. e3K-3-340-378/2020).

Taigi, pareiškėjas (įpėdinis) palikimo atsiradimo metu, atstovaujamas savo motinos, ir vėliau sulaukęs pilnametystės su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjas perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininku.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R. po tėvo A. R. mirties 2002-10-26 priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.