Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Turto bankas“, R. J., R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. J. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiniu mirusiosios turto valdymu. Įstatyminis mirusiosios įpėdinis yra pareiškėjas – sutuoktinis. Kiti įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiosios vaikai: dukra R. P. ir sūnus R. J. Nei mirusiosios sūnus, nei dukra palikimo po motinos mirties, kreipiantis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, nepriėmė. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą paliekant turtą įpėdiniui, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, patvirtintą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės, tačiau po sutuoktinės mirties pareiškėjas sutuoktinės palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą nepriėmė. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas naudojasi ir valdo jam ir mirusiajai sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad prižiūri šį turtą, rūpinasi juo, atlieka nedidelius (einamojo) remonto darbus, moka mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjas po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiūrėdamas tiek savo, tiek sutuoktinei priklausiusias nuosavybės dalis, jomis rūpindamasis, mokėdamas mokesčius, ką galima traktuoti faktišku paveldėto turto valdymu.

6. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjas S. P. J. yra palikėjos sutuoktinis, palikėja taip pat turi dukrą R. P. ir sūnų R. J.. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjos sutuoktiniui S. P. J. nuosavybės teise priklauso patalpa-butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau turtas (1/2 jo dalis) yra įgytas santuokos metu ((duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), todėl palikėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė). Testamentų registro duomenimis, J. J. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė testamentus, palikimo priėmimo faktų testamentų registre neregistruota.

12. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po J. J. mirties pareiškėjas rūpinosi buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūra, mokėjo mokesčius ir kitas buto išlaikymo išlaidas. Byloje pateikti mokėjimų pavedimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrum Lietuva“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Tele2“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Rasų valda“ patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas turtą išlaiko. Konstatuotina, kad pareiškėjas palikimą priėmė realiai pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūri, moka mokesčius, jame gyvena.

13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. J. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. P. J. po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikėjos palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo S. P. J. paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo S. P. J. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo S. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.