Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje,- Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Sutiko sumažinti prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydį nuo 190,00 Eur iki 170,00 Eur, taip pat sutiko ir su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Papildomai nurodė, kad šiuo metu ji AB „Lietuvos paštas“ nebedirba, tačiau dirba pas ūkininką, ir jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 380,00 Eur, atskaičius mokesčius. Taip pat nurodė, kad dukra labai serga, todėl jai būtina pirkti vaistus, o, atsižvelgiant į tai, kad Skuodo miesto poliklinikoje nebėra vaikų skyriaus, jai tenka dukrą vežti į privačią polikliniką, kurią rekomendavo jos dukters šeimos gydytoja, Klaipėdos mieste. Taip pat nurodė, kad atsakovas su dukra bendrauja retai, tačiau dukrai išlaikymą teikia sistemingai, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Prašo teismo tenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukters išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei nustatyti atsakovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų išlaikymą dukrai mokėti po 140,00 Eur. Supranta, kad vaiko poreikiai yra padidėję, ir dukters išlaikymui turėtų būti skiriama daugiau lėšų, tačiau jis šiuo metu tokių galimybių neturi. Jam yra žinoma, kad dukra dažnai serga, ir ji yra vežama į privačią polikliniką Klaipėdos m., tačiau abejoja, ar tai būtina daryti. Taip pat nurodė, kad jis turi įgijęs staliaus specialybę, tačiau šiuo metu dirba UAB „Norfa“ parduotuvėje apsaugos darbuotoju, dirba pagal grafiką, vieną dieną dirba, o po to turi tris laisvas dienas, tačiau šis grafikas yra kintantis, nes trūkstant darbuotojų, jis gali būti bet kuriuo metu iškviestas į darbą, už papildomas darbo dienas jam yra sumokama. Jo darbo užmokestis nėra reguliarus, vidutiniškai per mėnesį jis gauna apie 600,00-650,00 Eur, atskaičius mokesčius. Jam tenka mokėti per mėnesį apie 70,00 Eur kreditoriui už paimtą kreditą, apie 200,00 Eur komunalinių mokesčių, be to, jo sutuoktinė laukiasi naujagimio, jie ruošiasi tuoktis, todėl jam bus reikalingi pinigai naujos šeimos kūrimui. Prašo nustatyti teismo jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti dukters išlaikymui po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Zita Lenkienė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad šalių dukra gyvena nuosavame name, (duomenys neskelbtini), mergaitė yra gerai prižiūrima, ja rūpinasi mama, o kaip matyti, atsakovas taip pat yra rūpestingas tėtis. Patvirtina, kad Skuodo mieste nėra poliklinikoje vaikų skyriaus, yra tik dvi šeimos gydytojos, kurių viena atvažiuoja iš Klaipėdos. Jei yra būtinas tam tikros specializacijos gydytojas, tenka važiuoti į Klaipėdos m. Vaikui turi būti mokamas jo poreikiams patenkinti pakankamas išlaikymas, todėl mano, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis šalių dukrai 170,00 Eur yra būtinas, todėl institucijos atstovė sutinka, kad būtų priteista būtent tokio dydžio suma. Taip pat nurodo, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra racionalesnė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės bei jos atstovės paaiškinimais, atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-10 sprendimu. Šalys turi dukrą D. B., gim. 2011-05-25, kurios gyvenamoji vieta Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-10 sprendimu, patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatyta su motina ieškove I. B., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku nustatymo tvarkos

Šalys bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kurią pasiūlė atsakovas. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė D. B., nors ir negyvena kartu su atsakovu, tačiau palaiko su juo artimus ir šiltus santykius, noriai su juo bendrauja, laukia susitikimų. Duomenų, jog bendravimas su atsakovu kaip nors pažeistų vaiko interesus, traumuotų jį psichologiškai, neatitiktų jo individualių interesų, norų ir pažiūrų, byloje nenustatyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šalių bei institucijos, teikiančios išvadą byloje nuomones, tai, kad šalys iš esmės sutinka dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku D. B. tvarka: vieną kartą per mėnesį atsakovas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos šeštadienį, šalių iš anksto suderintu laiku, ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą kitą dieną, t. y. sekmadienį 17.00 val., o kas antrą savaitę, poilsio dienomis, atsakovas lanko ir bendrauja su savo dukra jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto, tai yra, ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs konkretų laiką su ieškove.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

Ieškovė prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-10 sprendime, kuria patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei D. B., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu savo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai sumažino, ir prašė priteisti po 170,00 Eur. Teigia, kad sutarties pasirašymo metu dukrai buvo treji metai, dabar paaugo, pasikeitė jos poreikiai, ji pradėjo lankyti darželį, dėl pablogėjusios sveikatos būklės periodiškai privalo lankytis pas gydytojus, dažnai serga peršalimo ligomis, turi endokrinologinių problemų, išaugo dukters poreikiai maistui, rūbams. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies, nurodo, kad supranta, jog dukters poreikiai padidėjo, tačiau jis šiuo metu neturi galimybių mokėti net ir po 170,00 Eur, sutinka mokėti po 140,00 Eur dukters išlaikymui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014-07-14 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo padėti materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą D. B., gim. 2011-05-25, ir teikti jai išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Lt (86,88 Eur) nuo 2014-07-01 iki jos pilnametystės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).

Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš esmės grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir sunkia savo turtine padėtimi, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti svarstomas esant bent vienai iš nurodytų sąlygų, tai yra arba iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, arba iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio sudarymo metu D. B. buvo mažiau nei dveji metai, ji nelankė ugdymo įstaigos, kitų papildomų užsiėmimų, dabar D. B. penkeri su puse metų, ji lanko darželį, šokių būrelį. Byloje esančiais pateiktais įrodymais (medicininiais išrašais iš ambulatorinės vaiko kortelės, kvitais už sumokėtus vaistus bei gydytojų konsultacijas) nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra pakankamai dažnai serga peršalimo ligomis. Byloje nėra duomenų apie šalių patvirtinto susitarimo metu D. B. turėtas sveikatos problemas, todėl galima daryti išvadą, kad pasikeitė ir vaiko sveikatos būklė, jis pradėjo dažniau sirgti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl dukters sveikatos būklės turėdavo nedarbingumą, dėl kurio, ieškovės gaunamos pajamos sumažėdavo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai pat atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį Lietuvoje, į šiuo metu esantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 380,00 Eur minimalios mėnesinės algos dydį, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad vienam mėnesiui vidutiniškai vaikui ieškovė išleidžia 35,00 Eur vaikų darželiui, 15,00 Eur vaikų darželio fondui įvairioms reikmėms, 8,00 Eur už šokių pamokas, kurias lanko dukra, apie 80,00 Eur vaistams, medikamentams, tepalams ir apsilankymams pas privačios praktikos gydytojus, į kurias įeina ir kuro išlaidos, patirtos važiuojant į Klaipėdoje, esančią polikliniką, 40,00 Eur maistui, 16,00 Eur (50 Eur/3 žm.) už elektrą, apie 16,00 Eur už malkas (600,00 Eur:12 mėn:3 žm.); 13,00 Eur (40,00 Eur/3 žm.) už šiukšlių išvežimą, 6,00 Eur (20 Eur/3žm.) už interneto paslaugas, taip pat skiriamos lėšos auklei, maistui, rūbams, avalynei, žaislams. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visas nurodytas išlaidas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad objektyviai žinoma ir suprantama, kad tokias išlaidas ieškovė patiria, todėl ieškovės išlaidos patirtos už komunalines paslaugas, vaistams, išlaidos įvairioms priemonėms darželyje, rūbams, avalynei, žaislams, ugdymo priemonėms, higienos prekėms nors ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, laikytinos iš esmės protingomis ir pagrįstomis. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, sveikatos būklę bei byloje esančius duomenis, teismas pripažįsta, jog penkerių metų nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui vidutiniškai yra reikalinga 300,00 Eur suma.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės apie šalių turtinę padėtį. Ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto -1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Audi Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m., pirmosios registracijos data 2009-08-04. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m., pirmosios registracijos data 2012-02-11. Pagal AB „Lietuvos paštas“ 2016-11-15 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos m. iki 2016 m. lapkričio mėn., ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 285,81 Eur, atskaičius mokesčius. Nuo 2017-02-23 ieškovė dirba pas ūkininką, jos darbo užmokestis yra 380,00 per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Tarp ieškovės ir UAB „Nordecum“ 2016-11-29 sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovei yra suteikta 500,00 Eur paskola, ieškovė per mėnesį turi sumokėti po 90,00 Eur skolos. Duomenų apie kitus ieškovės įsipareigojimus ar išlaikomus asmenis byloje nėra. Pagal AB „Norfos mažmena“ 2017-01-15 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 655,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Tarp atsakovo ir AB „Swedbank“ 2016-06-08 sudaryta vartojimo kredito sutartį Nr. 16-069917-GV, pagal kurią atsakovui yra suteikta 1000,00 Eur paskola, atsakovui per mėnesį tenka sumokėti bankui 69,67 Eur skolos. Atsakovas šiuo metu gyvena pas savo sugyventinę, todėl jo teigimu, jis sumoka apie 200,00 Eur per mėnesį buto mokesčių, už komunalines paslaugas, tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų apie mokesčių mokėjimą už buto priežiūrą, komunalines paslaugas, eksploataciją, matyti, kad atsakovui tenkanti mokėti mokesčių dalis už komunalinių atliekų tvarkymą yra 5,50 Eur, už elektrą –10,00 Eur, už vandenį - 6,50 Eur, už šildymą - 43,00 Eur, už internetą - 7,50 Eur, iš viso atsakovui tenka sumokėti 90,50 Eur mokesčių per mėnesį. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis už komunalines paslaugas, įskaitant interneto paslaugas sumoka 200,00 Eur. Byloje esančia medicinine pažyma nustatyta, kad atsakovo sugyventinė laukiasi kūdikio. Duomenų apie kitus atsakovo įsipareigojimus ar šiuo metu išlaikomus asmenis byloje nėra.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, į atsakovo šiuo metu mokamo išlaikymo dydį, taip pat į tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas susitarimas dėl išlaikymo, pagerėjo, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir nors nežymiai, tačiau geresnė, nei ieškovės, atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra didesnės, todėl jam skirtina ir neženkliai didesnė dalis išlaidų, tenkančių šalių nepilnamečio vaikui išlaikymui. Nors atsakovas ir nurodė, kad dukters išlaikymui sutinka mokėti po 140,00 Eur per mėnesį, tačiau, tiek teismo vertinimu, tokia suma yra nepakankama, tačiau ir ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, kas sąlygoja didesnį išlaikymo dukrai priteisimą, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad šalių dukra turi sveikatos problemų - mitybos sutrikimų, o kaip ir daugelis tokio amžiaus vaikų, serga kvėpavimo takų ligomis (sloga, kosulys, padidintas bronchų jautrumas), todėl spręstina, kad byloje esantys duomenys patvirtina nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ir 80,00 Eur lėšų sumą, kurią šiuo metu būtina skirti dukrai dėl jos sveikatos sutrikimų, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog D. B. būtų specialių poreikių vaikas ir, dėl to būtų reikalinga priteisti ieškovės prašomą 170,00 Eur išlaikymo sumą. Be to, ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis ketina kurti šeimą, planuoja vestuves, o jo sugyventinė laukiasi kūdikio, ir jis ateityje turės papildomų išlaidų nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis nepajėgus teikti šiek tiek didesnį, nei pats sutinka, išlaikymą nepilnametei dukrai, juolab, kad prie būsimo atsakovo vaiko išlaikymo taip pat prisidės ir jo motina, atsakovo būsima sutuoktinė. Taip pat atmestini ir neigiamai vertintini atsakovo argumentai, jog ieškovė gali dukrą vesti pas šeimos gydytojus, o ne naudotis privačios praktikos gydytojų paslaugomis, tačiau visuotinai žinoma, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo miesto filiale sveikatos priežiūros paslaugos vaikams nebeteikiamos, jame nėra specializuotų vaikų gydytojų, todėl akivaizdu, jog ieškovė turi vienintelę galimybę kartu su dukra vykti į kitą miestą dėl medicinos paslaugų suteikimo vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu, žinodamas apie šiuo metu esančius dukros sveikatos sutrikimus, būtų ėmęsis iniciatyvos ir suradęs bei pasiūlęs ieškovei alternatyvų sprendimo būdą dėl medicinos įstaigos parinkimo, kurioje, atsakovo manymu, jo dukrai būtų suteiktos kokybiškesnės ir galbūt pigesnės medicinos paslaugos, nei teikiamos šiuo metu ieškovės pasirinktoje medicinos įstaigoje.

Be to, pažymėtina, kad abi šalys, būdami sveikais ir darbingais asmenimis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius.

Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: dirba, pagal savo galimybes teikia išlaikymą, kuris atitinkamai didėja vaikui augant ir jo poreikiams didėjant (ką pripažino ir pats atsakovas), suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, rūpinasi juo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teikdama išvadą teisme patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, jos šeima dėl vaikų nepriežiūros ir vaikų teisių pažeidimų nėra Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, taip pat skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, neužtikrintų vaikų poreikių tenkinimo. Teismas pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat į nurodytus teisinius išlaikymo mokėjimo ir jo pakeitimo, dydžio nustatymo, aspektus, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, keistinas teismo 2014-07-10 sprendimu patvirtintas, šalių susitartas išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. B., gim. 2011-05-25, po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, darytina išvada, jog priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus (CK 3.190 str., 3.192 str. 2 d., 3.208 str., CPK 268 str. 5 d.).

Kadangi kreipimosi į teismą metu prielaidos į didesnį išlaikymą jau egzistavo, padidintas išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2017-01-02) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. B. (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas geranoriškai teikia vaikui išlaikymą, todėl teismas neatmeta galimybės, kad atsakovas, pasikeitus jo turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams bei išlaidoms, gera valia pagal savo galimybes teiks ir didesnį, nei teismo priteistas, išlaikymo dydį.

Be to, nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams bei tėvams nesusitarus, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje, kurias sudaro 400,00 Eur atstovavimo išlaidos. Patenkinus 84 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 336,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismui iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš atsakovo priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo R. B. ir jo nepilnametės dukters D. B. tokią bendravimo tvarką: atsakovas R. B. bendrauja su dukra D. B. vieną kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos, šeštadienį, šalių iš anksto suderintu laiku, ir, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą, kitą dieną, t. y. sekmadienį, 17.00 val., o kas antrą savaitę poilsio dienomis atsakovas R. B. lanko ir bendrauja su savo nepilnamete dukra D. B. jos gyvenamojoje vietoje, iš anksto, tai yra ne vėliau kaip prieš dvi dienas, suderinęs konkretų laiką su ieškove I. B..

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-284-98/2014 patvirtintą išlaikymo dydį iš atsakovo R. B. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-01-02, iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti dukrai D. B., gim. 2011-05-25, išlaikymą po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės dukros išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervedant į ieškovės I. B. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke.

Paskirti ieškovę I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja.

Pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-284-98/2014, sumokėjus visą nurodytą teismo sprendimu patvirtintą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2017-01-02.

Išlaikymo išieškojimą nepilnamečiui vaikui D. B. pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2017-01-02.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovei I. B. 336,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo R. B. 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Skuodo rajono apylinkės teismą.