- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-230-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01077-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. Š., valstybės įmonė Turto bankas, D. K.-A., Z. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7458-1147/2022 pagal A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, D. K.-A., I. Š., Z. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą atsiradusį po savo tėvo S. K. (toliau – ir palikėjas) mirties. Pareiįkėjas teigė, kad jis po palikėjo mirties rūpinosi paveldimu turtu, jį faktiškai valdė ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, D. K.-A. ir Z. K. atsiliepimuose pareiškimo neginčijo.
3. Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. priėmė savo tėvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs paveldimą turtą valdyti, nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įforminti palikimo priėmimą.
5. Sprendime nurodyta, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas yra palikėjo sūnus, o nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtino, kad garažas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso palikėjui. Žemės sklypo 0,0852 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso palikėjui ir jo sutuoktinei I. Š., todėl palikėjui priklauso 1/2 dalis minėto žemės sklypo. Taip pat nurodė, kad testamentų registro išrašas patvirtina, kad registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų. Teismas sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po palikėjo mirties mokėjo mokesčius už garažą, šiais veiksmais faktiškai priėmė palikimą, todėl konstatavo, kad yra pagrindas pareiškimą patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6.1. Apeliantė pažymi, kad pirmos instancijos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo per 14 d. nuo pranešimo gavimo dienos išsiuntė apeliantei per paštą adresu (duomenys neskelbtini) 2022 d. lapkričio 17 d. Paštas 2022 m. lapkričio 22 d. pranešė I. Š. apie gautus procesinius dokumentus bei nurodė, kad saugojimo terminas – 30 dienų. 2022 m. gruodžio 27 d. teismui buvo išsiųsta pažyma, kad I. Š. procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Apeliantės teigimu, ji apie teismo procesą, nagrinėjamu atveju, nebuvo informuota ir pranešimo apie civilinės bylos Nr. e2YT-7458-1147/2022 iškėlimą pagal A. K. pareiškimą nei iš teismo, nei iš pašto negavo.
6.2. Apeliantė neginčija, kad jos sutuoktinio sūnus A. K. po tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą, pradėjęs paveldimą turtą valdyti, ji asmeniškai atidavė jam visus garažo dokumentus, raktus, tėvo nuotraukas, tačiau teigia, kad ji taip pat galėjo pateikti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
6.3. Apeliantė nurodo, kad ji liko gyventi bute, kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu, įstatymo nustatytu terminu priėmė priklausantį sutuoktiniui kilnojamąjį turtą – baldus, nuotraukas, knygas, namų apyvokos reikmenis, be to dirbo žemės sklype, mokėjo už Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas.
6.4. Nurodo, kad dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl palikimo priėmimo, ji kreipėsi į advokatą V. O., bet advokatas pranešė, kad negali teikti jai teisinę pagalbą, nes sudarė teisinės pagalbos sutartį su A. K., paaiškino, kad teismas turi pateikti jai pranešimą apie bylos iškėlimą ir atsiliepimo pateikimą ir ji turi teisę pateikti savo reikalavimus, apeliantė pranešė advokatui savo el. pašto ir telefono numerį. Tačiau apeliantė teigia jokių pranešimų negavusi, tik 2022 m gruodžio 20 d. ji gavo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo teismas patenkino A. K. pareiškimą.
6.5. Pasak apeliantės, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą<...>. Apeliantės nuomone, nurodytu pagrindu skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas A. K. ir suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepimuose į apeliacinį skundą, kurie iš esmės yra tapatūs, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas A. K. prašo priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjo teigimu, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Po palikėjo S. K. mirties visą jo palikimą priėmė palikėjo sūnus – pareiškėjas A. K. faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo datos. Apeliantė savo apeliaciniame skunde patvirtina ir tą aplinkybę, kad ji galėjo pateikti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji taip pat priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. K. mirties, pradėjusi paveldimą turtą valdyti, tačiau toks pareiškimas teismui nepateiktas.
Atsiliepimas
7.2. Teigia, kad apeliantė klaidina teismą, nes apeliantė net nenurodė datos kada ji kreipėsi į pareiškėjo A. K. atstovą advokatą V. O. dėl teisinės pagalbos suteikimo. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 7 d. telefonu į pareiškėjo A. K. atstovą advokatą V. O. kreipėsi apeliantė dėl teisinės pagalbos suteikimo byloje dėl palikimo priėmimo jos mirusio sutuoktinio S. K..
7.3. Nurodo, kad palikėjas S. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir testamento nepaliko. Šio palikėjo sūnus – pareiškėjas A. K., yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Teigia, kad apeliantė be jokių priežasčių praleido Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5.50 straipsnio nustatytą trijų mėnesių terminą priimti sutuoktinio S. K. palikimą. Dėl savo sutuoktinio – palikėjo S. K., palikimo priėmimo apeliantė nei į notarą, nei į teismą nesikreipė ir pati patvirtino, kad ji asmeniškai atidavė palikėjo sūnui A. K. daiktus ir dokumentus, tai yra visus garažo dokumentus, raktus, tėvo nuotraukas. Mano, kad apeliantė po jos sutuoktinio S. K. mirties nenorėjo ir nesekė tikslo priimti jo palikimą.
7.4. Taip pat mano, kad apeliantė savo skunde nenurodė dėl kokių svarbių priežasčių ji neatsiėmė Lietuvos pašte išsiustos jai iš teismo korespondencijos šioje byloje. Todėl apeliantės nurodytas skunde kaltinimas, kad jai šioje byloje nebuvo įtekti pareiškėjo A. K. procesiniai dokumentai ir tokiu būdu jai buvo užkirstas kelias ginti save teismo proceso metu šioje byloje yra nepagrįstas. Apeliantė galėjo ir gali atskirai, nepriklausomai nuo priimto šioje byloje sprendimo, pateikti teismui pareiškimą dėl jos mirusio sutuoktinio – palikėjo S. K., palikimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. priėmė savo tėvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotu asmeniu byloje įtraukta I. Š. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti priimtą sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie teisme iškeltą bylą.
10. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.
11. Priimti sprendimą teismas gali tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis, todėl teisė būti išklausytam yra viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia įgyvendinti rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus bei pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimą apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose gautas pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šį pareiškimą teismas priėmė 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucija, nustatė 14 dienų terminą suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei I. Š., pateikti atsiliepimus į pareiškimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo suinteresuotiems asmenims išsiųsti 2022 m. lapkričio 16 d. 2022 m. lapkričio 30 d. valstybinė įmonė Turto bankas, 2022 m. gruodžio 5 d. Z. K., o 2022 m. gruodžio 6 d. D. K. A. pateikė teismui atsiliepimus į A. K. pareiškimą, suinteresuoto asmens I. Š. atsiliepimas teisme negautas.
13. 2022 m. gruodžio 1 d. specialiame interneto tinklapyje paskelbta, kad byla pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 8 d. Suinteresuotam asmeniui I. Š. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas įteiktas 2022 m. gruodžio 22 d., tačiau 2022 m. gruodžio 30 d. teisme gautas vokas, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 16 d. teismo siųsti procesiniai dokumentai, tarp jų ir pareiškėjo pareiškimas, suinteresuotam asmeniui neįteikti, pranešimas su 30 dienų saugojimo terminu suinteresuotam asmeniui buvo paliktas 2022 m. lapkričio 22 d.
14. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šis dokumentų įteikimo būdas savo esme yra įteikimo fikcija ir įstatymų leidėjo valia nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27–28 punktus).
15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui I. Š. teismo procesiniai dokumentai apie pradėtą teismo procesą ir informacija apie atsiliepimo pateikimą neįteikti, duomenys apie dokumentų neįteikimą į teismą grįžo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo nepranešęs apie pradėtą procesą vienam iš suinteresuotų asmenų.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo suinteresuotam asmeniui I. Š. išsiųsti 2022 m. lapkričio 16 d. registruota pašto siunta jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, su 30 dienų saugojimo žyma, kadangi jos gyvenamosios vietos adresas sutampa su deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo, šiuo konkrečiu atveju, taikytas procesinių dokumentų įteikimo būdas, atsižvelgus į šios nutarties 14 punkte pateiktus išaiškinimus, nebuvo tinkamas, kadangi jis laikomas subsidiariu ir taikomu tik tuomet, kai išnaudojamos visos kitos galimybės realiai įteikti procesinius dokumentus byloje dalyvaujančiam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad 2022 m. lapkričio 16 d. teismo siųstus procesinius dokumentus I. Š. bandyta įteikti asmeniškai pakartotinai ar kitomis papildomomis leistinomis priemonėmis (pvz. per darbovietę), o ne iš karto taikant įteikimo fikciją.
17. Be to, procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymas galimas, kai teismas įsitikina, jog praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 519 patvirtinto Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Nagrinėjau atveju, teismas, išsiuntęs teismo procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui su 30 dienų saugojimo žyma, šio termino pabaigos nesulaukė ir priėmė sprendimą neįsitikinęs, kad dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti ar kad praėjo ant voko teismo nurodytas 30 dienų siuntos saugojimo terminas.
18. CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Tuo atveju, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
19. Nepaisant to, kad bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir paprastai rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), dėl ko teismas, 2022 m. gruodžio 1 d. specialiame interneto tinklapyje paskelbdamas apie A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 8 d., paskelbimo apie bylos nagrinėjimą iš esmės tvarkos nepažeidė, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti apie tinkamą suinteresuoto asmens I. Š. informavimą apie A. K. teismui pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apie teisę pareikšti atsiliepimą. Ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo iš viso nebuvo informuotas apie pradėtą teisminį procesą, neleidžia daryti išvados, kad paskelbus apie rašytinį teismo posėdį specialiame interneto tinklapyje I. Š. galėjo žinoti apie A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 8 d., t. y. galėjo būti informuota apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.
20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotam asmeniui I. Š. šioje byloje nebuvo tinkamai pranešta nei apie patį procesą, pradėtą gavus A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nei apie teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, nei apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai ir neužtikrintas tinkamas procesas byloje.
21. Kadangi apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie pradėtą procesą bei teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ir būtent tuo yra grindžiamas apeliacinis skundas, šios nustatytos aplinkybės atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
22. Konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų teismas nepasisako, taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.