Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1., 2.4.5.2.1., 2.4.7.

2011 m. kovo 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistui Vitalijui Matusevičiui (Vitalij Matusevič,Onai Lukoševičienei ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 20 (dvidešimties) MGL ( 2500 Litų) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iškelti G. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d. ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2007-04-15 d., apie 15.55 val. (duomenys neskelbtini), R. D. vairuodamas R. N. priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant minėtu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims bei aplinkai, sutrikdė eismą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 punkto reikalavimus, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 64 punkto reikalavimus, prieš pradėdamas keisti važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 145 punkto reikalavimus, apsisukimo manevrą pradėjo atlikti ne nuo kraštinės kairės padėties, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos prie jo artėjusiam motociklui YAMAHA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. 871 VD, kurį vairavo G. V., t. y. R. D. prieš sukdamas į kairę privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimus, dėl ko G. V. vairuojamas motociklas atsitrenkė į R. D. vairuotą automobilį. Įvykusio eismo įvykio metu G. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Apelianto nuomone, vienintelė eismo įvykio priežastis buvo didelis, du kartus viršijantis maksimalų leidžiamą motociklo, vairuojamo G. V., greitis, dėl ko nukentėjusysis nesugebėjo ir net neturėjo fizinės galimybės sustabdyti motociklą ir išvengti eismo įvykio. Onos Lukoševičienės konsultacinėje išvadoje ši aplinkybė aptarta ir nurodoma, kad jeigu G. V. būtų važiavęs leidžiamu 50 km/h greičiu, tai automobilis „Audi“ būtų užbaigęs posūkį ir atlaisvinęs eismo juostą motociklui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, neatsižvelgęs į nurodytą teiginį, padarė nepagrįstą išvadą, jog įvykio kaltininku buvo jis, nes neva pažeidė KET 150 p., 145 p. ir kt. reikalavimus. Byloje jis nuosekliai parodė, jog pradėdamas stabdyti ir prieš tai atlikdamas kairio posūkio manevrą, įjungė kairio posūkio signalą, šią aplinkybę patvirtino ir kartu važiavę liudytojai T. Ž. ir R. B.. Kadangi G. V. važiavo automobilio „Audi“ judėjimo kryptimi, šia kryptimi yra tik viena eismo juosta, todėl darytina išvada, jog motociklas automobilio nelenkė ir jokio juridinio pagrindo duoti kelią ta pačia kryptimi važiuojančiam motociklui nebuvo, teismas, konstatuodamas jo veikoje KET 145 p. pažeidimą, šią normą pritaikė netinkamai, priešingai nei ji taikoma teismų praktikoje. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas nepažeidė KET 150 p. reikalavimų, nes manevrą darė įjungęs kairiojo posūkio signalą, o pagal KET 181 p., iš paskos važiuojantis vairuotojas, lenkimo manevrą gali atlikti tik įsitikinęs, kad priekyje važiuojantis vairuotojas šio signalo nerodo. Jeigu G. V. šio reikalavimo nebūtų pažeidęs, tai jis būtų palaukęs, kol nuteistasis atliks posūkio manevrą, be to, jis dar pažeidė KET 164 p., numatantį vairuotojo pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Teismo išvados dėl motociklo vairuotojo suklaidinimo yra paremtos spėlionėmis, o ne motyvuojant įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, jos prieštarauja ir faktinėms bylos aplinkybėms, logiškai tokias prielaidas paneigiančioms. Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuodamas, jog jo elgesys, vairuojant automobilį „Audi“ buvo nusikalstamai nerūpestingas ir dėl to kilo autoįvykis, teismas neįvertino, ar jis turėjo objektyvias galimybes įvertinti manevro saugumą, priimdamas sprendimą atlikti kairįjį posūkį ir negalėjo numatyti, kad už jo esantis motociklas važiuoja beveik 100 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h. Skundu prašoma įvertinti nurodytas aplinkybes ir priimti naują – išteinamąjį nuosprendį.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo G. V. atstovas advokatas D.Skebas teigia, jog sutinkamai su BPK 88 str., 90 str. taisyklėmis, Onos Lukoševičienės surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, nei konsultacinė išvada, todėl šis dokumentas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti vertinamas kaip įrodymas, Prašoma atsižvelgti į tai, jog nukentėjusysis nelenkė ir neketino lenkti nuteistojo vairuojamo automobilio, o važiavo ta pačia kryptimi. Apeliantas pažeidė KET 145 p., 150 p. nuorodas, t.y. vairuotojas, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, o taip pat prieš sukdamas į kairę ar dešinę, privalo pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies krašto. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, apeliantas klaidingai traktuoja apsisukimo manevro aplinkybes, nes specialisto išvada nustatyta, kad automobilio „Audi“ vairuotojas, apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo kraštinės kairės padėties, nedavė kelio iš paskos prie jo artėjančiam motociklui. Nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, jog R. D. sudarė kliūtį ir iniciavo pavojingą situaciją, versdamas kitą eismo dalyvį staiga stabdyti vairuojamą motociklą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis viršijo leistiną važiavimo greitį, teisiniu požiūriu negali būti laikoma pagrindine eismo įvykio sąlyga. Atsižvelgtina į tai, jog R. D. gerai žinojo kelią, pasakojo savo keleiviams, kur ketina važiuoti, tačiau nepaisant to, nepastebėjo nei kelio posūkio, nei artėjančio motociklo, nors eismo sąlygos buvo geros.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, , nukentėjusysis G. V. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą, nurodant, kad nukentėjusysis G. V. trauktinas administracinėn atsakomybėn dar ir pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

N. R. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas nuteistojo R. D. atžvilgiu, yra pagrįstas ir teisėtas , teismo išvados dėl jo veikos įvertinimo yra pagrįstos faktiniais bylos duomenimis.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir įvykio metu kilusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta , ko neginčija ir apeliantas R. D., jis 2007 m. balandžio 15 d., apie 15.55 val., kelio Trakai – Vievis 17 kilometre, vairuodamas R. N. priklausantį automobilį „Audi A4“, keisdamas savo važiavimo kryptį, pradėjo apsisukimo į kairę manevrą ne nuo važiuojamosios dalies kraštinės kairės padėties, bet nuo dešinės kelio pusės , ko pasekoje į jo automobilį atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs motociklu „YAMAHA“ G. V. , dėl ko įvyko autoįvykis, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusysis G. V. važiavo greičiu apie 94 km/ val. , kai tame kelio ruože didžiausias leistinasgreitis yra 50 km/ val.

N. R. D., neginčydamas faktinių bylos aplinkybių, ginčija savo kaltumą, nurodydamas , kad , jo manymu, pagrindinė aptariamo autoįvykio kilimo priežastis buvo ne jo manevras, keičiant važiavimo kryptį, o nukentėjusiojo G. V. vos ne dvigubai didesnis važiavimo greitis, jei ne pastarojo Kelių eismo taisyklių pažeidimas, jis būtų spėjęs užbaigti manevrą .

Iš baudžiamojoje byloje surinktų faktų, yra nustatyta , jog nuteistasis R. D. , aptariamu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį AUDI A4 v.n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių , sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams , kitiems asmenims ir aplinkai , sutrukdė eismą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija , galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) bendrąsias eismo dalyvių pareigas (53 p , 64 p.) , taip pat jis, keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas iš savo važiuojamosios kelio juostos į kairę, kad, pervažiavęs priešpriešinio eismo juostą, įvažiuotų į toje pusėje esantį įvažiavimą į „Automobilių stovyklą“, šį manevrą pradėjo išvažiavęs vairuojamo automobilio ratais iš važiavimo juostos į dešinį kelkraštį nemažiau kaip 0,2 m, tik po to skersai kelio pasukęs į kairę ( 46 laipsnių kampu) , tuo jis pažeidė KET važiavimo manevravimo taisyklių 145 str. ir 150 str. , nes prieš važiavimo krypties pakeitimą , jis neįsitikino, kad tai padaryti saugu ir nedavė kelio kitame eismo dalyviui , apsisukimo manevrą jis pradėjo kelio viduryje, o ne nuo kraštinės kairės kelio padėties , nedavė kelio iš paskos ta pačia kryptimi važiavusiam motociklu nukentėjusiajam G. V., kuris važiavo, pažeisdamas KET taisyklių(redakcija, galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) 174 str. , greičiu apie 94 km/val., kai tame kelio ruože didžiausias leistinas greitis buvo 50 km/val. Iš bylso duomenų yra nustatyta, kad eismo įvykis kilo , motociklui atsitrenkus į apelianto R. D. vairuojamą automobilį, abiems esant jų važiavimo juos kairėje pusėje, todėl papildomai nustatytina, kad nukentėjusysis G. V. , vairuodamas motociklą, taip pat pažeidė tuo metu galiojusių KET 194 p. reikalavimus, nes sutinkamai su šios normos reikalavimais , vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Kolegija, įvertinusi byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja , kad tiek nuteistojo R. D., tiek nukentėjusiojo G. V. padaryti aptariamoje situacijoje Kelių eismo taisyklių pažeidimai vienodai yra susiję priežastini ryšiu su eismo įvykio kilimu, tą patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių tyrimo skyriaus 2008-01-31 specialisto išvada Nr. 11-1788(07) (t. 1 b.l. 103-110), nustačiusi, kad autoįvykis kilo skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, tą patį patvirtino ir teismo posėdžiuose apklaustas ekspertas Vitalijus Matusevičius. N. R. D. ginčija , kad jis suko į kairę prieš tai išvažiavęs savo važiavimo kryptimi automobilio ratais į dešinį kelkrašttį ir tik po to daręs posūkį, nurodydamas, kad jis pasuko į kairę iš važiuojamosios kelio vidurio, tačiau tokią jo versiją nuneigia įvykio vietoje užfiksuoti duomenys (t. b.l. 6-8,9, 10-20).

Kaip žinoma iš byloje surinktų duomenų, autoįvykio metu nuteistasis R. D. nepatyrė padarinių, dėl kurių baudžiamąją tvarka būtų atsakingas nukentėjusysis G. V. , padaręs KET pažeisimus, kurie irgi yra susiję priežastiniu ryšiu dėl autoįvykio kilimo. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad tiek nuteistojo R. D., tiek nukentėjusiojo G. V. padaryti KET pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, būtina nustatyti, kurio iš jų padaryti pažeidimai buvo pagrindine sąlyga atsirasti aptariamo įvykio pasekmėms. Anksčiau paminėta specialisto išvada , o taippat 2008-04-08 specialisto išvada Nr. 11-494(08) (t. 1 b.l. 122-124) yra nustatyta, kad tikėtina , jog pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, jog automobilio Audi A4 vairuotojas R. D. , apsisukimo manevrą pradėjęs ne nuo kraštinės kairės padėties , sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos prie jo artėjančio motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)vairuotojui G. V. , tą patį teismo posėdžiuose nurodė ie ekspertas Vitalijus Matusevičius. Kolegtija, įvertinusi padarytų KET pažeidimų pobūdį, tą patvirtinančius faktinius duomenis, daro išvadą, kad aptariamo eismo įvykio kilimo pagrindinė sąlyga buvo aukščiau nurodyti nuteistojo R. D. padaryti KET pažeidimai. KET reikalavimai vairuotojui , keičiančiam važiavimo kryptį, sukant į kairę, yra itin svarbūs tuo, kad , keičiant važiavimo kryptį, sukant į kairę , yra gana nemaža galimybė, nesant pakankamai atidžiam, sudaryti kliūtį iš paskos važiuojančiam transportui. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. D. , sukdamas į kairę, užuot suprantamai manevravęs , nesilaikydamas taisyklėmis nustatytų reikalavimų kairio posūkio darymui , pirmiausia išvažiavo automobilio dalimi į dešinį kelkraštį , po to , pasukęs skersai kelio 46 laipsnių kampu, suko tokiu kampu į kairę , tuo sudarydamas kliūtį artėjančiam motociklu važiavusiam nukentėjusiajam. N. R. D. keliama versija, kad jis negalėjo iš anksto numatyti jo manevrui atsiradusios kliūties, per greitai priartėjusio motociklo, yra vertintina kritiškai. Bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis R. D. aptariamo manevro metu turėjo ir galėjo matyti iš paskos artėjantį motociklą . Tą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, jog sudarius panašias sąlygas, buvusioms eismo įvykio metu, atsisėdus į vairuotojo vietą ir žiūrint į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tiek įjungtais, tiek išjungtais gabaritais, motociklas aiškiai matomas maždaug 202 m atstumu (t. , kas paneigia apelianto teiginį, jog artėjančio motociklo jis negalėjo matyti. Aptariamoje situacijoje nukentėjusiojo važiavimo motociklu greitis negali būti vertinama kaip kliūtis, kurios negalėjo išvengti nuteistasis, nes jo atliekamas manevras- važiavimo krypties pakeitimas : išvažiavimas į dešinį kelkraštį, pasukimas skersai kelio į kairę 46 laipsnių kampu ,judėjimas į kairę pusę dėl priepriešinės juostos pervažiavimo , tą manevrą darant apie 5 km/ val. greičiu buvo ne momentinis veiksmas, o užimantis tam tikrą laiką, per kurį per dideliu greičiu važiuojantis motociklu nukentėjusysis artėjo prie jo vairuojamo automobilio, per tą visą manevro laiką nuteistasis turėjo pareigą būti atidus ta pačia juosta iš paskos važiuojančiam motociklui, kad jį praleistų saugiai pravažiuoti. Kolegijos nuomone, šio manevro metu nuteistasis R. D. , laikydamas KET reikalavimų, turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nebūdamas pakankamai atidus , tinkamai neįvertino artėjančio motociklo ir savo automobiliu jam užkirto kelią pravažiavimui. Dėl šių motyvų apeliacinė kolegija mano, kad nuteistojo R. D. padaryti KET pažeėidimai nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrindinė sąlygą kilti eismo įvykiui ir šio švykio metu atsiradusiom pasekmėms.

Vertindamas įrodymus dėl eismo įvykio kilimo priežasčių , dėl nuteistojo R. D. ir nukentėjusiojo G. V. padarytų KET pažeidimų , apygardos teismas kritiškai vertina Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros prof.hab.Dr.Onos Lukoševičienės pateiktą konsultacinę išvadą (t. 2 b.l. 3-16, 17), jog eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei motociklo „YAMAHA“ vairuotojas gyvenvietėje nebūtų viršijęs leistino maksimalaus 50 km/h greičio, nes tokiu būdu automobilio „Audi“ vairuotojas būtų suspėjęs atlikti posūkio manevrą ir susidūrimas nebūtų įvykęs. Šioje išvadoje teigiama, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp automobilio „Audi“ vairuotojo techninių veiksmų ir autoįvykio kilimo. Tokią išvadą prof. Ona Lukoševičienė patvirtino apylinkės teisme bei apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, kritiškai vertindamas prof. O.Lukoševičienės išvadą, mano, kad jos nepatvirtina kiti bylos įrodymai, ji nepaneigia nuteistojo R. D. kaltės, juolab, kad prof. Ona Lukoševičienė, vertindama aptariamo įvykio priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis, pagrindiniu kriterijumi, pagrindžiančiu jos įvykio vertinimą, nurodydama tai, kad nuteistasis R. D. turėjo teisę sukti į kairę nuo dešinio kelkraščio, nes darė ne apsisukimo manevrą , o ketino įvažiuoti per priepriešinio eismo juostą į toje juostoje buvusią teritoriją. Toks profesorės argumentas prieštarauja KET XIII skyriaus normoms (144p.-160.6p., redakcija, galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08 ), reglamentavusioms važiavimo pradžią, manevravimą .

Anksčiau nurodyti ir apeliaciniame skunde paminėti liudytojai T. Ž. ir R. B., važiavę R. D. vairuojamame automobilyje, patvirtino autoįvykio faktą, tačiau niekaip nepaneigė R. D. kaltės dėl įvykio.

Spręsdama apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo ir R. D. kaltės klausimus, kolegija atsižvelgia ir į 2009-03-24 Aukščiausiojo teismo apžvalgos, taikant BK 281 str., išvadas bei į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Jeigu eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidė eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti pripažinti vieno ar abiejų eismo dalyvių veiksmai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007).

R. D. apeliacinio skundo pagrindinis motyvas ir yra tas, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl kilusių padarinių, neva jo veikoje nėra BK 281 str. numatytos nusikaltimo sudėties, nes G. V. viršijo leistiną greitį ir pats kaltas dėl autoįvykio. Tačiau kolegija mano, jog apylinkės teismas teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp R. D. padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių – eismo įvykio, kurio metu G. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip nustatyta byloje ir pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, vertinant kiekvieno iš eismo dalyvių (R. D. ir G. V.) padarytų pažeidimų įtaką įvykiui, būtina padarinių kilimo sąlyga buvo apelianto KET 145 p., 150 p. pažeidimai. Akivaizdu, jog leistino greičio viršijimas nesuteikia teisės kitiems eismo dalyviams sudaryti netikėtas kliūtis ir nesilaikyti KET nustatytos tvarkos. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nukentėjusysis apie R. D. ketinimą apsisukti objektyviai galėjo suvokti tik tuomet, kai automobilis užkirto kelią jo vairuojamam motociklui. Sutinkamai su Teismo ekspertizės specialisto išvada, tuo momentu iki automobilio buvo likęs mažesnis atstumas, nei yra reikalingas sustabdyti motociklą net ir važiuojant leistinu greičiu. Kadangi manevrą R. D. pradėjo nepasitraukęs prie kelio kairiojo važiavimo juostos krašto, todėl G. V. negalėjo nuspėti, kad jis sumanė apsisukti, o ne tęsti judėjimą prieš tai buvusia kryptimi. Pritartina nuosprendžio išvadai, kad nors abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, tačiau kilusių pasekmių sąlyga buvo R. D. veiksmai, jis neįsitikino, jog nėra veiksnių, trukdančių ar ribojančių matomumą ir, kad manevras bus saugus, taigi, neabejotinai pažeidė KET 145 p., 150 p., kuris nustato vairuotojo pareigą prieš darant posūkį pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Taigi, R. D. sudarė kliūtį, inicijavo pavojingą situaciją kelyje, versdamas kitą dalyvį staiga stabdyti.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir, spręsdamas G. V. atsakomybės klausimą, padarė teisingas išvadas, nepažeidžiant BPK 20 str. nuostatų. Akivaizdu, jog G. V. taip pat pažeidė KET reikalavimus – žymiai viršijo leistiną greitį, tačiau jo veiksmai nėra pagrindinė eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, kilimo sąlyga ir nepašalina R. D. kaltės dėl jo padarytų pažeidimų ir kilusių pasekmių.

Be to, pažymėtina, kad BK 281 str. numato baudžiamąją atsakomybę, kai dėl KET pažeidimų kilusio autoįvykio metu buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už KET pažeidimą, kai autoįvykio metu buvo sužalotas pats pažeidėjas.

Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė G. V. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d. ir perduoti ją nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Trakų PK . Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė nukentėjusiajam iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dar ir pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., tačiau kolegija, nesant prokuroro skundo ar nuteistojo tokio pobūdžio prašymo, to padaryti neturi įstatyminio pagrindo, nes priėmus sprendimą, pažeistų BPK 320 str. reikalavimus.

Pripažinusi apylinkės teismo nuosprendį teisėtu bei pagrįstu ir nesant pagrindo priimti R. D. atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio, kolegija neanalizuoja kiekvieno, neturinčio reikšmės galutiniam sprendimui, neesminio apeliacinio skundo argumento.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.