Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolė Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GATAS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5536-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GATAS ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė GATAS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė, Automobilių kelių direkcija arba perkančioji organizacija) 2016 m. liepos 18 d. sprendimą atmesti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios ūkio subjektų grupės UAB GATAS ir UAB „Saugvila“ pasiūlymą ir atsakovo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB GATAS pretenziją.2016 m. balandžio 18 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) atsakovė paskelbė apie viešąjį pirkimą „Plieninių apsauginių atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose projektavimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, vykdytiną supaprastinto atviro konkurso būdu. Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos viešai.UAB GATAS, atstovaujanti ūkio subjektų grupę UAB GATAS ir UAB „Saugvila“, pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą su priedais.2016 m. birželio 15 d. perkančioji organizacija prašė paaiškinti/patikslinti tiekėjo pateiktą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 2153188 iki 2016 m. birželio 20 d. 12 val. 00 min.Patikslintas laidavimo draudimo raštas buvo pateiktas perkančiajai organizacijai 2016 m. birželio 20 d. 12 val. 58 min., t.y. pavėlavus 58 minutes. 2016 m. birželio 29 d. ieškovė papildomai pateikė perkančiajai organizacijai prašymą priimti dokumentą – dar vieną laidavimo draudimo raštą ir paaiškinimą, kad tinkamas dokumentas laiku nebuvo pateiktas dėl draudimo bendrovės kaltės. 2016 m. liepos 18 d. atsakovė raštu „Dėl pasiūlymo pilnumo vertinimo“ pranešė, kad atmeta ieškovės pasiūlymą ir toliau jo nenagrinės, nes ieškovė iki atsakovės nurodyto termino pabaigos pasiūlymo duomenų nebuvo patikslinusi.2016 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria atsakovė 2016 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė.Ieškovė teigia, kad praleido terminą patikslinti pasiūlymo duomenis dėl draudimo bendrovės kaltės, dėl to atsakovė privalėjo laidavimo draudimo raštą priimti. Pažeidimas, ieškovėse įsitikinimu, yra formalus.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinio netenkino.Teismas sprendė: tuo atveju, kai tiekėjas nespėja iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino pateikti kvalifikacijos patikslinimų, jis turėtų prašyti perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pratęsti. Jeigu tiekėjas neprašo perkančiosios organizacijos pratęsti nurodytą terminą, o kvalifikaciją patikslinančius dokumentus ar informaciją pateikia pavėluotai, tai tokį pasiūlymą perkančioji organizacija turi atmesti.Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad perkančioji organizacija privalėjo priimti pavėluotai pateiktus dokumentus, esant išimtinai trečiųjų asmenų kaltei dėl tokio vėlavimo. Ieškovė tai grindė Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, tačiau teismas priėjo prie išvados, kad bylos faktinės aplinkybės ir aplinkybės paminėtame išaiškinime, skiriasi, o pasiūlymo patikslinimo pavėluotą pateikimą sąlygojo ne CVP IS trikdžiai, o pačios ieškovės pasirinktos draudimo bendrovės veiksmai. Teismas ieškovės nurodytu Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu nesivadovavo.Ieškovė, žindama, kad nespės laiku pateikti atsakovo reikalaujamo dokumento patikslinimo, apie tai perkančiosios organizacijos neinformavo ir taip prisiėmė riziką dėl galinčių atsirasti neigiamų pasekmių. Teismas priėjo prie išvados, kad pati ieškovė pareigas viešajame pirkime vykdė neapdairiai ir nerūpestingai, veikė savo rizika, dėl to atsakovė atmetė jos pasiūlymą pagrįstai. Priešingu atveju būtų pažeistas visų pirkimo dalyvių lygiateisiškumo, skaidrumo ir teisingumo principai.

Ieškovė UAB GATAS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasiūlymo galiojimo užtikrinimą tapatino su tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiu dokumentu, todėl sprendime padarė klaidingas išvadas dėl sprendimo atmesti pasiūlymą pagrįstumo.Tiek perkančioji organizacija tiek teismas formaliai įvertino pasiūlymo galiojimo užtikrinimo nepateikimo faktą ir visiškai neanalizavo priežasčių, sąlygojusių pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pavėluotą pateikimą, t.y. nevertino, kad pažeidimą nulėmė draudimo bendrovės kalti veiksmai, kuriuos ji (draudimo bendrovė) pripažino.Apeliantės nuomone, pažeidimas yra minimalus ir formalaus. Jis nesudaro pirkimo esmės, nelemia nei tiekėjo kvalifikacijos nei siūlomo pirkimo objekto tinkamumo. Be to, ieškovei tiek nedaug pavėlavus pateikti dokumentą, jo (dokumento) priėmimu nebūtų pažeista nei kitų tiekėjų teisės nei viešųjų pirkimų principai. Apeliantės teigimu, perkančiosios organizacijos veiksmai de facto lėmė skirtingus padarinius tiekėjams. Antai perkančioji organizacija tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir dublike pripažino faktą, kad dalyvavusių konkurse tiekėjų pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų galiojimo terminas baigėsi 2016 m. liepos 5 d., bet perkančioji organizacija, prieš nustatydama pasiūlymų eilę ir priimdama sprendimą dėl laimėtojo, neprašė pratęsti jų (dokumentų) galiojimo. Apeliantės atveju pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas buvo laikomas esminiu ir vien pavėluotas jo pateikimas sąlygojo pasiūlymo atmetimą.Apeliantės nuomone, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumento patikslinimas nebūtų vertinamas dėl praleisto termino pateikti patikslinimą, tai pats tiekėjo pasiūlymas, vertinant kartu su pasiūlymu pateiktą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, atitinka konkurso sąlygų reikalavimus, todėl atmestas nepagrįstai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos, prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė klaidingai interpretuoja teismo sprendimo motyvus. Pasisakydamas dėl pasiūlymo galiojimą užtikrinančio dokumento vertinimo tvarkos, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, nustatančios, kad „...kitų reikalavimų tiekėjams vertinimo tvarka dalyvių teisių apimties prasme iš esmės prilyginama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarkai (VPĮ 28 str. 10 d., 32 str. 5 d.). Tai kitus reikalavimus tiekėjams suartina su sąlygomis, keliamomis dalyvių pajėgumui, jų dalyvavimo pirkime ir atrankos nuostatomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-333/2014).Ieškovė nekėlė klausimo, kad perkančiosios organizacijos nustatytas terminas yra nepakankamas; neprašė pratęsti nustatyto termino pasiūlymo galiojimą užtikrinančiam dokumentui pateikti; neinformavo atsakovą apie atsiradusias kliūtis, dėl kurių dokumentas nebus laiku pateiktas, nors žinojo, kad nespės laiku jį pateikti. Taigi pati apeliantė, nepasinaudodama teise prašyti pratęsti terminą, savo pareigas viešajame pirkime vykdė neapdairiai ir nerūpestingai, veikė savo rizika, ir atsakovė atmetė jos pasiūlymą pagrįstai. Apeliantė nepagrįstai laiko pažeidimą tik formaliu. Pavėluotas dokumento pateikimas yra nesuderinamas su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 straipsnio 10 dalies reguliavimu, pagal kurį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas gali būti patikslinamas ar paaiškinamas tik perkančiosios organizacijos nustatytu terminu. Kadangi šiuo atveju dokumentas pateiktas pažeidžiant perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, tai toks pavėluotas dokumento pateikimas prieštarauja minėtai VPĮ nuostatai, todėl yra neteisėtas. Dėl nurodyto pasiūlymas turėjo būti ir buvo atmestas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovei pripažinus apeliantės pasiūlymą tinkamu, neatsižvelgiant į tai, kad pastaroji pateikė paaiškinimą/patikslinimą pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytą tvarką, būtų sudarytos nevienodos sąlygos visiems konkurso dalyviams, pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.Ieškovė neteisingai interpretuoja atsiliepime ir triplike atsakovės nurodytas aplinkybes, kad VPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga, prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymo užtikrinimo dokumentų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko, kaip fakto, jog pasibaigus 2016 m. liepos 5 d. visų tiekėjų pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentų galiojimo terminui, perkančioji organizacija neprašė pratęsti jų galiojimo, pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šie ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.Apeliantės nurodyta aplinkybė dėl tiekėjo pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygų reikalavimams (jį vertinant kartu su prie pasiūlymo pateiktu pirminiu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu), prieštarauja pačios apeliantės ankstesniems teiginiams, kad prie pasiūlymo pateiktas pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas buvo netikslus ir turėjo būti tikslinamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta: jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu tiekėjas per jos nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė ar nepateikė pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų: tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutarties, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (VPĮ 39 str. 2 d. 4 p.).Reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams (į juos patenka tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, neigiamo pobūdžio sąlygos, kiti reikalavimai tiekėjams, tarp kurių ir reikalavimai užtikrinti pasiūlymo galiojimą) ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Tiekėjų atitikimo neigiamo pobūdžio sąlygoms vertinimo tvarka dalyvių teisių apimties prasme iš esmės prilyginama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarkai (VPĮ 28 str. 10 d., 32 str. 5 d.), todėl priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimo tvarką tapatino su tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiu dokumentu pateikimo tvarka ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, praleidusi patikslintų duomenų pateikimo terminą ir neprašydama jį pratęsti, šią tvarką pažeidė. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ji ėmėsi visų galimų priemonių dokumentui pateikti laiku, o pažeidimas buvo padarytas vien dėl draudimo bendrovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais (elektroninių laiškų kopijomis). Iš ieškovės susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis su draudimo brokeriu matyti, kad 2016 m. birželio 15 d. 15.58 val. ieškovės darbuotoja kreipėsi į draudimo brokerį, prašydama patikslinti draudėją, t. y. nurodyti ūkio subjektų grupę UAB GATAS ir UAB „Sugvila“. Elektroniniame laiške nurodė tokį draudimo galiojimą – nuo 2016 m. gegužės 4 d. plius 60 dienų. Patikslintų duomenų pateikimo terminas nėra nurodytas. 2016 m. birželio 16 d. 11.31 val. draudimo brokeris pranešė, kad draudikas prašo atsakovės rašto dėl konkurso datos nukėlimo. Įrodymų apie prašomo dokumento pateikimą, duomenų apie tolimesnį bendravimą tą dieną, ieškovė nepateikė. Tik kitą dieną, t. y. 2016 m. birželio 17 d. (penktadienį) 16.44 val. (t. y. iš esmės po darbo valandų), ieškovės darbuotoja pasidomėjo draudimo brokerio draudimo liudijimo priedo parengimu ir nurodė, kad įmonė turi jį pateikti perkančiajai organizacijai iki birželio 20 d. 12 val. Taigi ieškovė nurodė draudimo brokeriui apie dokumento pristatymo terminą tik darbo savaitės pabaigoje, po darbo. Negana to, ūkio subjektų grupės jungtinės veiklos sutartis draudimo brokeriui buvo išsiųsta tik 2016 m. birželio 20 d. 10.02 val., t.y. likus mažiau nei 2 valandom iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino pateikti patikslintą dokumentą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė negalėjo nesuvokti, kad dėl užsitęsusio bendravimo su draudiku, nespės laiku pateikti patikslintų dokumentų. Į atsakovę nesikreipė, pratęsti terminą dokumentams pateikti neprašė. Byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė atsakovei patikslintą dokumentą ne tik pavėlavusi apie 1 valandą, bet ir netinkamo turinio – be visų draudėjų (tiekėjų grupės) parašų. Tai, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas buvo su trūkumais, įrodo pačios apeliantės vėlesni veiksmai – tinkamą (su visais tiekėjų grupės prašais) laidavimo draudimo raštą ir paaiškinimus dėl pavėlavimo pateikė atsakovei 2016 m. birželio 29 d., t. y. dar labiau pažeidusi atsakovės nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantė teigia, kad pavėlavo patikslinti duomenis dokumente dėl draudiko kaltės ir tai įrodinėja atsakovui pateiktu 2016 m. birželio 29 d. ADB „Gjensidige“ brokerių skyriaus vadovo raštu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 20 d. išduotas pasiūlymo laidavimo draudimo raštas UAB „Gatas“, tačiau išdavus raštą buvo pastebėta klaida ir ji buvo taisoma, o pataisytas raštas išduotas tą pačią dieną 12 val. 55 min. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės neįrodytos, be to jas paneigia kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sudarė galimybę apeliantei pateikti papildomus, paminėtą teiginį (brokerio klaidą) patvirtinantį įrodymą, tačiau tokie nebuvo pateikti ir dėl to nieko nepaaiškinta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų sprendžiama, kad draudiko brokerio kaltė dėl ne laiku, pavėlavus apie 1 val., pateikto dokumento neįrodyta. Atsakovei apeliantės pateiktas tariamai patikslintas dokumentas akivaizdžiai su klaida – be tiekėjo UAB GATAS partnerio UAB ,,Saugvila“ (tokia bendrovė nurodyta priede Nr. 1 prie Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutarties Nr. 2153726 ir prie Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo) atstovo parašo, tik su draudiko bendrovės ir apeliantės atstovų parašais. Apie kitokią klaidą ir jos taisymą įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 str.). Ištaisytas dokumentas (su visais parašais) ir paminėtas brokerių skyriaus vadovo raštas pateiktas atsakovei tik po 9-ių dienų. Šių faktinių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo dokumento trūkumai buvo taisomi ne tą pačią dieną – birželio 20 d., kai dokumentas turėjo būti pateiktas atsakovei, o daug vėliau, ir pateiktas atsakovei tik 2016 m. birželio 29 d. Taigi priežastis, dėl kurios buvo pavėluota apie 1 valandą pateikti pasiūlymo dokumento patikslinimą (paaiškinimą) perkančiajai organizacijai 2016 m. birželio 20 d., ir draudiko kaltė dėl pavėluotai pateikto ginčo dokumento, neįrodyta (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad buvo pavėluota dėl pačios ieškovės neapdairaus ir nerūpestingo elgesio, nebendradarbiaujant su perkančiąja organizacija. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad jos pasiūlymas atmestas dėl formalaus pažeidimo, kas laikytina neproporcinga ir pažeidžiančia viešojo pirkimo tikslą priemone. Šiuo atveju ieškovė praleido perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslinti duomenis ir jei perkančioji organizacija, gavusi UAB GATAS prašymą priimti patikslintus duomenis ir paaiškinimą dėl pavėluoto duomenų pateikimo praėjus 9 dienoms po jos nustatyto termino patikslintiems duomenims pateikti, juos priimtų ir vertintų apeliantės pasiūlymą, tai suteiktų jai (apeliantei) nepagrįstą pranašumą prieš kitus tiekėjus ir taip būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pati apeliantė padarė pažeidimą, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė formaliu, o atsakovė, pareikalavusi pasiūlymo duomenis papildyti (kas imperatyviai nustatyta įstatyme), o ieškovei pavėlavus pateikti patikslintus duomenis – atsisakiusi juos priimti, nepažeidė VPĮ normų, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Dėl apeliantės teiginių dėl kitų tiekėjų pasiūlymų galiojimo termino pasibaigimo, kaip neturinčių teisinės reikšmės šio apeliacinio skundo nagrinėjimui, teisėjų kolegija nepasisako.Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi.Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), tinkamai taikė ir aiškino ginčui reikšmingas materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.