Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-446-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
e2S-446-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19145-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
V. V.
Trečiasis asmuo
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-446-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19145-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; (S) 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.18.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. J. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nustatytą nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su ieškove S. J., nustatyti E. V. bendravimo tvarką su atsakovu V. V., pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovei nustatytą įpareigojimą nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur) ir priteisti iš atsakovo V. V. nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės 100 Eur išlaikymą, mokomą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant S. J..Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių dukters E. V. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną atsakovo ir dukters bendravimo tvarką bei priteisti laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Prašymą grindė tuo, jog atsakovo sveikatos būklė, gyvenimo būdas, naudojamas būstas ir aplinka sukuria netinkamas vaikui gyventi sąlygas, dėl to ieškovė mano, kad dukrai bus padaryta žala jai gyvenant ir nakvojant pas atsakovą. Atsakovas priklauso sektai ir lanko bažnyčią, kurioje garsiai meldžiamasi, šūkaujama „varomas velnias“ ir pan. Atsakovas serga sunkios formos šizofrenija ir galimai kitomis psichinėmis ligomis. Jis yra visiškai užsidaręs, neprognozuojamas ir jo elgesys bei gyvenimo būdas stipriai veikia dukrą.2016 m. spalio 31 d. ieškovė pateikė kitą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą nedelsiant pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijoms į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras pagal VTAT 2016 m. spalio 20 d. siuntimą, uždrausti imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždrausti atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti šalių dukrą 3 psichologo konsultacijoms į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos siuntimą, uždrausti atsakovui leisti šalių dukrai dalyvauti religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susirinkimuose bei renginiuose.2016 m. lapkričio 7 d. teisme užregistruotas dar vienas ieškovės prašymas - nenagrinėti prašymo dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, kol byloje nėra gauti visi duomenys, kurių ieškovė prašė teismo pagalba surinkti ieškinyje, taip pat esant nebaigtai E. V. apklausai užduodant visus teismo numatytus užduoti klausimus. Tuo pačiu ieškovė prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra (nustatant maksimalią ieškovės ir dukters bendravimo trukmę), įpareigoti atsakovą nesudaryti kliūčių šalių dukrai gauti psichologinę pagalbą ir konsultacijas pagal nustatytą grafiką pagal Kauno m. VTAT siuntimą ir tenkinti 2016 m. spalio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. teismui pateiktus ieškovės prašymus, uždrausti šalių dukrai lankytis bažnyčios „G12 Lietuva“ renginiuose. 2016 m. lapkričio 16 d. teisme gautas ieškovės S. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių dukters E. V. laikiną maksimalią bendravimo tvarką su ieškove.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės S. J. prašymus tenkino iš dalies, netenkino 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovės S. J. prašymo šiuo metu nenagrinėti jos prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės – gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos atsakovui nustatymo ir išlaikymo iš atsakovo priteisimo – taikymo ir prašymą išnagrinėjo, netenkino prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės – E. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove S. J. ir išlaikymo iš atsakovo V. V. priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nustatė ieškovės S. J. ir dukters E. V. laikiną bendravimo tvarką, uždraudė ieškovei S. J. slapta daryti dukters E. V. garso ir vaizdo įrašus, tenkino prašymą dėl įpareigojimo atsakovui V. V. pristatyti dukrą E. V. 3 psichologo konsultacijoms ir įpareigojo atsakovą pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijoms į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, netenkino prašymo uždrausti atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti dukrą psichologo konsultacijoms, netenkino prašymo uždrausti atsakovui leisti šalių nepilnametei dukrai E. V. dalyvauti religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susitikimuose bei renginiuose, netenkino prašymo įpareigoti VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras psichologę I. S. pateikti teismui ekspertinę išvadą.Teismas sprendė, kad, nors ieškovė S. J. pakeitė poziciją ir prašė teismo dukters laikinos gyvenamosios vietos nenustatyti, laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas turi būti išspręstas, todėl 2016 m. lapkričio 7 d. prašymo netenkino. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokių duomenų, kad šalių dukrai gyvenant pas atsakovą jos teisėms ir teisėtiems interesams kyla kokia nors reali grėsmė ar daroma žala jos fizinei ar psichinei sveikatai. Vaiko apklausa leidžia manyti, jog tarp vaiko ir atsakovo egzistuoja stiprus emocinis ryšys, mergaitė vienareikšmiškai ir be jokių dvejonių išreiškė savo nuomonę, su kuo ji norinti gyventi, todėl staigus mergaitę supančios aplinkos pakeitimas gali turėti neigiamų pasekmių jos psichologinei raidai, santykiams su pačia ieškove. Išvadą teikiančios institucijos - Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių VTAS taip pat pateikė išvadas, kad nėra pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Netenkinus prašymo nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, nustatyti atsakovo ir dukters laikiną bendravimo tvarką, tačiau teismas tenkino prašymą nustatyti ieškovei laikiną bendravimo tvarką. Šio prašymo ieškovė nekonkretizavo, nepasiūlė konkrečios bendravimo tvarkos, apsiribodama prašymu nustatyti maksimalią jos ir dukters bendravimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kylantys ginčai ir nesutarimai dėl konkrečios vaiko perdavimo valandos gali daryti žalą vaiko psichikai, siekdamas užkirsti kelią žalos atsiradimui, nustatė laikiną bendravimo tvarką pagal byloje esančius duomenis. Įgyvendinant vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei siekiant išlaikyti ieškovės ir jos dukters emocinį ryšį (apklausos metu E. V. patvirtino, kad ji nori bendrauti su mama) teismas nustatė, kad ieškovė bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. ieškovės namuose. Teismas taip pat nustatė, kad pagal viešai prieinamą informaciją „G12 Lietuva“ yra religinė bendruomenė, o ne sekta, kaip teigia ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad lankymasis šioje bažnyčioje kenkia vaikui. Apklausos metu mergaitė gana išsamiai papasakojo, ką ji ten veikia, kol tėtis meldžiasi. Išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS – savo išvadoje nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo ir jo dukters dalyvavimas religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose renginiuose kenkia vaikui, todėl teismas prašymą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę atmetė. Tačiau teismas, siekdamas apsaugoti mažametės E. V. interesus ir užkirsti kelią galinčiam atsirasti neigiamam poveikiui jos psichologinei būsenai bei siekdamas sureguliuoti susiklosčiusią itin specifinę ir, teismo nuomone, mažamečiui šalių vaikui žalingą situaciją, savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė ieškovei slapta daryti dukters garso ir vaizdo įrašus. Teismas sprendė, kad toks įrašų darymas slapta pažeidžia įstatymų reikalavimus įrodymų rinkimo procese. 2016 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS ieškovės prašymu davė nukreipimą E. V. psichologo konsultacijai. Nors atsakovas nesutinka, kad vaikas būtų privalomai vedamas pas psichologą, tačiau teismas sprendė, kad tarp šalių esant negeranoriškiems ir įtemptiems santykiams tokios konsultacijos vaikui bus naudingos ir pasitarnaus harmoningam jo vystymuisi, todėl tenkino ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijoms pagal VTAS siuntimą, tačiau netenkino prašymo uždrausti atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti šalių dukrą 3 psichologo konsultacijoms pagal VTAS siuntimą, kadangi prašymas yra nekonkretus, be to, patenkinus prašymą įpareigoti atsakovą pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijoms pagal minėtą VTAS siuntimą, toks prašymas yra perteklinis. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės S. J. 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad pagrindinis ginčas tarp šalių vyksta dėl jų dukters E. V. gyvenamosios vietos pakeitimo, o ne dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Toks savarankiškas reikalavimas byloje nėra pareikštas ir ieškovės siekiamas teisinis rezultatas šioje byloje suprantamas vienareikšmiškai – ji siekia, kad mažametės dukters gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su ja. Posėdžių metu atsakovas nurodė, kad niekada nedraudė dukrai bendrauti su ieškove. Mergaitė apklausos metu taip pat patvirtino, kad ji nuolat lankosi mamos namuose savaitgaliais. Nors teismui nebuvo pateikta duomenų, kad vykstant bylos nagrinėjimui ar anksčiau atsakovas iš esmės būtų pažeidinėjęs ieškovės teisę matytis su dukra, tačiau apsaugant vaiko interesus tokia tvarka buvo nustatyta, nes šalys nesutarė dėl konkrečios valandos, kurią vaikas turi būti perduotas ieškovei. Siekiant užkirsti kelią šalių nesutarimams, kurie gali daryti žalą vaiko psichikai, teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė laikiną bendravimo tvarką. Tačiau ieškovė pateikė prašymą nustatyti maksimalią bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad negalima užtikrinti reikalavimų, kurių byloje nėra pareikšta ir nesant ginčo tarp šalių. Be to, neracionalu nustatinėti tokią išsamią ir tokios apimties laikiną bendravimo tvarką pareiškus savarankišką reikalavimą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su prašymą teikiančia šalimi, nes palankaus teismo sprendimo atveju tokia tvarka bus nereikalinga. Teismui 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustačius laikiną bendravimo tvarką ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturint duomenų, kad ieškovės teisės iš atsakovo pusės būtų iš esmės pažeidinėjamos, teismo nuomone, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra pakankama, kad užtikrintų tiek ieškovės, tiek jos dukters teisę į bendravimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nenustatymo, įpareigojimų ieškovei nustatymo, neuždraudimo atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti dukrą psichologo konsultacijoms ir neuždraudimo atsakovui leisti šalių nepilnametei dukrai dalyvauti religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susitikimuose bei renginiuose ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatant laikiną bendravimo su šalių dukra tvarką, tenkinti visiškai, nustatant konkrečią ir aiškią maksimalią bendravimo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo tvarką 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, tačiau nepagrįstai atmetė kitą panašų prašymą 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, taip pripažindamas, kad materialinis ginčas yra ir dėl bendravimo tvarkos, ne tik gyvenamosios vietos nustatymo.Laikinos maksimalios bendravimo tvarkos su ieškove nenustatymas pažeidžia vaiko motinos interesus, jos teisės bendrauti su dukra nėra niekaip apribotos, motinystės teisės neatimtos, jokie priekaištai dėl kokios nors ieškovės netinkamos veiklos jai nėra pareikšti ar išsakyti, o atsakovas nesilaiko teismo posėdyje duoto pažado leisti ieškovei matytis su dukra ir su ja bendrauti.Skundžiamose nutartyse teismas visiškai neatsakė į prašymų argumentus dėl maksimalios bendravimo tvarkos, nesant jokių įstatyme nustatytų pagrindų nustatyti minimalią bendravimo tvarką.Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovui pačiam yra reikalingas gydymas, priežiūra, todėl teismas nepagrįstai paliko mažamečio vaiko priežiūrą tokiam asmeniui 12 iš 14 dienų ištisai.Teismas nepagrįstai uždraudė ieškovei daryti garso ir vaizdo įrašus su savo dukra. Atsakovas su priešieškiniu pateikė savo nuotraukas su dukra, jos daiktais, o ieškovei tokia galimybė nepagrįstai apribota. Susidaro situacija, kad ieškovė negali naudotis jokiomis teisėmis, kurias turi tėvo teisėmis piktnaudžiaujantis atsakovas.Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas. Nurodo, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji priemonė – maksimalaus bendravimo su vaiku nustatymas – nėra susijusi su ieškinio dalyku, dėl ko Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pagrįstai netenkino ieškovės prašymo. Ieškovė ieškiniu prašo teismo pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą bei išspręsti iš to išplaukiančius klausimus. Todėl ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės E. V. bendravimo tvarką nesisieja su ieškinio reikalavimu bei su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtimi. Nepaisant to, Kauno apylinkės teismas nustatė ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete E. V., su kuria atsakovas sutiko. Realiai nėra ginčo tarp atsakovo ir ieškovės dėl bendravimo su nepilnamete E. V.. Atsakovas niekada neribojo ieškovės bendravimo su dukra laisvės. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas jai neleidžia matytis ir bendrauti su dukra yra melagingos, nepagrįstos bei neįrodytos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo iš dalies tenkinti ieškovės S. J. prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamomis 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimis netenkino ieškovės prašymo dėl E. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove S. J. ir išlaikymo iš atsakovo V. V. priteisimo bei laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, nustatė ieškovės S. J. ir dukters E. V. laikiną bendravimo tvarką, uždraudė ieškovei S. J. slapta daryti dukters garso ir vaizdo įrašus, įpareigojo atsakovą pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijoms į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, netenkino prašymo uždrausti atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti dukrą psichologo konsultacijoms, netenkino prašymo uždrausti atsakovui leisti šalių nepilnametei dukrai E. V. dalyvauti religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susitikimuose bei renginiuose, netenkino prašymo įpareigoti VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras psichologę I. S. pateikti teismui ekspertinę išvadą, netenkino prašymo dėl laikinos maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo.Apeliantė (ieškovė) S. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamas teismo nutartis ir nustatyti maksimalią konkrečią laikiną bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog nepilnametės dukters tėvai nesutaria dėl konkretaus vaiko perdavimo laiko, kas gali daryti žalą vaiko psichikai, siekdamas užkirsti kelią tokios žalos atsiradimui, nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė S. J. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. ieškovės namuose. Atskirajame skunde ieškovė (apeliantė) S. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta minėta laikina bendravimo tvarka ir teigia, kad nenustačius maksimalios laikinos bendravimo tvarkos pažeidžiami vaiko motinos interesai, teismas visiškai neatsakė į prašymų argumentus dėl maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovui yra reikalingas gydymas, priežiūra, todėl nepagrįstai paliko mažamečio vaiko priežiūrą tokiam asmeniui 12 iš 14 dienų ištisai.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys (ieškovė S. J. ir atsakovas V. V.) konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria ne tik dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, t. y. konkretaus nepilnametės dukters paėmimo iš atsakovo laiko. Tokie šalių tarpusavio nesutarimai, konfliktai gali sukelti tam tikras neigiamas pasekmes šalių nepilnametei dukrai E. V., pakenkti jos interesams, gali daryti žalą jos psichinei būsenai, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią tokios žalos atsiradimui, taip pat siekdamas užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms ateityje ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė laikiną ieškovės S. J. bendravimo su dukra E. V. tvarką.Kadangi ieškovė S. J. 2016 m. lapkričio 7 d. prašyme nenurodė konkrečios ir aiškiai apibrėžtos bendravimo su šalių nepilnamete dukra E. V. tvarkos, t. y. konkrečių savaitės dienų ir valandų, o prašė tik nustatyti maksimalią laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškovės 2016 m. spalio 26 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ji reiškė tapatų reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo ir nurodė konkrečią bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią S. J. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. V. kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 13 val. iki sekmadienio 17 val., S. J. gyvenamojoje vietoje, nustatė, jog ieškovė S. J. bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. ieškovės namuose. Teismas tokį bendravimo laiką parinko atsižvelgdamas į tai, jog mergaitė lanko mokyklą, todėl tokiu būdu jai nustatomas tam tikras laikas atlikti namų darbus ir pasiruošti mokyklai.Nors apeliantė (ieškovė) S. J. atskirajame skunde kvestionuoja skundžiamoje nutartyje nustatytos laikinos bendravimo su dukra tvarkos apimtį (nurodo, jog nustatyta bendravimo tvarka nėra maksimali), tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. sudarytą taikos sutartį, kurios 3 punkte nustatė ieškovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. V. tvarką, pagal kurią ieškovė S. J. kas antrą savaitgalį praleidžia su dukra E. V. šeštadienį 10 val. paimant vaiką iš V. V. namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant vaiką atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 20 val., ieškovė S. J. taip pat turi teisę bendrauti su dukra kitomis savaitės dienomis bei švenčių dienomis (dukros gimtadienio dieną, Kūčių ir Kalėdų dieną, Velykų dieną, Mamos dieną ir t.t.), tačiau konkretus vaiko bendravimo laikas yra derinamas su V. V. atskiru susitarimu, ieškovė praleidžia su dukra E. V. kiekvienais metais pusę vasaros atostogų, konkretų laiką suderinus su V. V. atskiru susitarimu. Nors minėta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau ja šalys taikiai išsprendė tarp jų kilusį ginčą ir gera valia susitarė dėl ieškovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos savaitgaliais, kuri yra labai artima laikinai bendravimo tvarkai, nustatytai skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi. Tuo tarpu nors Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartyje yra aptarta ir ieškovės bendravimo su dukra darbo, švenčių ir atostogų dienomis tvarka, tačiau ši tvarka nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, ji priklauso nuo šalių bendro sutarimo. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo keisti skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytos laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.Ieškovė S. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka (jos apimtimi), 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui prašymą nustatyti maksimalią laikiną bendravimo tvarką ne tik savaitgaliais, bet ir darbo bei švenčių dienomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės S. J. prašymą dėl maksimalios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (maksimali laikina bendravimo tvarka) nesusijusi su ieškovės ieškinyje pareikštais reikalavimais, todėl negalima užtikrinti reikalavimų, kurių byloje nėra pareikšta ir nesant ginčo tarp šalių.Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas gali taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtintos tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Laikinosios apsaugos priemonės yra teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Tuo tarpu bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas taip pat yra ir maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekdamas užtikrinti viešąjį interesą byloje, gali ad hoc taikyti ir originalaus pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusiję su šalių procesiniuose dokumentuose pareikštais reikalavimais.Ieškovė S. J. ieškinyje, be kita ko, teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatytą nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su ieškove S. J., nustatyti E. V. bendravimo tvarką su atsakovu V. V.. Taigi šiuo atveju šalių nepilnametės dukros gyvenamajai vietai esant nustatytai su atsakovu, o šalims konfliktuojant ir nesutariant dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarką. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumas šiuo atveju yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo bei viešojo intereso užtikrinimu, kadangi tokia laikinąja apsaugos priemone siekiama, kad laikinai, t. y. iki šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės, būtų užtikrintas vaiko nenutrūkstamas bendravimas su abiem tėvais ir tokiu būdu užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai, t. y. užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, status quo išsaugojimas.Pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties nepagrįstumą patvirtina ir paties teismo 2016 m. lapkričio 10 d. priimta nutartimi nustatyta laikina ieškovės S. J. bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka. Nors kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi nepagrįstai netenkino ieškovės S. J. prašymo dėl maksimalios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šalių ginčas šiuo metu jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi (nors ir neįsiteisėjusia), šalims pasirašius taikos sutartį ir civilinę byla nutraukus, šalys tarpusavio sutarimu ir gera valia susitarė dėl ieškovės S. J. bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos, kuri yra pakankamai plačios apimties, t. y. tiek savaitgaliais, tiek darbo, švenčių ir atostogų dienomis, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir nustatyti naują laikiną bendravimo tvarką.

Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, be kita ko, netenkino ieškovės prašymo dėl E. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove S. J. ir išlaikymo iš atsakovo V. V. priteisimo bei laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, uždraudė ieškovei S. J. slapta daryti dukters E. V. garso ir vaizdo įrašus, įpareigojo atsakovą pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijoms į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, netenkino prašymo uždrausti atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti dukrą psichologo konsultacijoms, netenkino prašymo uždrausti atsakovui leisti šalių nepilnametei dukrai E. V. dalyvauti religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susitikimuose bei renginiuose.Nors apeliantė (ieškovė) S. J. atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių ir aiškių motyvų dėl aukščiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo skundžiama teismo nutartimi pagrįstumo/nepagrįstumo, tačiau atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti, todėl, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarčiai, kuria išspręstas šalių ginčas ir civilinė byla nutraukta, esant neįsiteisėjusiai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiama nutartimi taikytų/netaikytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokių duomenų, kad šalių dukrai gyvenant pas atsakovą jos teisėms ir teisėtiems interesams kyla kokia nors reali grėsmė ar daroma žala jos fizinei ar psichinei sveikatai, pagrįstai netenkino ieškovės S. J. prašymo dėl laikinos nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove. Pažymėtina, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, jog aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neužtikrina šalių nepilnamečiam vaikui tokių gyvenimo sąlygų, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Šalių nepilnamečio vaiko apklausa teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp vaiko ir atsakovo egzistuoja stiprus emocinis ryšys, mergaitė vienareikšmiškai ir be jokių dvejonių išreiškė savo nuomonę su kuo ji norinti gyventi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad staigus mergaitę supančios aplinkos pakeitimas gali turėti neigiamų pasekmių jos psichologinei raidai, santykiams su pačia ieškove. Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių VTAS – taip pat pateikė išvadas, kad nėra pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą ieškovė S. J. atsisakė savo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nustatytą nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą su tėvu, t. y. šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta liko nepakeista.Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi taip pat pagrįstai netaikė ieškovės S. J. prašomos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovui V. V. leisti šalių nepilnametei dukrai E. V. dalyvauti religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susitikimuose bei renginiuose.Pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.Nagrinėjamu atveju ieškovė S. J. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad lankymasis religinėje bendruomenėje „G12Lietuva“ kenkia vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS – taip pat nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo ir jo dukters dalyvavimas religinės bendruomenės „G12Lietuva“ organizuojamuose renginiuose kenkia vaikui, todėl prašymas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę atmestas pagrįstai.Apeliantė (ieškovė) S. J. atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai uždraudė ieškovei daryti garso ir vaizdo įrašus su savo dukra, kadangi atsakovas su priešieškiniu pateikė savo nuotraukas su dukra, jos daiktais, o ieškovei tokia galimybė nepagrįstai apribota. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi ne apribojo ieškovės teisę daryti nepilnametės dukters garso ir vaizdo įrašus apskritai, bet slapta daryti garso ir vaizdo įrašus, tokiu būdu renkant įrodymus teismo procese ir pateikiant juos teismui bei grindžiant savo ieškinio reikalavimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, garso ir vaizdo įrašų, kaip įrodinėjimo priemonių, leistinumas suprantamas, kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Šiuo atveju ieškovės pateiktas garso įrašas nelaikytas įstatymo reikalavimus atitinkančiu įrodymu, nes jis buvo daromas įrašant ne laisvus ir su E. V. sutikimu vykusius pokalbius. Toks slaptas įrašų darymas ir jų panaudojimas teisme gali pažeisti mažametės E. V. interesus, padaryti neigiamą poveikį jos psichologinei būsenai, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė ieškovei slapta daryti dukters E. V. garso ar vaizdo įrašus.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netenkino ieškovės S. J. prašymo uždrausti atsakovui kliudyti ieškovei pristatyti dukrą psichologo konsultacijoms, kadangi, tenkinus jos prašymą įpareigoti atsakovą pristatyti dukrą 3 psichologo konsultacijomis pagal VTAS siuntimą, atsakovui teismo nutartimi jau yra nustatyta pareiga, kurios jis privalo laikytis, todėl toks ieškovės prašymas laikytinas pertekliniu.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamas teismo nutartis. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė