- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1406-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10467-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1) 2001-05-09 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 105 str. 8 p., 105 str. 13 p., 271 str. 3 d., 272 str. 3 d. 9 m. l/a; 2003-09-15 veika perkvalifikuota į LR BK 129 str. d. 2 p., 129 str. 2 d. 9 p., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė;
2) 2001-06-22 Marijampolės raj. apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 mėn. l/a; 2001-12-13 subendrinus su 2001-05-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 9 m. laisvės atėmimo; 2006-01-25 veika perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d., 291 str. 1d . ir paskirta 45 paros arešto; 2006-03-03 subendrinus su 2003-09-15 nutartimi, galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. 2008-06-12 paleistas atlikęs bausmę;
3) 2014-06-26 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 9 mėn. laisvės apribojimo; pritaikius LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta iki 6 mėn. laisvės apribojimo;
4) 2014-08-29 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 4 d. 6 mėn. laisvės apribojimo; pritaikius LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta iki 4 mėn. laisvės apribojimo; subendrinus su 2014-06-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė 7 mėn. laisvės apribojimo;
5) 2016-03-17 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 1 m. laisvės apribojimo; pritaikius LR BK 64(1) str., bausmė sumažinta iki 8 mėn. laisvės apribojimo;
6) 2016-03-31 Vilniaus raj. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2016-05-27 subendrinus su 2016-03-17 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2017-04-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam panaikintas, bausmė neatlikta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį policijos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis:
2017-03-03, apie 19.15 val., netoli pastato, esančio Vilniuje, Lvovo 23, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 7 d. už tai, kad vairavo automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio, prie tarnybinio policijos automobilio pasiūlė Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. L. ir T. M. 300 Eur, prašydamas būti paleistas, o įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, gresiančią už kyšininkavimą, ir pasodintas į tarnybinį automobilį aplinkybių aiškinimuisi, parodė vyriausiajam patruliui M. L., o po to padėjo prie rankinio stabdžio 260 Eur, prašydamas būti paleistas.
Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta. Kaltinime nurodytą vakarą, tai galėjo būti 2017-03-03 vakaras, jis vairavo jam priklausantį automobilį VW Golf. Iš paskos važiavo policininkai. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Tą dieną baigė darbus objekte ir nutarė atšvęsti. Jis išgėrė apie du litrus brendžio. Pamatęs pareigūnus jis sustabdė automobilį, išlipo, norėjo pasišalinti, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vairavo būdamas neblaivus, tą aplinkybę taip pat pripažįsta. Būtent dėl šios priežasties jis pasiūlė pareigūnams 300 eurų, kad jį paleistų. Po to, sėdėdamas pareigūnų automobilyje ant galinės sėdynės, iš rankinės ištraukė pinigus - 260 eurų - ir padėjo prie rankinio stabdžio. Ar sakė jiems „susitarėme?“, šiuo metu pasakyti negali. Pinigus siūlė pareigūnams ir padėjo automobilyje, kad jį paleistų. Žinojo, jog už vairavimą esant neblaiviam virš 1,5 promilės yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnai sulaikė jį ir pristatė į policijos komisariatą. Gailisi dėl savo veiksmų.
Tokiu būdu, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:
Iš liudytojo, policijos pareigūno M. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017-03-03 apie 19.15 val. su porininku T. M.iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniuje, Lvovo 23 pastebėtas neblaivus vairuotojas, kad pranešėjas seka iš paskos jo automobilio. Atvykus į įvykio vietą, jie pamatė nurodytą asmenį - vairuotoją, stovintį prie taksi automobilio. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. S.. Bendraujant su A. S. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. A. S. teigė, kad automobilio jis nevairavo, o tik buvo neblaivus viešoje vietoje ir pasiūlė "susitarti", sakydamas: „Davai, duodu tris šimtus ir paleiskit mane“. Jis A. S. įspėjo, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir liepė atsisėsti į tarnybinį automobilį, kol jie išsiaiškins įvykio aplinkybes. Sėdint tarnybiniame automobilyje A. S. atkišo į priekį ranką, kurioje laikė suspaustus pinigų banknotus ir pasakė: „Imk, daugiau neturiu“. Paklausus, už ką jis duoda pinigus, A. S. paaiškino: „Aš tau duodu, nes paėmei mane, nes kad buvau neblaivus“. A. S.padėjo pinigus prie rankinio stabdžio ir pasakė: „Viskas, atsiskaitę?“. Tuomet jis A. S. pasakė, kad jis yra sulaikomas už bandymą papirkti policijos pareigūnus. Kartu su A. S.išlipo iš tarnybinio automobilio ir kartu su porininku, kuris stovėjo šalia ir viską matė bei girdėjo, uždėjo A. S. antrankius (b.l.13-14).
Prie bylos medžiagos yra pridėtas pokalbio garso įrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis siūlo paleisti jį už pinigus. Kaltinamasis pripažino posėdyje, kad atpažįsta savo balsą (b.l. 17).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Taigi, papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kasacinis teismas pažymi, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-176/2014, 2K-506-788/2015).
Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).
Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo pabrėžiama, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t.y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos išvadai, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (pvz., išvengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, išsaugoti gerą reputaciją).
2011 m. birželio 21 d. įstatymu buvo papildytas BK 230 straipsnis ketvirtąja dalimi ir pateiktas kyšio sąvokos išaiškinimas. Šioje dalyje nurodyta, kad XXXIII skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t.y. ko konkrečiai siekė kyšio siūlytojas, davėjas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis A. S. siūlė policijos pareigūnams pinigus (300 eurų), o vėliau ir davė, t.y. padėjo tarnybiniame automobilyje prie rankinio stabdžio 260 eurų už tai, kad pareigūnai paleistų jį, nesiaiškintų aplinkybių, kodėl jis galėjo vairuoti automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, už ką galima baudžiamoji atsakomybė, kadangi alkotesteriu buvo nustatytas jo 2,23 promilių girtumas. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės paskyrimo
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. S. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai, gailisi dėl nusikalstamų veiksmų, todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis teigia, kad nusikaltimui ryžosi dėl sunkios turtinės padėties, nes turėjo skolų dėl paimtų kreditų, sugyventinė sirgo, buvo operuojama, reikėjo mokėti už buto nuomą, tėvų butas yra užstatytas. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.
Kaltinamasis A. S. yra teisiamas septintą kartą. Teistumai neišnykę, nepanaikinti, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.).
Jis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymu yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.
Daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 55-63).
Kaltinamajam A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuris nesiekia sankcijoje nustatyto vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos 64¹ str. reikalavimai dėl bausmės sumažinimo trečdaliu. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-03-31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas 2017-04-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (nutartis įsiteisėjusi).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. kardomoji priemonė keistina į suėmimą, kadangi jis gali slėptis nuo nuosprendžio vykdymo, nes neatvyko į teisiamąjį posėdį po to, kai jo atžvilgiu buvo priimta nutartis, kuria panaikintas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Minėta nutartis šiai dienai yra įsiteisėjusi ir pradedama vykdyti. Kadangi 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi į 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas 2015-09-29 d (1 dienos) sulaikymas ir suėmimas nuo 2016-01-08 iki 2016-03-17 d. 2 mėnesiai 10 dienų minėtos bausmės yra atlikta. Likusi neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 20 dienų.
Dėl konfiskavimo
260 eurų, saugomų Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, kaip nusikaltimo objektas turi būti konfiskuoti (BK 72 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str.str., teismas
nusprendė:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsnio pagrindu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-03-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius skirta ir neatlikta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės (3 mėnesius) ir galutinę bausmę nustatyti 1 metus 3 mėnesius 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirti kardomąją priemonę - suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gegužės 31 d.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. kovo 3 d. 19:15 val. iki 2017 m. kovo 4 d. 19:55 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.).
Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuoti 260 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK (kvitas A 2017-03-07 Serija AAC Nr. 003428).
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.