Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės BVšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“ atstovui bankroto administratoriui Jonui Ūseliui, atsakovui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai, trečiajam asmeniui E. K., jo atstovei advokatei Loretai Paulavičienei, trečiajam asmeniui K. K., jo atstovui G. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Kėdainių krepšinio perspektyvos“ ieškinį atsakovui A. S. su trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų, E. K., K. K. ir M. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

3. 2019 m. gruodžio 19 d. įvyko pirmojo ieškovo kreditorių susirinkimo pakartotinis susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo nutarta nustatyti bendrą 10 000 Eur sumą administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui, todėl į atlygintinos žalos dydį įtrauktina ir ši suma.

4. Atsakovas 2020 m. sausio 16 d. perdavė dalį VšĮ “Kėdainių krepšinio perspektyvos” dokumentacijos, kuri buvo jo žinioje. Perdavus administratoriui dokumentus, buvo nustatyta, kad perduoti dokumentai nėra informatyvūs, nėra galimybės nustatyti realios įstaigos finansinės situacijos, nėra perduota finansinės atskaitomybės dokumentacija už visą įstaigos veiklos laiką, neperduoti debitorių bei kreditorių sąrašai ir kita svarbi dokumentacija operatyviam bankroto proceso vykdymui. Joks turtas administratoriui nebuvo perduotas. VĮ Registrų centro, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ Regitra duomenimis, įmonės vardu neregistruotos transporto priemonės. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis įstaigos vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Susiklosčiusi situacija leidžia teigti, jog ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir administravimo išlaidos nebus atlyginti.

5. Analizuojant patvirtintus kreditorinius reikalavimus nustatyta, kad VMI prie FM skola susi-formavusi nuo 2015-04-01, VSDFV raginimai ir taikomos priverstinio poveikio priemonės įstaigai nuo 2015-08-12, kreditoriams Legal Balance (pradinis kreditorius T. D.) ir kreditoriaus V. V. kreditoriniai reikalavimai kilę iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-01-18 d. vykdomojo rašto, kuris vėliau pateiktas antstoliams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad įstaiga savo įsipareigojimų nebevykdė nuo 2015 m. pabaigos, todėl konstatuotina, kad jau 2016 metais įmonė buvo nemoki ĮBĮ prasme.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas (administratorius) patvirtino, kad ieškinys reiškiamas ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, t. y. kad žala atsirado dėl to, jog atsakovas laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tai pat nurodė, jog įstaigą galima laikyti nemokia nuo pirmojo atsiradusio kreditorinio reikalavimo, t. y. 2015 m. balandžio mėnesio.

II. Atsiliepimų esmė

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

10. Ieškinys atmestinas

11. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei VšĮ “Kėdainių krepšinio perspektyvos”, bankroto administratoriumi paskirtas Jonas Uselis. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas A. S. nuo 2014 m. gruodžio 18 d. vadovavo įmonei iki 2017 m. sausio 12 d. (2016 m. gruodžio 30 d. visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimo pagrindu buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų), tačiau juridinių asmenų registrui šie duomenys nebuvo pateikti. Įmonės dalininkai tuo pačiu 2016 m. gruodžio 30 d. visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu, nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., sustabdė VšĮ ,,Kėdainių krepšinio perspektyvos“ įmonės veiklą. Pagal VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis įmonė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nėra pateikusi. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovės BVšĮ “Kėdainių krepšinio perspektyvos” kreditorių reikalavimus (bendra suma 5 875,66 Eur): 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 1 120,51 Eur; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 969,96 Eur; 3) UAB Legal Balance (pradinis kreditorius T. D.) – 970,32 Eur; 4) V. V. – 1 793,84 Eur; 5) UAB „Diremta“ – 21,03 Eur. 2020 m. sausio 16 d. bylų (dokumentų) perdavimo priėmimo aktu atsakovas A. S. perdavė bankroto administratoriui įmonės buhalterinius dokumentus.

12. Ieškovė pateiktame ieškinyje prašo priteisti žalą iš buvusio VšĮ “Kėdainių krepšinio perspektyvos” vadovo – atsakovo A. S. 15 875,66 Eur (5 875,66 Eur patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir 10 000 Eur patvirtinta administravimo išlaidų suma) žalos atlyginimą, kuri grindžiama tuo, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, įmonei jau esant nemokiai, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

13. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

14. Ginčo santykių metu (atsakovo vadovavimo laikotarpiu) galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).

16. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

17. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-969/2020).

18. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

19. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad VšĮ “Kėdainių krepšinio perspektyvos” jau 2016 metais buvo nemoki ĮBĮ prasme, nes nuo 2015 m. pabaigos nevykdė savo įsipareigojimų. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bankroto administratorius nurodė, kad įmonę galima laikyti nemokia nuo 2015 m. balandžio mėnesio, kada atsirado pirmasis įsiskolinimas VMI. Taigi, bankroto administratorius nenurodo konkrečios datos nuo kada ieškovė tapo nemoki.

20. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

21. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir nustatyti tų kriterijų atsiradimo momentą. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovei viešajai įstaigai „Kėdainių krepšinio perspektyvos“ buvo iškelta bankroto byla, taigi iškeliant bankroto bylą jau buvo nustatytas įmonės nemokumas, tačiau šia nutartimi nemokumas nėra nustatytas ieškovės nurodytu laiku, t. y. 2015 m. balandžio mėnesį, ar 2016 m. pradžioje. Pažymėtina ir tai, kad teismas, iškeldamas bankroto bylą, nutartyje įmonės nemokumą nustatė, įvertinęs duomenis apie ieškovės įsiskolinimą 2019 m. birželio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (1 120,51 Eur), taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neturi registruotino turto, neturi apdraustųjų asmenų bei nepateikė duomenų apie turimą turtą ir jo vertę. Todėl ieškovė nurodytas įmonės nemokumo atsiradimo aplinkybes (būtent 2015 m. balandžio mėnesį ar 2016 m. pradžioje) turėjo įrodyti, pateikdama kitus tai pagrindžiančius įrodymus, nes nurodytoje nutartyje duomenų apie tai nėra.

22. Vadovo neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp vadovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas, įrodymų teikimas yra ieškovės procesinė teisė ir pareiga. Pažymėtina, jog nors byloje egzistuoja viešasis interesas (dėl kreditorių interesų apsaugos), tačiau vien tai neeliminuoja šalių pareigos pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, t. y. nepaneigia civiliniame procese galiojančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), šio principo negali pažeisti ir šios kategorijos bylose aktyvus teismo vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

23. Bankroto administratoriui neturint finansinės atskaitomybės dokumentų už visą įmonės veiklos laiką, jam yra apsunkintos galimybės įrodyti, kada įmonė tapo nemoki, tačiau tai neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos teikti kitais būdais surinktus įrodymus, juo labiau, kad turimi įmonės buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti. Bankroto administratorius šios pareigos nevykdė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo atsiradimo laiko.

24. Pažymėtina, kad, pagal byloje esančius duomenis, kreditoriniai reikalavimai, kurie sudaro prašomą priteisti žalą, galimai kaip pradelsti susidarė: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (1 120,51 Eur) nuo 2016 m. gruodžio 15 d. (47,55 Eur) iki 2017 m. vasario 15 d. (patvirtina VSDFV Kauno skyriaus 2019-07- raštas Nr. (7.2E) DV_S- Dėl informacijos pateikimo); bankroto administratoriaus nurodomas 2015 m. rugpjūčio 12 d. įsiskolinimas (868,49 Eur įmoka ir 3,40 Eur delspinigiai) buvo padengtas 2015-08-13 ir 2015-08-31 (patvirtina banko išrašai); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (1 934,75 Eur reikalavimo dalis) nuo 2015 m. balandžio mėnesio (1 934,75 Eur), nors tai buvo nustatyta tik 2016 m. gruodžio 9 d. (patvirtina prievolių ataskaita; VMI 2019-09 raštas Nr. (23.28-08-1)-RNA Dėl finansinio reikalavimo pateikimo); kita reikalavimo dalis (dėl 4,64 Eur ir dėl 30,57 Eur) atitinkamai nuo 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. liepos 15 d. (patvirtina vykdomieji raštai); 3) UAB Legal Balance (pradinis kreditorius T. D.) (970,32 Eur) nuo 2016 m. sausio 14 d. (patvirtina vykdomasis raštas); 4) V. V. (1 793,84 Eur) nuo 2016 m. sausio 14 d. (patvirtina vykdomasis raštas); 5) UAB „Diremta“ (21,03 Eur) – duomenų nėra. Taigi, pradelstų įsiskolinimų kreditoriams susidarymo laikas yra labai skirtingas, o jų dydis pakankamai mažas, palyginus su įmonės gaunamomis lėšomis kasmet (apie 100 000 Eur). Svarbu tai, kad šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš bankrutuojančios nepelno siekiančios įmonės, kuri iš esmės veikė išlaikoma iš savivaldybės lėšų (pagrindinis lėšų šaltinis) ir rėmėjų lėšų, todėl įsipareigojimų vykdymas priklausė nuo to, kada bus pervestos pažadėtos lėšos, t. y. įmonės specifika buvo tame, kad ji veikė remdamasi prognozuojamomis gauti lėšomis. Tuo tarpu vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Dėl to sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad iš aukščiau nurodytų (nustatytų) bylos aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kada įmonė (ieškovė) tapo nemoki. Nenustačius įmonės nemokumo atsiradimo laiko, nėra galimybės įvertinti, ar atsakovas tuo momentu žinojo (privalėjo žinoti) apie įmonės nemokumą bei nėra galimybės nustatyti žalos dydžio (padidėjusio įsiskolinimo) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

25. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, net ir nustačius įmonės nemokumo atsiradimo laiką bei pripažinus, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų galimybės nustatyti žalos dydžio, nes bankroto administratorius žalos dydį sutapatino su patvirtintais visais kreditoriniais reikalavimais (5 875,66 Eur) ir administravimo išlaidomis (10 000 Eur), kas nagrinėjamu atveju nėra teisinga. Pagrindžiant žalos dydį, turi būti nustatyta (įrodyta), kokius įsipareigojimus įmonė turėjo tam momentui, kai vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir kiek tie įsipareigojimai padidėjo palyginus su momentu, kai buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. turi būti nustatytas įsipareigojimų ir administravimo išlaidų padidėjimas (žr. 16-17 sprendimo punktai). Bankroto administratorius šių aplinkybių nenustatinėjo ir neįrodinėjo.

26. Aplinkybė, kad atsakovas neperdavė juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, neperdavė bankroto administratoriui turto, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. Pažymėtina, kad dokumentų nebuvimas ar neperdavimas savaime nesukelia atsakovui atsakomybės už ieškovo nurodytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo. Be to, kaip jau minėta, turimi įmonės buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti. Tuo tarpu nenustatyta, kad įmonėje būtų buvę kokio nors turto, todėl nėra pagrindo spręsti apie turto neperdavimo pasekmes.

27. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovui, dėl ko jis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir tretiesiems asmenims (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Nustatyta, kad už suteiktas teisines paslaugas atsakovas patyrė 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo E. K. – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo K. K. – 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BVšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“, j. a. k. 302841108, administravimui skirtų lėšų, atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės BVšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“, j. a. k. 302841108, administravimui skirtų lėšų, trečiajam asmeniui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės BVšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“, j. a. k. 302841108, administravimui skirtų lėšų, trečiajam asmeniui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.