Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-509-462/2012

2012 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K. ir Ž. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas (1) vieneriems metams ir (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas (2) dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-08-03 iki 2011-08-04 (dvi paras). Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas (1) vieneriems metams ir (6) šešiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš L. K. ir Ž. G. V. B. priteista 1 050 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. ir Ž. G. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą:

jie 2011 m. liepos 25 d., apie 19.18 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą, prie parduotuvės „Rimi“, esančios Taikos pr. 101, Klaipėdoje, Ž. G. žirklėmis nukirpus vieną dviračiui prirakinti skirtą metalinę trosinę spyną, pagrobė prie dviračių stovo paliktus ir viena spyna prirakintus V. B. priklausančius 850 Lt vertės dviračius „Panther“ ir 200 Lt vertės „Super Y“, padarydami V. B. 1 050 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis Ž. G. ir jo gynėjas, bei nuteistojo L. K. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų L. K. ir Ž. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantai neneigia padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., sutinka su jų padarytos veikos teisiniu kvalifikavimu. Tačiau prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik dėl L. K. ir Ž. G. paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

L. K. ir Ž. G. apeliaciniai skundai yra visiškai tapatūs, juose prašoma paskirti švelnesnes bausmes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako kartu.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems L. K. (1 metus ir 6 mėnesius) bei tokios pat rūšies bei dydžio bausmę Ž. G., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininkų asmenybes, nustatytą jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe), todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistieji L. K. ir Ž. G. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Nuteistieji L. K. ir Ž. G. prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistųjų asmenybes (abu nuteistieji nusikalstamą veiką padarė būdami teisti, praeityje abu apeliantai daug kartų teisti) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų L. K. ir Ž. G. prašomos skirti švelnesnės bausmės būtų per švelnios, neatitinkančios bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačių nuteistųjų asmenybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmės rūšis nuteistiesiems bus laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistiesiems už padarytą nesunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmes (abiem apeliantams po 1 metus 6 mėnesius), artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų L. K. ir Ž. G. apeliacinių skundų argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistiesiems, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistųjų asmenybės neleidžia jiems mažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmės ar paskirti nusikalstamų veikų sankcijose numatytas kitas švelnesnes bausmės rūšis.

L. K. taip pat prašo subendrinti bausmę su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo taip pat yra nuteistas. Tačiau toks jo prašymas yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str. 3 d.). Taigi nuosprendį priėmęs teismas, gavęs konkretų prašymą dėl bausmių bendrinimo, šį klausimą ir išspręs nustatyta tvarka.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų L. K. ir Ž. G. apeliacinius skundus atmesti.