Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-348/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-05-03Kauno apygardos teismas
  2. T-734-359/2017Nutartis · 2017-10-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
1A-266-348/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46179-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Regina Majauskienė
Kategorijos
  • 2.4.6.1Nutarties pakeitimo ir panaikinimo pagrindai (BPK 326 str. 5 d. 1-5 p.)
Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46179-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam A. Ž., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Ž. priteista: Kauno teritorinei ligonių kasai 968,33 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. P. 682,09 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos ir 400 Eurų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka, kuri buvo gipso įtvare, suduodamas A. P. į kairio žando sritį, padarė jam kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimą kaklo srityje, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nuosprendyje konstatavo, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta griežčiausia savo rūšimi iš visų BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimas, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, A. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti savo nuožiūra paskiriant BK 75 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam terminui esant reikalui paskiriant jam šios teisės normos 2 dalyje numatytus baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jo teiginiai apie J. P. sumušimą nėra fantazijos, nes dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau A. P. ir J. P. susitaikė. Apeliantas pažymi, kad yra akivaizdu, jog jo nusikalstamų veiksmų priežastis buvo A. P. smurtavimas J. P. atžvilgiu. Tik sužinojęs apie jos sumušimą, paveiktas sukilusių audringų emocijų, nuvyko pas ją, kur ir aptiko nukentėjusįjį. Nesusitvardęs, jį sumušė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad A. P. neteisėtas elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, o tokia aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą lengvina jo atsakomybę.Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, stengėsi adaptuotis visuomenėje ir gyventi, nepažeisdamas įstatymų, bendrųjų moralės normų nuostatų, įsidarbinau UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra charakterizuojamas teigiamai, pradėjo draugauti su J. P., turėdamas jos atžvilgiu rimtų ketinimų, jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Apeliantas nori grįžti prie civilizuoto gyvenimo ir tapti naudingu tiek visuomenei, tiek savo artimiesiems, o jo izoliavimas nuo visuomenės yra pražūtingas, nes jis neteks sunkiai surasto darbo, nutruks ryšiai su artimais žmonėmis.Skundo autoriaus nuomone, teismas turėjo galimybę atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Apeliantas pažymi, kad jo elgesys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme parodė, kad jis suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina tokį savo elgesį, visiškai pripažįsta savo kaltę, neneigiau jos ikiteisminio tyrimo metu, kas leido teismui nagrinėti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekiau įrodyti, jog ateityje nedarysiu naujų pavojingų veikų. Atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino jam padarytą žalą. Nukentėjusysis A. P. atsiliepime į nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes A. Ž. teistas jau ne pirmą kartą, jis neatsiprašė, žalos neatlygino. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja advokatė Regina Majauskienė prašė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas bei prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paties nukentėjusiojo A. P. elgesio, nes nukentėjusiojo elgesys turėjo lemiamą įtaką jo padarytai veikai. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo A. P. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas bei turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną konfliktas įvyko tarp nukentėjusiojo A. P. ir jo sutuoktinės J. P., o kai atvyko nuteistasis A. Ž. į butą, įvykęs konfliktas buvo pasibaigęs. Nukentėjusysis buto koridoriuje buvo vienas ir jokių provokuojančių veiksmų neatliko, o nuteistasis A. Ž. vedamas keršto dėl anksčiau įvykusio konflikto, sudavė nukentėjusiajam smūgį į kairio žandikaulio sritį, taip jam sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, nėra pagrindo konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymima tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016).Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis nusikalstamą veiką padarė esant tiesioginei tyčiai. Vertinant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, akcentuotina, kad A. Ž. praeityje teistas net penkis kartus. Paskutinį kartą – 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką. Be to, nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti, kad inkriminuotą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus tik penkiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų. Pažymima ir tai, kad A. Ž. atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau jo tai nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Akivaizdu, kad A. Ž. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Juolab, kad jis, būdamas ankščiau teistas, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. O tai, kad, apeliantas pradėjo dirbti ir įsipareigoja atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu apeliantui galima būtų atidėti paskirtosios bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Teisių kolegija pažymi, kad nors nuteistasis A. Ž. pateikė duomenis, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirba ir 2017 m. kovo 3 d. įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlyginęs bent kokią dalį padarytos žalos nukentėjusiajam ar ligonių kasai.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas