Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje D. L. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-07-11 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str., viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. sausio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje kuriame gyvena D. L. su vaikais, kaltinamasis D. L., žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš buvusią sutuoktinę D. L., tai yra, gulinčiai lovoje sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, o vėliau vieną kartą spyrė jai į kairę koją ir taip nukentėjusiajai D. L. dėl poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje ir kairės blauzdos srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą D. L. neprisipažino ir paaiškino, kad santuoka tarp jo ir D. L. nutraukta. Jo buvusi žmona su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m., sausio 3 d., jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) aplankyti vaikų. Nuėjo tiesiai į kambarį, kuriame gyvena buvusi žmona su vaikais. Kad lankytis kambaryje pašaliniams negalima nežinojo, tai sužinojo tik vėliau, jau po šio įvykio. Užėjęs į kambarį, pamatė, kad D. L. nemiega. Tuomet jis, prisėdęs ant lovos, iš jos sportinių kelnių kišenės ištraukė ir paėmė jos telefoną. Smurto buvusios žmonos atžvilgiu nenaudojo ir jos nesužalojo. Vėliau, pakeitęs savo parodymus, paaiškino, kad D. L. telefoną laikė rankoje ir nebendravo su juo, todėl jis stvėrė telefoną jai iš rankos ir tuo metu galėjo jai padaryti sužalojimą ant rankos. Į Koją D. L. nespyrė. D. L. prašė jo išeiti iš kambario, nes vaikai miegojo, bet jis neišėjo. Matė, kad D. L. jo bijo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojos parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad jos buvęs sutuoktinis D. L. atėjo į jos kambarį (duomenys neskelbtini) apie 16 val., kuomet ji dar miegojo. Jam pravėrus kambario duris, ji pabudo. Jos telefonas buvo ant lovos šalia jos. D. L. norėjo jį paimti, o jinai nenorėjo telefono atiduoti, tuomet jis sugriebė jai už rankos, stipriai ją suspaudė ir, jai besipriešinant, telefoną paėmė. Ji norėjo eiti iš kambario kviestis pagalbos, tačiau D. L. neleido jai to padaryti ir spyrė jai į koją. Ji, pajutusi stiprų skausmą kojoje, iš kambario neišėjo, bet atsisėdo ant lovos. Tada prie jos prisėdo D. L. ir bandė su ja kalbėtis, tačiau ji nenorėjo su juo bendrauti. Kitą dieną apie įvykusį incidentą ji papasakojo socialinei darbuotojai, kuri ją palydėjo iki policijos ir čia ji parašė pareiškimą.

Liudytoja A. P., (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2019 m. sausio 4 d., apie 11 val., jinai užėjo į kambarį pas D. L. pasižiūrėti, kaip jai sekasi ir D. L. jai papasakojo, kad iš vakaro pas ją buvo atėjęs buvęs vyras, kuris jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą norėdamas paimti telefoną. Teigė, kad ant kūno (rankos ir kojos) likę žymės. Ji pasiūlė D. L. kreiptis į policiją ir D. L. sutiko tai padaryti. Jinai palydėjo D. L. iki policijos, o pirmadienį ją palydėjo ir pas med. ekspertus. Teigia, kad D. L. su lankymosi (duomenys neskelbtini) taisyklėmis buvo supažindintas dar 2018 m. gruodžio mėn., tačiau jų nesilaikė. Jis žinojo, kad į gyvenamuosius kambarius eiti negalima, lankutojams yra specialūs lankymo kambariai.

Nukentėjusios, liudytojos parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai surinkti byloje.

Iš protokolo-pareiškimo (b. l. 1) matyti, kad 2019 m. sausio mėn. 4 d., D. L. kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2019-01-03, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, prieš ją smurtavo buvęs sutuoktinis D. L.

Iš apžiūros protokolo ir fotonuotraukų prie jo (b. l. 9-13) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esantis kambarys, kuriame gyvena nukentėjusioji su vaikais.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados (b. l. 30) matyti, kad D. L. nustatyta poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje ir kairės blauzdos srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš savo buvusią žmoną D. L. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamojo kaltės nepripažinimą teismas vertina kaip gynybinę jo taktiką, dėl kurios jis pats galutinai neapsisprendęs kadangi kiekvieną kartą savaip aiškina įvykio aplinkybes. Vien tik teisminio bylos nagrinėjimo metu jis iš pradžių teigė, kad telefonas pas D. L. buvo sportinių kelnių kišenėje ir jis jį iš ten ištraukė neliesdamas D. L. rankų. Po to pakeitė savo poziciją ir aiškino, kad telefoną D. L. laikė rankoje ir nebendravo su juo, todėl jis telefoną stvėrė jai iš rankos ir galėjo ranką sužaloti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat du kartus skirtingai aiškino įvykio aplinkybes pirmą kartą teigdamas, kad telefoną bandė paimti gražiai nesmurtaudamas (b. l. 51), o antrą kartą teigė, kad telefoną griebė iš rankų, bet sugriebė tik už telefono, neliesdamas rankų (b. l. 56-57). Tai rodo kaltinamojo neapsisprendimą ir neturėjimą vieningos gynybinės taktikos, kai tuo tarpu nukentėjusios parodymai, dėl prieš ją panaudoto smurto, viso tyrimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs, tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18-19) bei papildomos apklausos metu (b. l. 20-21). Analogiškai savo sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir nuvykusi pas specialistą apžiūrai (b. l. 30). Taigi, abejoti nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo, juolab, kad jos parodymus patvirtina ir liudytojos A. P. parodymai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė nusikaltimą kuris priskiriamas prie nesunkių. Jis jį padarė tyčia. Smurtaudamas jis turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusiąją gali sužaloti ir, nežiūrint į tai vis tiek naudojo smurtą. Praeityje jis teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą. Teistumas neišnykęs, todėl BK 27 str. 1 d., prasme kaltinamasis yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis yra recidyvistas. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu niekur nedirbo. Nuo 2018-10-10 jis registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 70). Į psichikos ir priklausomybės ligų pacientų tarpą jis neįrašytas (b. l. 69). Baustas jis ir administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudų (b. l. 63-64). Nusikaltimą padarė (duomenys neskelbtini), kas rodo jo visišką agresijos nevaldymą ir teisės normų reikalavimų nepaisymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad smurtą nukentėjusios atžvilgiu kaltinamasis naudoja nuolat, bet ne visada dėl to pradedami ikiteisminiai tyrimai (b. l. 38-39, įvykis vaikų lopšelyje-darželyje Kalėdinės šventės metu).

Įvertinus visą tai, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad smurtą nukentėjusios atžvilgiu kaltinamasis vartoja nuolat, jam skirtinos ir įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra.

2018 m. lapkričio 15 d., amnestijos aktas kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas, kadangi nusikaltimas padarytas po 2018 m. spalio 1 d. (amnestijos akto 9 str. 1 d.) ir dėl to, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (amnestijos akto 8 str. 8 p.).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias tarnyba (valstybė) turėjo teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. L., išieškojimo. Pažymoje nurodyta, kad šių išlaidų suma yra 175 eurai ir, kad antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai teikė advokato padėjėja M. Š. Pastarasis teiginys neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. L. būtų teikusi advokato padėjėja M. Š. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo (b. l. 90-91) matyti, kad, nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiąją atstovavo advokatas A. P.

Esant šioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliktina nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme.

Paskirtą bausmę nustatyti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-04 iki 2019-01-05 (vieną dieną) prilyginant ją vienai arešto parai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72¹ str., 72² str., paskirti nuteistajam D. L. baudžiamojo poveikio priemones:

-įpareigoti jį vienerius metus laiko, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nesiartinti prie nukentėjusios D. L. arčiau nei šimto metrų atstumu (šiuo laikotarpiu nuteistajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei lankytis jos nuolatinėje buvimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini)).

-įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nustatyti įvykdyti per penkis mėnesius nuo faktinio paleidimo iš areštinės, atlikus arešto bausmę, dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.