Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Alytus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Nuteistajam į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 5 d. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais, nuteistajam D. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- jis įpareigotas vienerius metus laiko, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nesiartinti prie nukentėjusios D. L. arčiau nei šimto metrų atstumu (šiuo laikotarpiu nuteistajam uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei lankytis jos nuolatinėje buvimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini);

-jis įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per penkis mėnesius nuo faktinio paleidimo iš areštinės, atlikus arešto bausmę, dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, kuriame gyvena D. L. su vaikais, D. L. žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš buvusią sutuoktinę D. L., tai yra, gulinčiai lovoje sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, o vėliau vieną kartą spyrė jai į kairę koją ir taip nukentėjusiajai D. L. dėl poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje ir kairės blauzdos srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad D. L. smurtavo prieš savo buvusią žmoną ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai, kad D. L. nepripažino kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismas laikė tik jo gynybine versija, kadangi jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, ko negalima pasakyti apie nukentėjusiosios parodymus, be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, be pagrindo patikėjęs nukentėjusiosios parodymais, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai D. L. pripažino kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

5. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, motyvavo ir nuosekliai argumentavo išvadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai pripažino D. L. kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7. Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Teismas argumentuotai paneigė nuteistojo teiginius, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu tyčia fizinio smurto nenaudojo.

8. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. apie 16 val. į (duomenys neskelbtini) centrą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. L. su vaikais, atėjo jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta 2018 m. gruodžio 17 d. (sprendimas įvykio metu dar nebuvo įsiteisėjęs). Tačiau tolimesnę įvykių eigą nuteistasis ir nukentėjusioji apibūdino skirtingai. D. L. neigia tyčia smurtavęs savo buvusios žmonos atžvilgiu, tačiau pasakodamas apie 2019 m. sausio 3 d. įvykius Alytaus miesto šeimos krizių centre, kaskart nurodydavo vis kitas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 5 d. vykusios apklausos metu jis aiškino, kad gražiai iš žmonos rankų paėmė telefoną (1 t., b. l. 51). Sekančios apklausos metu jis tikino, kad iš nukentėjusiosios rankų telefoną paėmė, nes jį nervino, kad D. L. nekreipė į jį dėmesio. Tikino, kad buvo sugriebęs tik telefoną, o ne už rankų. Iškėlė versiją, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti jai būnant kaime (1t., b. l. 56-57). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaitaliojo parodymus. Vienu metu tvirtino, kad ištraukė telefoną nukentėjusiajai iš kelnių kišenės, už rankos negriebė. Vėliau jau ėmė teigti, kad už rankos sugriebė norėdamas paimti telefoną. Jis neigė spyręs D. L. į koją, aiškino, kad ji susižaloti galėjo anksčiau. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos išvadoms, netiki nuteistojo paaiškinimais, kad jis tyčia nesmurtavo buvusios žmonos atžvilgiu, kadangi, visų pirma, jie yra nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o be to, juos paneigia esminėse detalėse nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos A. P. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

9. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad D. L., norėdamas iš jo atimti telefoną, stipriai suspaudė už rankos, sukeldamas jai skausmą, o po to, kai ji norėjo išeiti iš kambario, dar spyrė ir į koją. Specialisto išvada patvirtina, kad būtent šiose vietose, t. y., kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje ir kairės blauzdos srityje, D. L. konstatuotos kraujosruvos, šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2019 m. sausio 3 d. sugriebus ranką ir ją patempus bei įspyrus į koją) ir tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 30). Apie prieš ją panaudoto smurto pobūdį ir aplinkybes nukentėjusioji sekančią dieną po įvykio iš esmės analogiškai nurodė ir Alytaus miesto šeimos centro globos koordinatorei A. P., kurios paraginta ir kreipėsi į policijos įstaigą. Kadangi D. L. parodymai apie prieš ją atliktus smurtinius veiksmus esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas D. L. kaltės klausimą. Visi šie aptarti įrodymai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę bei patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl D. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmo. Daroma išvada, jog teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas tiek dėl D. L. padarytos veikos faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. L. pripažinimo kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

10. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios D. L. arčiau nei šimto metrų atstumu atima iš nuteistojo galimybę bendrauti su vaikais. Teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu iš dalies sutinka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu buvo nutraukta D. L. ir D. L. santuoka ir patvirtinta tarp jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jie, be kita ko, susitarė, jog trijų nepilnamečių vaikų, gyvenamoji vieta bus su motina D. L. pagal jos gyvenamąją vietą; kad abu lygiomis teisėmis atsako už nepilnamečių vaikų auklėjimą ir vystymą, švietimą, užtikrina vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, privalo rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaikų teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Taip pat tam, kad ateityje nekiltų ginčų, nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią tėvas turi teisę bendrauti su vaikais tik jam esant visiškai blaiviam; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, vaikus į gyvenamąją vietą grąžinant sekmadienį iki 18.00 val.; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, iš anksto suderinus, kurią konkrečią dieną netrukdant vaikų ugdymo ir mokymo įstaigų lankymo grafikui ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; kitu laiku tėvas bendrauja su vaikais, jeigu tai neprieštaraus vaikų teisėtiems interesams, ir prieš dvi dienas tikslų laiką suderinęs su vaikų motina; paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, tėvas privalo vadovautis vaikų interesais, atsižvelgiant į jų išreikštus norus, pažiūras, užimtumą ugdymo ir mokymo bei užklasinėje veikloje, ligos atvejus. Atsižvelgus į tai, kad minėtu teismo sprendimu (įsiteisėjo 2019 m. balandžio 18 d.) nustatyta, kad vaikų gyvenamoji vieta yra su jų motina D. L., įvertinus jų amžių (šiuo metu jų amžius ketveri, beveik treji ir vieneri metai), akivaizdu, kad laikydamasis minėtame teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat vykdydamas kitas tėvo pareigas, kurios įtvirtintos tiek teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei kituose teisės aktuose, D. L. neišvengiamai turės susitikti (priartinti arčiau nei šimto metrų atstumu), bendrauti ir su buvusia sutuoktine. Tad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė išties ribotų nuteistojo galimybes bendrauti su mažamečiais vaikais, atlikti kitas tėvo pareigas, o vaikų bendravimo su tėvu ribojimas, nesant tam įstatymuose numatyto pagrindo, neabejotinai pažeistų ir vaikų prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną, teisę bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Tačiau įvertinus į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad D. L. yra linkęs smurtauti savo šiuo metu jau buvusios sutuoktinės atžvilgiu, panaikinti BK 72¹ straipsnyje numatytą nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visgi nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tam, kad būtų nepažeisti tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo, tiek ir jų mažamečių vaikų teisėti interesai, būtina koreguoti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nurodyti išlygą, kad D. L. draudimas prisiartinti prie nukentėjusios D. L. netaikomas įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais teisę ir dalyvavimą vaikų auklėjime. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

nustatyti, kad nuteistajam paskirtas įpareigojimas vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios D. L. arčiau nei šimto metrų atstumu netaikomas įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais teisę ir dalyvavimą vaikų auklėjime.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.