Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Romstana“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-172-613/2017).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Romstana“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tamtamas“, 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kurį patikslino 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2016 m. kovo 7 d. nutartimi BUAB „Romstana“ bankrotą pripažino tyčiniu. 2016 m. lapkričio 3 d. įvykęs įmonės kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pratęsti BUAB „Romstana“ likvidavimo procedūros terminą iki 6 mėnesių. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino ir BUAB „Romstana“ likvidavimo procedūros terminą pratęsė iki 2017 m. gegužės 22 d. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties suinteresuotas asmuo S. K. padavė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos teismo nutarties, nes pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį ši nutartis nėra apeliacijos objektas ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Konstatavęs tokią teisinę situaciją ir vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas atsisakė atskirąjį skundą priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir ją pakeisti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skundžiama nutartimi teismas atėmė apeliantui teisę ginti savo teises ir pateikti atskirąjį skundą, kad skundžiama nutartis prieštarauja CPK 291 straipsnio, kuriuo vadovavosi teismas, 1 dalies 7 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms nutarčių apskundimo tvarką ir terminus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantas padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, skundžiama nutartimi atsisakė atskirąjį skundą priimti.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei ĮBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ normos nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas, todėl 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas pagrįstai nurodė, kad ši nutartis neskundžiama. Tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teisės paduoti atskirąjį skundą teisinis reguliavimas paneigia nagrinėjamo atskirojo skundo argumentus, kad teismo atsisakymas priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos ir neužkertančios kelio tolesnei bylos eigai nutarties pažeidžia apelianto procesines teises ir prieštarauja CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio nutarties turinį, nuostatoms.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė dėl pagrindo priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pratęstas bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas, nebuvimo. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą.