Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Dalio Traigio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys M. A., G. U., B. J., A. L., I. Z., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Antstolis Dalius Traigys perdavė teismui tvirtinti išieškotojų M. A., G. U., B. J., A. L., I. Z. ir vieno iš skolininkų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytą 2024-10-04 taikos sutartį vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 595 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymą baigiamojoje proceso stadijoje – vykdymo procese. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas). Taigi, šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą – teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų.

3. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar taikos sutarties sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Taigi teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, ir joje nurodyta praktika).

4. CPK 595 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, kai išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 633 straipsnis nustato, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.

5. Konkrečiu atveju, antstoliui Daliui Traigiui pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-26 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-18038-599/2023 dalyje, kuria teismas nusprendė įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją ir jos pirmininką S. T. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti privalomuosius darbus – Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kompleksinį įėjimo aikštelių ir visų Daugiabučio namo terasų dangų remontą, atliekant 2021-03-04 statinio apžiūros akte Nr. NA21-00133 nurodytus statybos darbus ir pašalinant 2021-03-04 statinio apžiūros akte Nr. NA21-00133 nurodytus trūkumus. 2024-10-02 Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-241-30689 antstolis patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priima vykdyti išieškotojo M. A. pateiktą jam vykdyti dokumentą, Nr. e2-18038-599/2023, skolininkai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ir S. T.. Pagal 2024-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą išieškotojais vykdomojoje byloje yra M. A., G. U., B. J., A. L. ir I. Z.. Taigi, vykdomojoje byloje Nr. 0241/24/01997 išieškotojais yra M. A., G. U., B. J., A. L. ir I. Z., o skolininkais - Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ir S. T..

6. CPK 595 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikos sutartį vykdymo proceso metu gali sudaryti išieškotojas ir skolininkas. Konkrečiu atveju 2024-10-04 taikos sutartį sudarė išieškotojai ir skolininkas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, tačiau skolininkas S. T. jos nėra pasirašęs, nors taikos sutartis jam sukels teisines pasekmes. Taigi, ši taikos sutartis nėra pasirašyta visų vykdymo proceso šalių.

7. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad vykdymo proceso šalių pateikta tvirtinti taikos sutartis dalyje dėl vykdymo išlaidų yra neaiški. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis) ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (167 punktas).

8. Teismas, įvertinęs tai, kad aplinkybės, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtintina, pareiškėjų prašymo netenkina (CPK 140 straipsnio 5 dalis, 595 straipsnis). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą CPK XXXIX skyriuje reglamentuota supaprastinto proceso tvarka, prašymo trūkumų šalinimo institutas netaikomas, nes tai turėtų neigiamą įtaką teismo proceso operatyvumui bei lemtų prašymo išnagrinėjimo termino, numatyto CPK 582 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą.

9. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį ir kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017) nutartys dėl taikos sutarčių atsisakymo tvirtinti apeliacine tvarka neskundžiamos. Išaiškinama, kad kai teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, suinteresuoti asmenys pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 595 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo antstolio Dalio Traigio prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys M. A., G. U., B. J., A. L., I. Z., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija.

Ši nutartis neužkerta kelio taikos sutarties šalims pašalinus trūkumus, kliudžiusius tenkinti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.