- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- AN2-131-300/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00061-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- S. O.
- Nukentėjusysis
- A. A.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo S. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį, paskirta 150 eurų bauda bei priteista iš S. O. 316 eurų administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 75ANN-138874655-18 S. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 225 eurų bauda už tai, kad jis neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių turtui, nes 2017 m. gruodžio 5 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, jam priklausantys galvijai, pabėgę iš aptvaro, ištrypė A. A. priklausančios sodybos veją ir apgraužė medelius, tuo padarė A. A. 1000 eurų turtinę žalą, žala neatlyginta (b. l. 33). S. O. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2018 m. kovo 13 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. (b. l. 6–10)Institucija 2018 m. balandžio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 75-ANR_P-1179-2018 (b. l. 2–4) ir protokolą kartu su byla perdavė apylinkės teismui dėl administracinės atsakomybės taikymo S. O. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu S. O. pripažintas kaltu pagal ANK346 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas galvijų laikytojas, atsakingas už galvijų, laikomų aptvertoje (duomenys neskelbtini), priežiūrą, neužtikrino, kad galvijai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl 2017 m. gruodžio 5d., apie 10 val., jam priklausantys galvijai išbėgo iš elektriniu piemeniu aptvertos teritorijos ir patekę į A. A. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, ištrypė 12,5 arų žolės plotą, aplaužė penkis šilauogių krūmus, keturių obelų šakas ir keturių pušų viršūnes. Tokiais savo veiksmais S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktą. (b. l. 102–108)Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. O. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimo dalį dėl civilinio ieškinio ir A. A. nepriteisti turtinės žalos. Skunde nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl padarytos turtinės žalos dydžio, nemotyvavo, kodėl priteisė nesant nukentėjusiojo prašymo. A. A. jokiame dokumente nenurodė, kokia konkreti žala buvo jam padaryta, todėl administracinio nusižengimo protokole esantys įrašai apie padarytą turtinę žalą negali būti prilyginti ieškiniui. Policijos pareigūnai neturėdami kompetencijos toje srityje nustatinėjo nukentėjusiajam padarytą žalą. Be to, įvykio vietoje pabuvojęs policijos pareigūnas V. P. teismo posėdyje patvirtino, kad žala minimali, taip paneigdamas jam pavaldžių pareigūnų nustatytą žalą. Apelianto teigimu, nukentėjusiajam negalėjo būti padaryta tokia žala, nes buvo nulaužta vienos pušies viena šakelė, dviejų šilauogių krūmams nulaužta po vieną šakelę, dviem obelaitėms nulaužta po vieną 5 cm ilgio šakelę, sutrypta apie 1 arą pievos, kita sklypo dalis po geodezinio gręžinio darbų yra sudarkyta technikos. Ištrypta pieva pavasarį atžėlė, nereikėjo jos atsėti. Šilauogių krūmai gražiai išsišakojo, nokina uogas. Nė viena eglės viršūnė nebuvo nulaužta. Be to, kai A. A. įsigijo žemės sklypą, jis buvo įspėtas, kad jame „lankysis“ laukiniai žvėrys ir naminiai gyvuliai. A. A. pažadėjo, kad susitvarkys ir dėl to problemų nebus, aptvėrė sklypą viela, tačiau vartų neįrengė. Gyvūnai į jo sodybą pateko per 3-4 metrų tarpą, kur nėra tvoros, o patekę į sklypą jie pasijuto kaip spąstuose, nes nerado išėjimo. Aplinkybė, kad nėra vartų, turėtų būti pripažinta dideliu nukentėjusiojo neatsargumu ir įvertinta sprendžiant civilinį ieškinį. (b. l. 114–115) Kartu su skundu pateikė keturias nuotraukas. (b. l. 116–119)Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. A. padarytą turtinę žalą, jos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
ANK652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliaciniu skundu S. O. prašo neatlyginti A. A. padarytos žalos, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija ir savo kaltę, teigdamas, kad jo galvijai padarė mažesnę žalą, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad S. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, kad administraciniu nusižengimo nukentėjusiajam padaryta 316 eurų dydžio turtinė žala, ir ją priteisė ir administracinį nusižengimą padariusio S. O.. Skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta administracinėn atsakomybėn patraukto S. O., nukentėjusiojo A. A. bei liudytojų A. L., V. P., L. M., R. K., A. Š., J. S., V. S., R. Š., V. V., A. J. parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados dėl turtinės žalos atlyginimo. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė Įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Pagal įvykio metu galiojusių Taisyklių 22 punktą ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Taigi gyvūnams ištrūkus ir padarius žalos, gyvūnų savininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. gruodžio 5 d. S. O. priklausantys ūkiniai gyvūnai (galvijai) pabėgo iš jų laikymo vietos ir pateko į A. A. priklausančią sodybą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad jo galvijai ištrypė 12,5 arų žolės plotą, aplaužė penkis šilauogių krūmus, keturių obelų šakas ir keturių pušų viršūnes, tačiau įvertęs byloje esančius duomenis: nukentėjusiojo A. A. rašytinius paaiškinimus (b. l. 13, 44), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 25, 61, 80), įvykio vietos apžiūros protokoluose (b. l. 45–58, 62–75), nuotraukose užfiksuotas faktines aplinkybes (b. l. 18–24), teismo posėdyje nukentėjusiojo duotus paaiškinimus bei apklaustų liudytojų L. M., V. P., J. S. parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta žala. Vien aplinkybė, kad liudytojo V. P. subjektyvia nuomone, A. A. žala minimali, tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad S. O. galvijai ištrypė 12,5 arų žolės plotą, aplaužė penkis šilauogių krūmus, keturių obelų šakas ir keturių pušų viršūnes.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06; tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016) Taigi teismui pateikus glaustus ir lakoniškus argumentus dėl esminių nagrinėjamo klausimo argumentų, daroma išvada, kad procesinis sprendimas yra motyvuotas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad S. O. laikomi galvijai padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą turtinę žalą A. A. ir priteisė jam 316 eurų turtinės žalos atlyginimo.ANK 664–665 straipsniuose reglamentuojamas administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali savo noru atlyginti žalą. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracini nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei baudžiamajame procese, ANK nėra įtvirtintas civilinio ieškinio institutas, ANK nenumatyta, kokia forma nukentėjusysis turi pareikšti apie jam padarytą žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pranešdamas apie įvykį nukentėjusysis įvertino, kad ištrypus pievą, aplaužius vaiskrūmius bei medelius jam padaryta 1000 eurų dydžio žala (b. l. 13), tačiau teismui 2018 m. kovo 13 d. nutartimi įpareigojus konkretizuoti žalą (b. l. 6–10), 2018 m. balandžio 3 d. apklausos metu nukentėjusysis detalizavo, kokius medžius, vaiskrūmius galvijai aplaužė, nurodė ištryptos pievos plotą ir padarytą žalą įvertino pinigine išraiška – 316 eurų suma. (b. l. 44) Administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs policijos pareigūnas A. L. įvertino viešai skelbiamus duomenis apie vejos sėklų, šilauogių krūmų, obelų bei pušų rinkos vertę (b. l. 59–60, 76–79) bei 2018 m. balandžio 16 d. surašė naują administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad administraciniu nusižengimu A. L. padaryta 316 eurų turtinė žala. (b. l. 2–4) Atsakomybėn patrauktas S. O. pasirašytinai supažindintas su protokolu, jam buvo suteikta teisė teismo posėdyje nurodyti savo nesutikimo su nustatyta žala motyvus. Be to, teismo posėdyje A. L. išsamiai paaiškino, kaip jis apskaičiavo žalą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su turtinės žalos apskaičiavimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad administracinio nusižengimo byloje sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą buvo padaryta esminių proceso pažeidimų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir kaltininką. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų, todėl pareiga pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenka ne tik nukentėjusiajam bei ir valstybiniam kaltintojui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016) Atsižvelgiant į tai, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, todėl daroma išvada, kad ir administracinių nusižengimų bylose tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę rinkti duomenis apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą, nes tai vienas iš ANK 346 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymių. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai nebuvo kompetentingi nustatyti žalos dydį.Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti S. O. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti S. O. apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.