Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad neprieštarautų sprendimo vykdymo išdėstymui, jeigu atsakovas sumokėtų 3000 Eur iš karto, o likusią sumą sumokėtų dalimis per 48 mėnesių laikotarpį. Nesutinka, kad visa suma būtų išdėstyta dalimis po 100 Eur per mėnesį, toks skolos sumokėjimas užtruktų ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti. Per visą skolos susidarymo laikotarpį atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad sumažintų skolą. Neprieštarautų, jeigu teismas atidėtų sprendimo vykdymą keliems mėnesiams.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad skolos sumokėti neturės galimybės. Yra bedarbis, sunku įsidarbinti dėl sveikatos. Darbingumo lygis nėra vertintas. Pajamas sudaro tik socialinė pašalpa. Prašo išdėstyti visos skolos sumos sumokėjimą dalimis po 100 Eur per mėnesį. Sprendimo vykdymo atidėjimas nieko nepakeistų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas neturi galimybių sumokėti visą sumą iš karto, kaip pats nurodė, galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo finansinę padėtį, sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bankas) ir atsakovas 2007-04-05 sudarė kredito sutartį Nr. 07-033666-FA/07-033698-FA, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 346750 Lt (100425,74 Eur) kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui. Už suteiktą kreditą pagal minėtą kredito sutartį buvo nustatytos kintamos metinės palūkanos, kredito grąžinimo terminas 2047-04-05. Kredito grąžinimas Bankui buvo užtikrintas perkamo buto hipoteka ir kredito draudimu, draudikas (duomenys neskelbtini). 2009-03-20 bylos šalys pasirašė susitarimą Nr. 07-033666- FA/07-033698-FA/09-023678-FA-1 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo atsakovui buvo atidėtas palūkanų pagal kredito sutartį mokėjimas ir tokiu būdu padidinta kredito suma iki 351591,04 Lt (101827,80 Eur). Atsakovui nustojus vykdyti savo įsipareigojimus Bankui pagal kredito sutartį, ieškovė apie sutarties pažeidimus informavo atsakovą pretenzijomis ir ragino tinkamai vykdyti savo prievolę, taip pat perspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovas į pretenzijas nereagavo, todėl ieškovė 2010-12-24 nutraukė kredito sutartį ir 2011-01-19 kreipėsi į draudiką (duomenys neskelbtini) dėl draudiminio įvykio ir draudiminės išmokos. (duomenys neskelbtini) išmokėjo ieškovei draudimo išmoką 283973,29 Lt (82244,34 Eur), kuri padengė dalį nesumokėtų palūkanų ir dalį negrąžinto kredito. Liko negrąžinta 68324,94 Lt (19788,27 Eur) sumos dydžio dalis skolos. 2014-04-10 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perleido reikalavimo teisę, kilusią iš kredito sutarties Nr. 07-033666-FA/07-033698-FA su pakeitimais ir esančia kredito grąžinimo užtikrinimo priemone, t. y. hipoteka, į atsakovą draudikui (duomenys neskelbtini). Įkeistas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos buvo pervestos (duomenys neskelbtini) draudimo išmokai kompensuoti. (duomenys neskelbtini) 2014-05-27 reikalavimo perleidimo sutartimi grąžino ieškovei reikalavimo teisę, kilusią iš kredito sutarties Nr. 07-033666-FA/07-033698-FA su pakeitimais, į atsakovą. 2021-11-25 raštu ieškovė priminė atsakovui negrąžinto skolos likučio sumą ir pareikalavo iki 2021-12-29 grąžinti skolą. Ieškovės paskaičiavimu, skolos dydis pagal kredito sutartį 2022-02-01 skolos paskaičiavimo dienai sudaro 19788,27 Eur. Atsakovas skolos dydžio neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą, taip pat CK 6.872 straipsnio 2 dalies, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat sumokėti sutartas palūkanas (CK 6.881 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus, atsakovui pripažįstant ieškiniu prašomą priteisti skolą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 187 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 19788,27 Eur skola.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 445 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, nėra pagrindo atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisti iš priešingos šalies (ieškovės), todėl šios išlaidos apmokėtinos valstybės biudžeto lėšomis.

Minėta, kad atsakovas susidariusios skolos neginčija, tačiau prašo išdėstyti jos mokėjimą dalimis po 100 Eur per mėnesį, nes jo materialinė padėtis yra sunki, yra bedarbis, prastos sveikatos. Ieškovė su šiuo atsakovo prašymu nesutinka, nurodo, kad toks sprendimo vykdymas užsitęstų pernelyg ilgą laiką.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir/ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi akivaizdu, kad ne bet kokie atsakovo turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutą, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 19788,27 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 19788,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis po 100 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo finansinė padėtis yra sunki, sveikatos būklė yra bloga, taip pat yra bedarbis. Ieškovė su šiuo atsakovo teismo posėdžio metu pareikštu prašymu nesutinka, kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui pažeistų ieškovės kaip kreditorės interesus, be to, atsakovo pateikti duomenys apie jam diagnozuotas ligas nepatvirtina jo nedarbingumo; skola susidarė prieš ilgą laikotarpį ir atsakovas neatliko jokių veiksmų siekdamas sumažinti skolą.

Teismo sprendimu priteistina suma iš atsakovo yra pakankamai didelė, tačiau atsakovas savo skolą ieškovei pripažino, taigi neginčijo ieškovės reikalavimų ir tuo pačiu žinojo (turėjo žinoti), kad teismui patenkinus ieškinį atsakovas privalės jį įvykdyti. Be to, atsakovo skola ieškovei susidarė dar 2014 m., o byla iškelta teisme 2022-03-16, tačiau atsakovas neatliko nei vienos įmokos ieškovei, kaip ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo pastangas įvykdyti (bent iš dalies) ieškovės reikalavimą. Be to, nors atsakovas pateikė rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, jog jam yra diagnozuotos ligos – epilepsija, metabolinis hepatitas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis yra nedarbingas, taip pat kad jo sveikatos būklė galėtų lemti jo finansinės būklės pablogėjimą. Tai, kad atsakovas nedirba, nepatvirtina aplinkybės, kad jo materialinė padėtis yra tokia bloga, kad jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo ir kad teismo sprendimas turėtų būti išdėstytas pagal atsakovo reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas per savo atstovę buvo pateikęs siūlymą sumokėti 3000 Eur iš karto, o likusią sprendimo dalį įvykdyti per 48 mėnesių laikotarpį; su šiuo siūlymu ieškovė sutiko, tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu šio siūlymo nebepalaikė ir nurodė, kad gali mokėti tik po 100 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad patenkinus atsakovo prašymą teismo sprendimo vykdymą išdėstyti po 100 Eur per mėnesį, sprendimo vykdymas užsitęstų net šešiolika metų ir tokiu procesiniu sprendimu teismas atsižvelgtų vien tik į atsakovo interesus, tačiau nebūtų visiškai atsižvelgiama į ieškovės interesus, taigi nebūtų užtikrinama bylos šalių interesų pusiausvyra ir visiškai nebūtų patenkinti ieškovės teisėti lūkesčiai. Pažymėtina, kad spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo per trumpesnį laiką ar sprendimo vykdymo atidėjimo nėra pagrindo, nes atsakovas nurodė, jog sutinka/gali mokėti ieškovui tik po 100 Eur per mėnesį, o sprendimo vykdymo atidėjimas nieko nepakeistų. Taip pat atkreiptinas bylos šalių dėmesys į tai, kad vykdymo procese taip pat yra galimybė sudaryti taikos sutartį, kuria iš esmės būtų susitarta dėl sprendimo įvykdymo dalimis.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jo prašomu būdu (po 100 Eur per mėnesį) atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M. 19788,27 Eur (devyniolikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 27 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19788,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 445 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. M. 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Atsakovui A. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsakovo A. M. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.