Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Lipam LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2147-1056/2023 pagal MB „Lipam LT“ ieškinį atsakovei A. N. įmonei dėl skolos (netesybų) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. vasario 27 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys dėl skolos (netesybų) priteisimo, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad patikslintu ieškiniu neištaisyti pirminio ieškinio trūkumai, grąžintas jį padavusiam asmeniui.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. N. įmonei dėl 14859,62 Eur skolos, 343,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0181/22/01360.

10. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. vasario 17 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai suformuluoti faktinį pagrindą, nurodyti ryšį tarp ieškinyje minimos civilinės bylos Nr. L2‑6418‑1105/2021 ir naujai pateikto ieškinio. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė tikslių faktinių aplinkybių dėl kurių šis reikalavimas yra reiškiamas, be kita ko, nurodė, kad tiek ieškinio tekstas, tiek pats ieškovės reikalavimas yra neaiškūs ir netikslūs, dėl to sprendė, kad pateiktas ieškinys turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus neįmanoma apibrėžti ginčo dalyko ir ribų, o ieškovei tinkamai nesuformulavus faktinio pagrindo, iš pareikšto ieškinio tampa neaiškus ieškovės reikalavimas atsakovei, jo pagrindas, ribos, taip ribojamos atsakovės galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, įgyvendinti šalių rungimosi principą. Teismas taip pat nurodė, kad įstatyme numatyta, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis), tačiau ieškovė žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesumokėjo.

11. Nors 2023 m. vasario 27 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, skundžiama nutartimi teismas, grąžindamas ieškinį ieškovei, nustatė, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, nurodė daugiau ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, pateikė daugiau informacijos apie ryšį tarp ieškinyje minimos civilinės bylos Nr. L2-6418-1105/2021 ir naujai pateikto ieškinio, tačiau nepateikė teismo nutartyje nurodytų ieškinio reikalavimus patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kaip laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, neprimokėjo trūkstamo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė su skundžiama nutartimi nesutinka, teigdama, kad teismas neturėjo pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje reikalauti ieškovės pateikti teismo vertinimu trūkstamų įrodymų, o žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesumokėjimas negali lemti ieškinio nepriėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus procesinius dokumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais.

13. Pagal CPK 111 ir 135 straipsnius, ieškovas pareiškime (ieškinyje), kaip ir bet kuris proceso dalyvis kiekviename teismui paduodame procesiniame dokumente, turi tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. suformuluoti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl netesybų priteisimo, savo reikalavimą grįsdama rangos sutartimi, kurią pridėjo prie pradinio ieškinio, taip pat pridėtos rangos sutarties nuostatomis dėl užsakovo atsakomybės bei dėl avansinio mokėjimo, tiek prie pradinio ieškinio, tiek prie patikslinto ieškinio pridėjo, jos manymu, reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

15. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė MB „Lipam LT" su atsakove A. N. įmone 2020 m. birželio 8 d. sudarė Rangos sutartį Nr. L20/001, pagal 2020 m. kovo 24 d. Rangos sutarties Nr. L20/001 2.2 punktą ir 2.3 punktą, atsakovė privalėjo padaryti avansinį apmokėjimą – 30 proc. nuo sąmatoje numatytos sumos (14 859,62 eurus), 2020 m. birželio 9 d. atsakovė pervedė 2 986,10 Eur avansą, 2020 m. liepos 31 d. – 11 906,68 Eur avansą, atitinkamai ieškovės su atsakove 2020 m. kovo 24 d. sudaryta Rangos sutartis Nr. L20/001 įsigaliojo tik 2020 m. liepos 31 d., kada buvo pervestas visas sutartas avansas. Taip pat nurodyta, kad nesavalaikis 30 proc. nuo sąmatoje numatytos sumos avanso sumokėjimas yra esminis šalių sudarytos Rangos sutarties pažeidimas. Ieškovė rėmėsi MB „Lipam LT“ su atsakove 2020 m. kovo 24 d. sudarytos Rangos sutarties Nr. L20/001 8.2.2 punktu, pagal kurį, tuo atveju, jeigu užsakovas pažeidė sutarties sąlygas ir jeigu dėl šio pažeidimo rangovui vykdyti sutartį tapo neekonomiška ir/ar neįmanoma, tai yra, dėl užsakovo kaltės nutraukus sutartį, avansinis mokėjimas lieka rangovui. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad remiantis nurodytos sutarties 8.2.2 punktu, 14 859,62 Eur avansas lieka ieškovei (rangovui), ir jis yra priteistinas iš atsakovės (užsakovės) kaip netesybos. Patikslintas ieškinys grindžiamas prievolių vykdymą, civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, nurodoma, kad atsakovė nenurodė jokių realių priežasčių, dėl kurių nutraukė sutartį, nes darbai, kurie turėjo tęstis septynis mėnesius, negalėjo būti padaryti per tris mėnesius nuo sutarto avanso pervedimo.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės bei suformuluotas materialinis reikalavimas (nutarties 15 punktas) yra pakankami sprendžiant ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimą, kadangi patikslinto ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškūs, o tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas (pvz., tikrosios rangos sutarties sudarymo datos nustatymas), papildomų įrodymų pateikimas ar net galutinio reikalavimo suformulavimas galimas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 225 – 228 straipsniai).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

18. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvas, kad ieškovė nepateikė teismo nutartyje nurodytų ieškinio reikalavimus patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo nepriimti ieškinio.

19. Tokia pati išvada daroma ir dėl pirmos instancijos teismo argumentų, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, kaip laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, kadangi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumo su ieškinio reikalavimais stoka gali lemti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimą, bet ne ieškinio grąžinimą jį padavusiam asmeniui. Be to, tuo atveju, kai asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvykdo teismo įpareigojimo tokį prašymą apmokėti žyminiu mokesčiu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis), tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo pagrindo ieškovės MB „Lipam LT“ ieškinį atsakovei A. N. įmonei dėl skolos (netesybų) priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nusprendus, kad patikslintu ieškiniu teismo nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti. Atsižvelgus į aptartą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.