Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai bei papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad 2019 m. liepos 12 d. buvo atlikta buvo atlikta aplieto buto apžiūra, žala padaryta buto patalpos (duomenys neskelbtini) luboms ir sienai. Nors visas lubų plotas nebuvo sugadintas, tačiau atkuriant turto būklę yra skaičiuojamas visos remontuojamos plokštumos plotas. Ieškovė sudarė lokalinę sąmatą ir apskaičiavo 334,00 Eur remonto kainą pagal vidutines rinkoje esančias kainas. Sudarant lokalinę sąmatą buvo vadovaujamasi tuo, kad buto remontas bus atliekamas ūkio būdu. Tuo atveju, jeigu būtų samdomi rangovai, būtų sudaromos sutartys ir į bendrą remonto kainą būtų įskaičiuojami privalomi mokėti mokesčiai, žala taptų didesnė. Padaryta žala atitinka remonto kainą. Ieškinys atsakovei reiškiamas kaip viršuje esančio buto Nr. 506 savininkei. Buto Nr. 406 draudėjai mirus, ieškovė remiasi turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota aplinkybe, kad buto draudėja grįžusi namo rado aplietą kambarį, lubas, nubėgimą per sienas, kreipėsi į viršuje esančio buto Nr. 506 savininkę, kurie nurodė, kad bus kažką išpylę. Ši aplinkybė rodo, kad žala nesusijusi su namo inžinerinės įrangos defektais. Vandens prasisunkimo dėmių lokacija leidžia atmesti, kad žalos šaltinis buvo kitas nei atsakovės valdomas butas. Atsakovės buto kambaryje esančiame virš aplieto buto kambario nėra jokios inžinerinės įrangos, išskyrus radiatorių prie išorinės sienos, tačiau duomenų, kad buvo fiksuotas inžinerinės įrangos (vamzdyno) gedimas nėra. Atsakovė nesigina aplinkybe, kad buvo atliekamas inžinerinės įrangos remontas, iš foto nuotraukų, matyti, kad vamzdynai nebuvo keičiami. Duomenų apie liūtis birželio 8 ar 9 dienomis nėra, todėl vanduo į butą negalėjo patekti per išorinę sieną. Be to, bute būtų matyti vandens žymė nuo išorinės sienos, nuo lango, todėl daugiabučio namo išorinių konstrukcijų defektai kai žalos šaltinis atmestini. Vanduo prasisunkė per lubas, o tai rodo, kad žalos šaltinis yra viršuje esantis atsakovės butas. Žalų ekspertui vertintojui nekilo jokių abejonių, kad įvykis būtų atsitikęs anksčiau. Draudimo sutartis sudaryta 2018 m., duomenų apie anksčiau įvykusius įvykius nėra.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra santechnikas, atsakovė jo kaimynė ir pažįstama, dažnai bendrauja. Atsakovė paprašė nuvežti ją į butą. Atėjus į atsakovės butą 5 penktame namo aukšte, po kiek laiko užėjo moteris iš 4 aukšto ir kaltino atsakovę dėl buto apliejimo. Jie apžiūrėjo atsakovės butą, visur buvo sausa vonioje, tualete, po kriaukle, kambaryje, prie lango kur yra radiatorius. Iš kur buvo aplietas butas nežino. Iš atsakovės buto apliejimo negalėjo būti. 4 aukšto bute nebuvo. Apžiūrint atsakovės butą dalyvavo jis, atsakovė, jos draugas. Atsakovės butas yra vieno kambario, jame dešinėje pusėje yra kriauklė, tualetas.

Liudytoja O. U. parodė, kad atsakovė yra jos pažįstama, kaimynė, gyvena bute Nr. 508. Pas ją atėjo kaimynė S. iš buto Nr. 406 ir sakė, kad ją apliejo. Kartu nuėjo į atsakovės butą Nr. 506, atsakovės bute buvo sausa. Atsakovės kambaryje jokių vamzdynų nėra, laminuotos grindys. Liudytoja buvo nuėjusi į V. S. butą Nr. 406, jame buvo šlapios grindys, prie lovos ir sekcijos. Sekcija stovėjo prie galinės buto sienos, o priešais lova. Bute sienos ir lubos buvo sausos.

Liudytoja D. P. parodė, kad yra atsakovės dukra. Pamena, kad įvykis buvo gal prieš 2 metus, vasarą. Mama buvo išėjusi į darbą, ji miegojo bute Nr. 506, kuriame nuolatos gyvena, kai atėjo kaimynė iš žemiau esančio buto teigdama, kad aplietas jos butas. Bute Nr. 506 buvo sausa. Jeigu būtų išlietas vanduo, būtų pakeltos laminuotos grindys. Išeidama iš buto visada uždaro langus, kambarinių gėlių nelaiko, nežino iš kur galėjo patekti vanduo į žemiau esantį butą.

Liudytojas V. O. parodė, kad atsakovė yra jo draugė, sugyventinė. Paskambinus atsakovei, jis atvyko į jos butą, apžiūrėjo radiatorius, visur buvo sausa. Atidaręs langą matė, kad buvo ištrupėjusios plytos, todėl mano, kad vanduo galėjo patekti per išorinę sieną nuo lietaus. Buvo nuėjęs į žemiau esantį butą, matė, kad siena buvo pageltusi nuo drėgmės virš lango, prie lubų, ties konstrukcijų sujungimo vieta. Mano, kad vanduo pateko per konstrukcijų sujungimo siūlę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovei R. M. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), penktame daugiabučio namo aukšte. Ieškovė ir draudėja V. S. sudarė Būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Pagal Turto sugadinimo, sunaikinimo aktą draudimo objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 9 d. buvo aplietas vandeniu. Buto Nr. 406 patalpoje Nr. 406-2 remontas darytas 2012 m., įvykio metu sulietos patalpos Nr. 406-2 lubos ir siena, kuriuos reikia dažyti. Turto remonto 2019 m. birželio 14 d. sąmatoje apskaičiuota sienų, lubų perdažymo, kitų su remontu susijusių darbų kaina ir nustatyta draudimo išmokos suma – 334,00 Eur. 2019 m. birželio 14 d. Pranešimu draudėja V. S. informuota apie 334,00 Eur draudimo išmokos pervedimą. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, 2019 m. rugpjūčio 18 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 334,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubų ir sienų sugadinimai užfiksuoti foto nuotraukose (Ieškinio CBP-17731 priedai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasi šia įstatymine norma, ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, reiškia atsakovei subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai 2019 m. birželio 9 d. padarytą žalą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 406-2 sugadinimo. Ieškovo reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl pastato viršutinio aukšto patalpose ištekėjusio vandens ir sugadinamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Bylose dėl žalos, susijusios su netinkamu statinio valdymu, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė – yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Įvykus žemiau aukštu esančio buto lubų, sienų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, reiškia, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog vandens, kuriuo užpilta buto patalpa Nr. 406-2, šaltinis buvo atsakovės valdomame bute Nr. 506. Šalims privalant teikti teismui jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams (CPK 12–13 straipsniai), pagal kuriuos teismas savo iniciatyva įrodymų nerenka, bylą teismas nagrinėja pagal šalių pateiktus įrodymus. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškindamas šią normą yra nurodęs, kad civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Byloje pateiktose bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padarytose foto nuotraukose užfiksuoti lubų, sienos sugadinimai prie lango. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte sudarytame vyr. vertintojo D. Ž. aprašytas buto patalpoje Nr. 406-2 pastebėtas lubų suliejimas, ant sienos esančios dėmės, vandens nubėgimai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai O. U. bei V. O. parodė, kad buvo apsilankę bute Nr. 406 ir matė jame dėl vandens nubėgimo padarytus turto sugadinimus. Bute Nr. 406 esančių lubų sugadinimo prie lango neneigė ir pati atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad žala butui Nr. 406 padaryta dėl vandens prasisunkimo. Ieškovės pateiktoje Turto remonto 2019 m. birželio 14 d. sąmatoje buvo apskaičiuoti buto Nr. 406 atkūrimo iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto būklę, kaštai ir pagal tai nustatyta mokėtina 334,00 Eur dydžio draudimo išmoka. Atsakovė turto atkūrimo kaštų o tuo pačiu ir ieškovės išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusio buto Nr. 406 draudėjai V. S. dydžio neginčijo, todėl teismas, aptartų įrodymų pagrindu, sprendžia, kad turtinės žalos dydis – 334,00 Eur yra įrodytas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Iš byloje pateiktų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketvirtojo ir penktojo aukšto patalpų išsidėstymo planų matyti, kad ieškovės apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. 406-2 viršuje ribojasi su atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. 506-2, todėl nurodytų butų patalpų (Nr. 406-2 ir Nr. 506-2) išorinės sienos vertikaliai sutampa. Visuotinai žinoma, kad įprastomis sąlygomis, esant vandens išsiliejimui aukščiau esančioje patalpoje, jis tekės į žemiau esančias patalpas, todėl buto Nr. 406 užliejimo vandeniu židinys galėjo būti aukščiau esančiame atsakovės bute Nr. 506.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad jos valdomame bute Nr. 506 nebuvo jokio vandens išliejimo ar namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (radiatorių) gedimų. Žemiau esančio buto Nr. 406 užpylimo židinio atsakovės valdomame bute Nr. 506 nebuvimą, atsakovė įrodinėjo savo paaiškinimais ir jos prašymu į teismo posėdį šauktų liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. M., O. U., D. P., V. O. parodė, kad po buto Nr. 406 užliejimo vandeniu buvo atsakovės bute Nr. 506, matė, kad jame sausa. Įvertinus tai, kad liudytoja D. P. yra atsakovės dukra, liudytojai A. M. ir O. U. su atsakove yra pažįstami, o liudytojas V. O. yra atsakovės draugas, sugyventinis, todėl liudytojai būdami giminystės ir draugystės ryšiais susiję su atsakove gali būti suinteresuoti teikti palankius atsakovei parodymus dėl užliejimo židinio nebuvimo atsakovės bute. Be to, liudytojo A. M. parodymai, kad apžiūrint atsakovės butą dalyvavo jis, atsakovė ir jos draugas (V. O.), nesutapo su liudytojo V. O. parodymais, kad atsakovės butą jis apžiūrėjo vienas, kas leidžia šių liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Liudytojų duoti parodymai prieštarauja Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, sudarytame vyr. vertintojo D. Ž., nurodytai aplinkybei, kad draudėjos V. S. teigimu, ji grįžusi namo ir radusi aplietas kambario lubas ir nubėgimą per sieną, kreipėsi į viršuje bute Nr. 506 gyvenančius kaimynus, kurie nurodė, jog bus kažką išpylę. Ieškovė teikė prašymą liudytoja apklausti V. S., tačiau paaiškėjus, kad ji mirė (duomenys neskelbtini), toks prašymas buvo atmestas 2020 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi. Esant turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytai aplinkybei apie vienkartinį vandens išsiliejimą bute Nr. 506, liudytojams A. M., O. U., V. O. atėjus į atsakovės butą Nr. 506 galėjo jau nebebūti akivaizdžiai matomo vienkartinio vandens išsiliejimo dėl to, kad išlietą vandenį buvo galima susemti per trumpą laiką, o išlietas vanduo per tam tikrą laiką galėjo pratekėti į žemiau esantį butą. Įvertinus apklaustų liudytojų parodymų turinį, jie nepaneigia Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytos aplinkybės apie vienkartinį vandens išliejimą ir tuo pačiu užpylimo židinio negalimumą atsakovės bute.

Atsakovė teikdama paaiškinimus teismui, patvirtino, kad jos valdomo buto Nr. 506 kambaryje vienintelė namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga yra radiatorius, tačiau jokių įrodymų apie šios įrangos gedimus atsakovė nepateikė. Netgi priešingai atsakovė nurodydama, kad iš radiatoriaus vanduo buvo išleistas balandžio mėn., paneigė, jog buto Nr. 406 užliejimo šaltinis susijęs su namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos gedimu.

Liudytojas V. O. duodamas parodymus išsakė savo pastebėjimą, kad vanduo į butą Nr. 406 galėjo prasiskverbti per išorinę daugiabučio namo konstrukcijų sujungimo siūlę. Atsakovė, siekdama paneigti, žemiau esančio buto užliejimo šaltinio buvimą jos valdomame bute, teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių blogą išorinių daugiabučio namo konstrukcijų sujungimo siūlių būklę, nepateikė, nors kaip jau minėta civiliniame procese galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams tokią pareigą turėjo, nes teismas tokio pobūdžio bylose savo iniciatyva įrodymų nerenka. Pastebėtina, kad tokios liudytojo išsakytos versijos pasitvirtinimui vien blogos išorinių daugiabučio namo konstrukcijų sujungimo siūlių būklės nepakanka, nes tam, kad vanduo prasiskverbtų į butą per išorinę daugiabučio namo sieną, įvykio metu ar prieš jį turi būti atitinkamos meteorologinės sąlygos, pvz., smarkus lietus (liūtis), tačiau įrodymų, kad Kėdainiuose 2019 m. birželio 9 d. ar keletą dienų anksčiau buvo toks meteorologinis reiškinys, atsakovė nepateikė ir tuo pačiu neįrodė kitą buto Nr. 406 užliejimo židinio egzistavimą.

Šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės apdrausto buto Nr. 406 užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas Nr. 506, o ne kiti byloje neįrodyti šaltiniai. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad yra visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės draudėjai 2019 m. birželio 9 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo metu padarytos žalos. Konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovės draudėjai atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovės netinkamo naudojimosi turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Nustačius visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės priteistinas ieškovei 334,00 Eur turtinės žalos atlyginimas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 14,18 Eur kompensuojamųjų palūkanų už 310 pradelstų dienų. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovė pretenziją atsakovei pareiškė 2019 m. rugpjūčio 18 d., pareikalaudama prievolę įvykdyti per 15 dienų. Taigi ieškovė teisėtai skaičiavo palūkanas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (ieškinio padavimo dienos). Šį laikotarpį sudaro daugiau (358) nei ieškovės nurodomų 310 dienų, už kurias skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, tačiau teismas yra saistomas ieškiniu pareikštų reikalavimų ribų, todėl iš atsakovės priteisiamos 14,18 Eur kompensuojamosios palūkanos už 310 pradelstų dienų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos ieškovei 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamos 11,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 334,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 14,18 Eur (keturiolikos eurų 18 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (348,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,91 Eur (vienuolikos eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.